Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Simonas Gregorčičius slovėn Simon Gregorčič 1844 spalio 15 d Slovėnija 1906 lapkričio 24 slovėnų poetas ir kunigas Simon
Simon Gregorčič
Simonas Gregorčičius (slovėn. Simon Gregorčič, 1844 spalio 15 d., , Slovėnija – 1906 lapkričio 24, ) – slovėnų poetas ir kunigas.
Biografija
Simonas Gregorčičius gimė mažame Vrsno miestelyje prie Kobarido. Jis buvo antras vaikas Katerinos ir Jarnėjo šeimoje. Jau ankstyvoje jaunystėje paaiškėjo, kad jis – nerami asmenybė ir išskirtinės atminties savininkas. Vaikystėje būsimasis rašytojas ganė savo tėvo bandą, ir daili gimtojo krašto gamta, kai nerūpestingai lakstė po pievas bei laukus, jam tvirtai įaugo atmintin.
Pradinę mokyklą lankė Libušnje kaimelyje, vėliau tėvai jį išleido mokytis į Goricą, kur sėkmingai baigęs gimnaziją, įstojo į kunigų . Bestudijuodamas Gregorčičius labai anksti subrendo, įgyjo nepalenkiamą valią bei tvirtą charakterį. Pirmąsias iškilmingas mišias jis atlaikė 1876 metų spalio 27 d. gimtajame miestelyje, likus metams iki studijų pabaigos.
Baigęs seminariją, tapo Kobarido bažnyčios kapelionu, tęsė dar gimnazijoje pradėtą literatūrinę veiklą ir įkūrė vieną pirmųjų skaityklų Slovėnijoje, kurioje sutiko savo pirmąją ir vienintelę, deja, nelaimingą meilę – mokytoją Dragojilą. Jų pažintis prasidėjo tuo metu, kai Gregorčičius pradėjo dėstyti jos mokiniams. Savaime suprantama, jog jaunuolių meilė buvo neįmanoma, ir ne tik dėl Gregorčičiaus celibato, bet dar ir dėl to, kad Dragojila ištekėdama būtų praradusi darbą. Poetas Kobarido bažnyčiai tarnavo nuo 1868 iki 1873, vėliau buvo perkeltas į Rihenbergą.
Ir Rihenberge žmonės jį gerbė ir mylėjo, bet poetas nesutarė su miesteliu meru. Pastarojo netenkino jokia Gregorčičiaus veikla, jiedu dažnai nesikalbėdavo, ir šie sudėtingi santykiai buvo viena iš priežasčių, kodėl Gregorčičius naujoje aplinkoje jautėsi vienišas, o tai neigiamai paveikė jo sveikatą. Poeto jėgos po truputį pradėjo blėsti, ir todėl jis apsisprendė atsisakyti pareigų Rihenberge ir laikinai persikelti į Goricą. Nepaisant to, kad Rihenberge jis kentėjo ir fiziškai, ir dvasiškai, skausmingai atsisveikino su šiuo kraštu, nenorėjo jo palikti ir šią patirtį perteikė eilėraštyje „Atsisveikinant su Rihenbergu“ („Slovo od Rihenberga“). Rihenbergo gyventojai per aštuonerius Gregorčičiaus tarnystės metus labai jį pamilo ir surengė gražias išlydėtuves. Kai Gregorčičius rengėsi išvykti užimti vikaro pareigas Gradišče miestelyje, sukruto visas Rihenbergas, meras bei jo patarėjai lydėjo poetą iki pat Dornbergo.
1882 metais Gregorčičius išleido savo pirmąjį , susilaukusį didžiulės sėkmės. Vien per tris mėnesius buvo išpirkta apie 2000 egzempliorių.
Naujoje tarnystės vietoje poetas turėjo daugiau laisvo laiko ir lengvesnes pareigas, tačiau pragyvenimo sąlygos buvo prastesnės, todėl jis ėmėsi žemės ūkio bei vėl pradėjo piemenauti. Vienuolika metų atitarnavęs Gradišče miestelyje, jis pagaliau sulaukė užsitarnautos pensijos bei išleido dar du poezijos rinkinius.
1903 metais dėl pablogėjusios sveikatos poetas pardavė namą Gradišče ir persikėlė į Goricą, kurioje nuomojosi butą, bet gyveno jame neilgai, nes 1906 metų lapkričio 24 dieną mirė, visą savo turtą palikdamas mokyklai. Poetas norėjo būti palaidotas kukliai, tačiau į jo laidotuves susirinko daugybė žmonių – slovėnų ir italų. Gregorčičiaus paskutinė valia buvo įvykdyta jį palaidojant šalia tėvo, prie šv. Lauryno bažnyčios, galva į altorių.
Simonas Gregorčičius paliko didelį įspaudą slovėnų literatūroje. Labai mažai poetų susilaukia tokios didelės žmonių pagarbos ir populiarumo, kaip kad jo susilaukė Gregorčičius, ne tik būdami gyvi, bet ir po savo mirties. Daugybė jo eilėraščių įsiliejo į liaudies kūrybą visoje Slovėnijoje, ypač Pajūrio regione.
Eilėraščių tematika
Dar besimokydamas gimnazijoje, pradėjo kurti romantines eiles, įkvėptas France Prešereno, tačiau greitai jo eilėse pradėjo ryškėti dvasininko pašaukimo įspaudai bei pasaulietinio gyvenimo siekis. Kūrė eiles gamtos ir meilės tematika, kai kurių eilėraščių forma ir turinys primena išpažintį. Poeto eilės buvo tokios populiarios, jog ilgainiui jis pradėtas vadinti „Goriškos lakštingala“. 1882 – 1908 metais buvo išleistos keturios Gregorčičiaus poezijos rinktinės, dvi iš jų tapo bestseleriais, o paskutinioji pasirodė jau po poeto mirties.
Darbai
- Poezija I (1882) – Franas Erjavecas šį rinkinį vadina "Auksine slovėnų literatūros knyga";
- Poezija II (1888)
- Poezija III (1902)
- Poezija IV (1908)
Gregorčičiaus kūrybą priskiriame laikotarpiui tarp Romantizmo ir Realizmo. Tuo metu jis sukūrė ryškiausius savo eilėraščius. Naujos meno kryptys, pasireiškusios XIX amžiaus pabaigoje bei XX amžiaus pradžioje, poeto kūrybai įtakos nepadarė.
Nuorodos
Rašytojo kūrybos aptarimas vokiečių kalba Archyvuota kopija 2010-02-12 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Simon Gregorčič, Kas yra Simon Gregorčič? Ką reiškia Simon Gregorčič?
Simonas Gregorcicius sloven Simon Gregorcic 1844 spalio 15 d Slovenija 1906 lapkricio 24 slovenu poetas ir kunigas Simon GregorcicBiografijaSimonas Gregorcicius gime mazame Vrsno miestelyje prie Kobarido Jis buvo antras vaikas Katerinos ir Jarnejo seimoje Jau ankstyvoje jaunysteje paaiskejo kad jis nerami asmenybe ir isskirtines atminties savininkas Vaikysteje busimasis rasytojas gane savo tevo banda ir daili gimtojo krasto gamta kai nerupestingai lakste po pievas bei laukus jam tvirtai įaugo atmintin Pradine mokykla lanke Libusnje kaimelyje veliau tevai jį isleido mokytis į Gorica kur sekmingai baiges gimnazija įstojo į kunigu Bestudijuodamas Gregorcicius labai anksti subrendo įgyjo nepalenkiama valia bei tvirta charakterį Pirmasias iskilmingas misias jis atlaike 1876 metu spalio 27 d gimtajame miestelyje likus metams iki studiju pabaigos Baiges seminarija tapo Kobarido baznycios kapelionu tese dar gimnazijoje pradeta literaturine veikla ir įkure viena pirmuju skaityklu Slovenijoje kurioje sutiko savo pirmaja ir vienintele deja nelaiminga meile mokytoja Dragojila Ju pazintis prasidejo tuo metu kai Gregorcicius pradejo destyti jos mokiniams Savaime suprantama jog jaunuoliu meile buvo neįmanoma ir ne tik del Gregorciciaus celibato bet dar ir del to kad Dragojila istekedama butu praradusi darba Poetas Kobarido baznyciai tarnavo nuo 1868 iki 1873 veliau buvo perkeltas į Rihenberga Ir Rihenberge zmones jį gerbe ir mylejo bet poetas nesutare su miesteliu meru Pastarojo netenkino jokia Gregorciciaus veikla jiedu daznai nesikalbedavo ir sie sudetingi santykiai buvo viena is priezasciu kodel Gregorcicius naujoje aplinkoje jautesi vienisas o tai neigiamai paveike jo sveikata Poeto jegos po truputį pradejo blesti ir todel jis apsisprende atsisakyti pareigu Rihenberge ir laikinai persikelti į Gorica Nepaisant to kad Rihenberge jis kentejo ir fiziskai ir dvasiskai skausmingai atsisveikino su siuo krastu nenorejo jo palikti ir sia patirtį perteike eilerastyje Atsisveikinant su Rihenbergu Slovo od Rihenberga Rihenbergo gyventojai per astuonerius Gregorciciaus tarnystes metus labai jį pamilo ir surenge grazias islydetuves Kai Gregorcicius rengesi isvykti uzimti vikaro pareigas Gradisce miestelyje sukruto visas Rihenbergas meras bei jo patarejai lydejo poeta iki pat Dornbergo 1882 metais Gregorcicius isleido savo pirmajį susilaukusį didziules sekmes Vien per tris menesius buvo ispirkta apie 2000 egzemplioriu Naujoje tarnystes vietoje poetas turejo daugiau laisvo laiko ir lengvesnes pareigas taciau pragyvenimo salygos buvo prastesnes todel jis emesi zemes ukio bei vel pradejo piemenauti Vienuolika metu atitarnaves Gradisce miestelyje jis pagaliau sulauke uzsitarnautos pensijos bei isleido dar du poezijos rinkinius 1903 metais del pablogejusios sveikatos poetas pardave nama Gradisce ir persikele į Gorica kurioje nuomojosi buta bet gyveno jame neilgai nes 1906 metu lapkricio 24 diena mire visa savo turta palikdamas mokyklai Poetas norejo buti palaidotas kukliai taciau į jo laidotuves susirinko daugybe zmoniu slovenu ir italu Gregorciciaus paskutine valia buvo įvykdyta jį palaidojant salia tevo prie sv Lauryno baznycios galva į altoriu Simonas Gregorcicius paliko didelį įspauda slovenu literaturoje Labai mazai poetu susilaukia tokios dideles zmoniu pagarbos ir populiarumo kaip kad jo susilauke Gregorcicius ne tik budami gyvi bet ir po savo mirties Daugybe jo eilerasciu įsiliejo į liaudies kuryba visoje Slovenijoje ypac Pajurio regione Eilerasciu tematikaDar besimokydamas gimnazijoje pradejo kurti romantines eiles įkveptas France Presereno taciau greitai jo eilese pradejo rysketi dvasininko pasaukimo įspaudai bei pasaulietinio gyvenimo siekis Kure eiles gamtos ir meiles tematika kai kuriu eilerasciu forma ir turinys primena ispazintį Poeto eiles buvo tokios populiarios jog ilgainiui jis pradetas vadinti Goriskos lakstingala 1882 1908 metais buvo isleistos keturios Gregorciciaus poezijos rinktines dvi is ju tapo bestseleriais o paskutinioji pasirode jau po poeto mirties DarbaiPoezija I 1882 Franas Erjavecas sį rinkinį vadina Auksine slovenu literaturos knyga Poezija II 1888 Poezija III 1902 Poezija IV 1908 Gregorciciaus kuryba priskiriame laikotarpiui tarp Romantizmo ir Realizmo Tuo metu jis sukure ryskiausius savo eilerascius Naujos meno kryptys pasireiskusios XIX amziaus pabaigoje bei XX amziaus pradzioje poeto kurybai įtakos nepadare NuorodosRasytojo kurybos aptarimas vokieciu kalba Archyvuota kopija 2010 02 12 is Wayback Machine projekto Vikiteka Simon Gregorcic vaizdine ir garsine medziaga