Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Laoso Liaudies Demokratinė Respublika lao ສາທາລະນະລ ດ ປະຊາທ ປະໄຕ ປະຊາຊ ນລາວ Sathalanalat Paxathipatai Paxaxôn LaoVėliava
Laoso Liaudies Demokratinė Respublika
| Laoso Liaudies Demokratinė Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Laosiečių himnas“ | |||||
Laosas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | lao | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Vientianas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Premjeras • - | - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 236 800 km2 (79) 2 % | ||||
| Gyventojų • 2019 • Tankis | 7 123 205 (105) 26,7 žm./km2 (151) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2019 (progn.) 20,153 mlrd. $ (117) 2 670 $ (131) | ||||
| Valiuta | Kipas | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +7 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Prancūzijos 1949 m. liepos 19 d. | ||||
| Interneto kodas | .la | ||||
| Telefono kodas | 856 | ||||
Laoso Liaudies Demokratinė Respublika (Laosas) – valstybė pietryčių Azijoje, neturinti priėjimo prie jūros. Ribojasi su Mianmaru, Kinija, Vietnamu, Kambodža ir Tailandu. Laoso istorija siekia La Sango karalystę (dar vadinamą milijono dramblių šalimi), kuri egzistavo nuo XIV iki XVIII a.
Išsivadavęs iš Prancūzijos , 1949 m. Laosas paskelbė nepriklausomybę. Ilgas pilietinis karas oficialiai baigėsi, kai 1975 m. į valdžią atėjo komunistinis Patet Lao judėjimas, tačiau pasipriešinimas ir protestai dar tęsėsi kelerius metus.
Istorija
Senieji Laoso teritorijos gyventojai buvo , kalbėję . Jų dabartiniai palikuonys yra smulkios kalnų khmerų gentys, kurių didžiausia yra . Apie VIII a. iš dabartinio šiaurės-rytų Laoso ir gretimų teritorijų Vietname prasidėjo tajų (lao) tautų (kalbančių tajų-kadajų kalbomis) migracijos, kurios palengva asimiliavo senąsias tautas ir stūmė jas į kalnus. Tajai įsitvirtino Mekongo vidurupyje Laoso šiaurėje, iš kur plito į pietus. Laoso šiaurėje jie sukūrė Muang Sua, Muang Phuan ir kitas valstybes. XI–XIII a. šiauriniame Laose hegemoniją buvo įgijusi kita tajų valstybė – Čeng Hungas.
Nuo XIII a. keičiantis regiono geopolitinei situacijai, nusilpus Khmerų imperijai, XIV a. susiformavo galinga La Sango karalystė. Ši karalystė valdė dideles teritorijas, apimančias dabartinį Laosą ir Korato plynaukštę dab. Tailande. Joje gyveno didelė dalis khmerų, kurie buvo masiškai asimiliuojami. Derlingose buvusios Kmerų imperijos lygumose įsitvirtino tajų gentys, kurios ilgainiui formavosi į lao tautą. Didžiausią jos dalį sudarė , arba žemumų lao, iki pat dabar gyvenantys šioje teritorijoje.
Lan Sangas klestėjo iki 1707 m., kai karalystė buvo padalinta į tris smulkesnes karalystes su sostinėmis Vientiane, Luangprabange ir , kurios visos mokėjo duoklę tuometiniam Pietryčių Azijos hegemonui – . XIX a. pabaigoje lao gyvenamas sritis – tris karalystes pasidalino Prancūzija ir Siamas. Prancūzijos Indokinijos valdžiai atiteko , taip pat kitų dviejų karalysčių teritorijos į rytus nuo Mekongo. Didelę dalį lao gyvenamų teritorijų (į vakarus nuo Mekongo), t. y. pačias derlingiausias sritis gavo Tailandas, kurios jam priklauso iki šiol kaip .
Prancūzijos Indokinijos sudėtyje Vientianas tapo pagrindiniu miestu ir sostine. Per trumpą Japonijos okupaciją II pasaulinio karo metu šalis spėjo paskelbti savo nepriklausomybę 1945 m., tačiau iki pat 1954 m. šalį vis dar smarkiai įtakojo Prancūzija. Tik 1954 m. Laosas gavo visišką nepriklausomybę kaip konstitucinė monarchija – .
Laosas buvo įtrauktas į Vietnamo karą, dėl ko rytinė šalies dalis buvo okupuota Šiaurės Vietnamo armijos. Kaip atsaką JAV kariai rėmė ir gynė likusią Laoso teritoriją. Tokie veiksmai dažnai iššaukdavo valstybės perversmus ir pradėjo Laoso pilietinį karą. 1975 m. komunistinis , remiamias Sovietų Sąjungos ir Šiaurės Vietnamo armijos, nuvertė karalių Savang Vatthana, kuris vėliau mirė nelaisvėje.
Po šalies kontrolės perėmimo Patet Lao judėjimas pervadino karalystę į Laoso Liaudies Demokratinę Respubliką ir suteikė daug teisių ir didelę laisvę Vietnamui. Vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje Vietnamas liepė šaliai nutraukti bet kokius ryšius su Kinija, taip priversdama Laosą prekiauti tik su Vietnamu. 1997 m. Laosui įstojus į ASEAN organizaciją, nutrūko bet kokia Vietnamo įtaka.
2005 m. JAV paskelbė, kad pradeda su Laosu normalius santykius ir mainus. Iki tol Laosui buvo skiriami milžiniški importo mokesčiai.
Politinė sistema
Laosas yra socialistinė valstybė. Šalyje yra tik viena legali partija – Laoso piliečių revoliucinė partija. Šalies vadovas yra prezidentas Choummaly Sayasone, kuris taip pat eina ir valdančiosios partijos vadovo pareigas.
Valdžios aukščiausias organas – Liaudies atstovų nacionalinis kongresas. Jis skiria prezidentą, sudaro vyriausybę. 1975 m. įsteigtas Aukščiausias nacionalinis susirinkimas (ANS), kurio pirmininku paskirtas prezidentas. ANS yra laikinas įstatymų leidybos organas, turintis parengti Laoso konstitucijos bei rinkimų įstatymų projektus, tvirtinti įstatymus.
Administracinis suskirstymas
Laosą sudaro 18 provincijų:
- Atapu provincija
- Bokeo provincija
- Bolikamsajaus provincija
- Udomsajaus provincija
- Salavano provincija
- Savanaketo provincija
- Vientiano prefektūra *
- (specialioji admininstracinė zona, panaikinta 2006 m.) **
- Siankuano provincija
Geografija
Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, neturinti priėjimo prie jūros. Šalies geografija pasižymi tankiais miškais ir raižytais kalnais. Aukščiausias iš jų laikomas Bia kalnas, kuris siekia 2 819 m virš jūros lygio. Per Laosą teka viena didžiausių pasaulio upių Mekongas, kuris sudaro didžiąją dalį sienos su Tailandu. Tuo tarpu rytinę šalies sieną su Vietnamu sudaro Anamo kalnai.
Šalyje vyrauja tropinis ir musoninis klimatas. Nuo gegužės iki lapkričio mėnesio būna lietingasis sezonas, o nuo gruodžio iki balandžio – sausas. Vietiniai teigia, kad jų šalyje yra trys metų laikai – lietingas, šaltas ir karštas.
Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Vientianas. Kiti didesni miestai – Luangprabangas, Savanaketas ir Paksė.
1993 m. šalies vyriausybė paskelbė 21 % šalies teritorijos saugoma.
Šalis priklauso regionui, vadinamam Auksiniu trikampiu. Šalyje auginamos opijaus aguonos. Iš šio regiono (kartu su Mianmaru ir Tailandu) pasklinda du trečdaliai pasaulio heroino.
Ekonomika
Laosas yra viena iš skurdžiausių Azijos šalių. Žemės ūkyje dirba dauguma Laoso gyventojų. Auginami daugiausia ryžiai, taip pat kukurūzai, saldžiosios bulvės, kitos daržovės. Auginami pardavimui skirti produktai: kava, tabakas, cukranendrės, medvilnė. Nelegalios opiumo ir kanapių laboratorijos yra netoli Tailando ir Mianmaro dar vadinamos „Auksiniu trikampiu“, bet dauguma jų buvo išnaikintos 2005 m.
Miškai užima beveik pusę šalies ploto. Kertamas tikmedis, bei išgaunami raudonieji sakai, bet prastas susisiekimas riboja produkciją. Kasamas varis, auksas, alavas, kiti brangakmeniai. Turizmas auga 21-ajame amžiuje ir tiekia darbo vietas Laoso gyventojams.
Laosas turi didelį hidroelektrinių potencialą nepaisant plėtojimosi, elektros energija yra pagrindinis eksportas, daugiausia į Tailandą. Kiti Laoso eksportuojami produktai yra tekstilės produktai, drabužiai, mediena ir jos produktai, kava, skarda. Pagrindiniai mainų partneriai yra Tailandas, Vietnamas, Japonija.
Gyventojai
Laosas yra viena iš etniškai mišriausių pasaulio valstybių. Oficialiais duomenimis jos gyventojus (laosiečius politine prasme) sudaro 49 etninės grupės, kurios savo ruožtu skirstomos į 160 smulkesnių etnosų, kalbančių beveik 90 skirtingų kalbų. Kultūriškai visos šios etninės grupės grupuojamos į tris kategorijas, priklausomai nuo gyvenimo sąlygų ir atsikėlimo į teritoriją laikmečio.
- 69 % gyventojų yra laosiečiai, arba žemumų lao (lao loum). Ši grupė laikoma pagrindine politiniame ir kultūriniame šalies gyvenime. Ji Laoso teritorijoje išplito XIII a. prasidėjus migracijai iš rytų (kalnuotų dab. Vietnamo teritorijų). Jie kalba keliolika skirtingų Lao kalbos dialektų (oficialiai – 8 grupės). Ši kalba priklauso Tajų kalbų grupei. Žemumų lao kultūriškai yra susiję su kitomis Pietryčių Azijos tautomis – tajai, šanais, dajais ir pan., su kuriais dalinasi panašias (kartais tarpusavyje suprantamas) kalbas, Theravados budizmą, istoriją.
- Seniausi išlikę Laoso gyventojai yra vadinami , sudarantys 24% šalies gyventojų. Jie gyveno šalyje kelis tūkstantmečius iki atsikeliant tajams ir kalba austronezinėmis kalbomis. Vėliau išstumti į aukštumas, jie daugiausia gyvena kalnuotose teritorijose ir yra susiskaldę į 32 oficialiai išskiriamas etnines grupes. Tarp jų didžiausios grupės yra , ir , tačiau rytiniuose Laoso kalnuose etninis susiskaidymas yra ypač didelis.
- XIX a. viduryje iš Kinijos atsikėlę pabėgėliai ilgainui integravosi į Laoso visuomenę ir vadinami terminu . Tai – lingvistiškai labai mišri kategorija, kuriai priklauso hmongai, mienai ir kinų-tibetiečių kalbomis kalbančios tautelės – , hani, lahu ir kt. Jie daugiausia gyvena atokiose aukštumose.
Miestuose gyvena daug vėlesnių laikų diasporų: vietnamiečių, kinų ir tajų, tačiau didelė jų dalis emigravo iš šalies dvejomis bangomis – po Laoso nepriklausomybės 1949 m. ir po 1975 m.
Šalies valstybinė kalba yra lao. Skiriamos 3 tarmių grupės: šiaurės, centro ir pietų. Literatūrinė lao kalba remiasi Vientiano tarme. Lao kalba turi 6 tonų sistemą. Leksikoje daug skolinių iš pali ir sanskrito kalbų. Seniausi rašto paminklai išlikę iš VIII a. Vartojami tajų rašto atmainos rašmenys.
Religija
67 % šalies gyventojų yra budistai, 1,5 % – krikščionys, o likę 31,5 % yra netikintys ar priklausantys smulkioms religinėms grupėms.
Kultūra
Pagrindinę įtaką šalies gyvenime pradedant kalba ir baigiant menu turi budizmas.
Nacionalinis Laoso muzikos instrumentas yra Kaena – savotiška bambukinė Pano fleita. Kaena tradiciškai grojama, dainuojant tautines Laoso dainas. Populiariausias dainavimo stilius Laose yra Lam saravane.
Šalis turi du Pasaulio paveldo sąrašo objektus – Luangprabangą ir Vat Pu. Vyriausybė siekia tokio pat statuso ir Akmenų lygumai.
Pagrindinis šalies maistas ryžiai turi kultūrinę ir religinę reikšmę. Šalyje yra daug ritualų ir tradicijų susijusių su ryžių auginimu ir naudojimu.
Žiniasklaida
Visa žiniasklaida, įskaitant ir du užsienio kalba leidžiamus laikraščius (Vientiane Times ir Le Rénovateur), yra kontroliuojama šalies valdžios. Taip pat šalies naujienų agentūra Khao San Pathet Lao perspausdina savo laikraščius anglų ir prancūzų kalbomis. Pastaruoju metu miestų centruose labai išpopuliarėjo interneto kavinės, ypač tarp jaunosios karto atstovų, tačiau ir interneto prieigas valstybė cenzūruoja bei kontroliuoja priėjimą prie jų.
Kita informacija
- Laoso ryšiai
- Laoso transportas
- Laoso karinės pajėgos
- Laoso šventės
Nuorodos
- http://www.tourismlaos.gov.la/ Archyvuota kopija 2005-04-24 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Laoso Liaudies Demokratinė Respublika, Kas yra Laoso Liaudies Demokratinė Respublika? Ką reiškia Laoso Liaudies Demokratinė Respublika?
Laoso Liaudies Demokratine Respublika lao ສາທາລະນະລ ດ ປະຊາທ ປະໄຕ ປະຊາຊ ນລາວ Sathalanalat Paxathipatai Paxaxon LaoVeliava HerbasHimnas Laosieciu himnas Laosas zemelapyjeValstybine kalba laoSostine ir didziausias miestas VientianasValstybes vadovai Prezidentas Premjeras Plotas Is viso vandens 236 800 km2 79 2 Gyventoju 2019 Tankis 7 123 205 105 26 7 zm km2 151 BVP Is viso Vienam gyventojui 2019 progn 20 153 mlrd 117 2 670 131 Valiuta KipasLaiko juosta Vasaros laikas UTC 7 netaikomasNepriklausomybe Paskelbta nuo Prancuzijos 1949 m liepos 19 d Interneto kodas laTelefono kodas 856 Laoso Liaudies Demokratine Respublika Laosas valstybe pietryciu Azijoje neturinti priejimo prie juros Ribojasi su Mianmaru Kinija Vietnamu Kambodza ir Tailandu Laoso istorija siekia La Sango karalyste dar vadinama milijono drambliu salimi kuri egzistavo nuo XIV iki XVIII a Issivadaves is Prancuzijos 1949 m Laosas paskelbe nepriklausomybe Ilgas pilietinis karas oficialiai baigesi kai 1975 m į valdzia atejo komunistinis Patet Lao judejimas taciau pasipriesinimas ir protestai dar tesesi kelerius metus IstorijaPagrindinis straipsnis Laoso istorija Senieji Laoso teritorijos gyventojai buvo kalbeje Ju dabartiniai palikuonys yra smulkios kalnu khmeru gentys kuriu didziausia yra Apie VIII a is dabartinio siaures rytu Laoso ir gretimu teritoriju Vietname prasidejo taju lao tautu kalbanciu taju kadaju kalbomis migracijos kurios palengva asimiliavo senasias tautas ir stume jas į kalnus Tajai įsitvirtino Mekongo vidurupyje Laoso siaureje is kur plito į pietus Laoso siaureje jie sukure Muang Sua Muang Phuan ir kitas valstybes XI XIII a siauriniame Laose hegemonija buvo įgijusi kita taju valstybe Ceng Hungas Nuo XIII a keiciantis regiono geopolitinei situacijai nusilpus Khmeru imperijai XIV a susiformavo galinga La Sango karalyste Si karalyste valde dideles teritorijas apimancias dabartinį Laosa ir Korato plynaukste dab Tailande Joje gyveno didele dalis khmeru kurie buvo masiskai asimiliuojami Derlingose buvusios Kmeru imperijos lygumose įsitvirtino taju gentys kurios ilgainiui formavosi į lao tauta Didziausia jos dalį sudare arba zemumu lao iki pat dabar gyvenantys sioje teritorijoje Lan Sangas klestejo iki 1707 m kai karalyste buvo padalinta į tris smulkesnes karalystes su sostinemis Vientiane Luangprabange ir kurios visos mokejo duokle tuometiniam Pietryciu Azijos hegemonui XIX a pabaigoje lao gyvenamas sritis tris karalystes pasidalino Prancuzija ir Siamas Prancuzijos Indokinijos valdziai atiteko taip pat kitu dvieju karalysciu teritorijos į rytus nuo Mekongo Didele dalį lao gyvenamu teritoriju į vakarus nuo Mekongo t y pacias derlingiausias sritis gavo Tailandas kurios jam priklauso iki siol kaip Prancuzijos Indokinijos sudetyje Vientianas tapo pagrindiniu miestu ir sostine Per trumpa Japonijos okupacija II pasaulinio karo metu salis spejo paskelbti savo nepriklausomybe 1945 m taciau iki pat 1954 m salį vis dar smarkiai įtakojo Prancuzija Tik 1954 m Laosas gavo visiska nepriklausomybe kaip konstitucine monarchija Laosas buvo įtrauktas į Vietnamo kara del ko rytine salies dalis buvo okupuota Siaures Vietnamo armijos Kaip atsaka JAV kariai reme ir gyne likusia Laoso teritorija Tokie veiksmai daznai issaukdavo valstybes perversmus ir pradejo Laoso pilietinį kara 1975 m komunistinis remiamias Sovietu Sajungos ir Siaures Vietnamo armijos nuverte karaliu Savang Vatthana kuris veliau mire nelaisveje Po salies kontroles peremimo Patet Lao judejimas pervadino karalyste į Laoso Liaudies Demokratine Respublika ir suteike daug teisiu ir didele laisve Vietnamui Velyvajame astuntajame desimtmetyje Vietnamas liepe saliai nutraukti bet kokius rysius su Kinija taip priversdama Laosa prekiauti tik su Vietnamu 1997 m Laosui įstojus į ASEAN organizacija nutruko bet kokia Vietnamo įtaka 2005 m JAV paskelbe kad pradeda su Laosu normalius santykius ir mainus Iki tol Laosui buvo skiriami milziniski importo mokesciai Politine sistemaPagrindinis straipsnis Laoso politine sistema Laosas yra socialistine valstybe Salyje yra tik viena legali partija Laoso pilieciu revoliucine partija Salies vadovas yra prezidentas Choummaly Sayasone kuris taip pat eina ir valdanciosios partijos vadovo pareigas Valdzios auksciausias organas Liaudies atstovu nacionalinis kongresas Jis skiria prezidenta sudaro vyriausybe 1975 m įsteigtas Auksciausias nacionalinis susirinkimas ANS kurio pirmininku paskirtas prezidentas ANS yra laikinas įstatymu leidybos organas turintis parengti Laoso konstitucijos bei rinkimu įstatymu projektus tvirtinti įstatymus Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Laoso provincijos Laosa sudaro 18 provinciju Laoso provincijosAtapu provincija Bokeo provincija Bolikamsajaus provincija Udomsajaus provincija Salavano provincija Savanaketo provincija Vientiano prefektura specialioji admininstracine zona panaikinta 2006 m Siankuano provincijaGeografijaLaoso zemelapisPagrindinis straipsnis Laoso geografija Laosas valstybe pietryciu Azijoje neturinti priejimo prie juros Salies geografija pasizymi tankiais miskais ir raizytais kalnais Auksciausias is ju laikomas Bia kalnas kuris siekia 2 819 m virs juros lygio Per Laosa teka viena didziausiu pasaulio upiu Mekongas kuris sudaro didziaja dalį sienos su Tailandu Tuo tarpu rytine salies siena su Vietnamu sudaro Anamo kalnai Salyje vyrauja tropinis ir musoninis klimatas Nuo geguzes iki lapkricio menesio buna lietingasis sezonas o nuo gruodzio iki balandzio sausas Vietiniai teigia kad ju salyje yra trys metu laikai lietingas saltas ir karstas Salies sostine ir didziausias miestas yra Vientianas Kiti didesni miestai Luangprabangas Savanaketas ir Pakse 1993 m salies vyriausybe paskelbe 21 salies teritorijos saugoma Salis priklauso regionui vadinamam Auksiniu trikampiu Salyje auginamos opijaus aguonos Is sio regiono kartu su Mianmaru ir Tailandu pasklinda du trecdaliai pasaulio heroino EkonomikaPagrindinis straipsnis Laosas yra viena is skurdziausiu Azijos saliu Zemes ukyje dirba dauguma Laoso gyventoju Auginami daugiausia ryziai taip pat kukuruzai saldziosios bulves kitos darzoves Auginami pardavimui skirti produktai kava tabakas cukranendres medvilne Nelegalios opiumo ir kanapiu laboratorijos yra netoli Tailando ir Mianmaro dar vadinamos Auksiniu trikampiu bet dauguma ju buvo isnaikintos 2005 m Miskai uzima beveik puse salies ploto Kertamas tikmedis bei isgaunami raudonieji sakai bet prastas susisiekimas riboja produkcija Kasamas varis auksas alavas kiti brangakmeniai Turizmas auga 21 ajame amziuje ir tiekia darbo vietas Laoso gyventojams Laosas turi didelį hidroelektriniu potenciala nepaisant pletojimosi elektros energija yra pagrindinis eksportas daugiausia į Tailanda Kiti Laoso eksportuojami produktai yra tekstiles produktai drabuziai mediena ir jos produktai kava skarda Pagrindiniai mainu partneriai yra Tailandas Vietnamas Japonija GyventojaiPagrindinis straipsnis Laoso demografija Laosas yra viena is etniskai misriausiu pasaulio valstybiu Oficialiais duomenimis jos gyventojus laosiecius politine prasme sudaro 49 etnines grupes kurios savo ruoztu skirstomos į 160 smulkesniu etnosu kalbanciu beveik 90 skirtingu kalbu Kulturiskai visos sios etnines grupes grupuojamos į tris kategorijas priklausomai nuo gyvenimo salygu ir atsikelimo į teritorija laikmecio 69 gyventoju yra laosieciai arba zemumu lao lao loum Si grupe laikoma pagrindine politiniame ir kulturiniame salies gyvenime Ji Laoso teritorijoje isplito XIII a prasidejus migracijai is rytu kalnuotu dab Vietnamo teritoriju Jie kalba keliolika skirtingu Lao kalbos dialektu oficialiai 8 grupes Si kalba priklauso Taju kalbu grupei Zemumu lao kulturiskai yra susije su kitomis Pietryciu Azijos tautomis tajai sanais dajais ir pan su kuriais dalinasi panasias kartais tarpusavyje suprantamas kalbas Theravados budizma istorija Seniausi islike Laoso gyventojai yra vadinami sudarantys 24 salies gyventoju Jie gyveno salyje kelis tukstantmecius iki atsikeliant tajams ir kalba austronezinemis kalbomis Veliau isstumti į aukstumas jie daugiausia gyvena kalnuotose teritorijose ir yra susiskalde į 32 oficialiai isskiriamas etnines grupes Tarp ju didziausios grupes yra ir taciau rytiniuose Laoso kalnuose etninis susiskaidymas yra ypac didelis XIX a viduryje is Kinijos atsikele pabegeliai ilgainui integravosi į Laoso visuomene ir vadinami terminu Tai lingvistiskai labai misri kategorija kuriai priklauso hmongai mienai ir kinu tibetieciu kalbomis kalbancios tauteles hani lahu ir kt Jie daugiausia gyvena atokiose aukstumose Miestuose gyvena daug velesniu laiku diasporu vietnamieciu kinu ir taju taciau didele ju dalis emigravo is salies dvejomis bangomis po Laoso nepriklausomybes 1949 m ir po 1975 m Salies valstybine kalba yra lao Skiriamos 3 tarmiu grupes siaures centro ir pietu Literaturine lao kalba remiasi Vientiano tarme Lao kalba turi 6 tonu sistema Leksikoje daug skoliniu is pali ir sanskrito kalbu Seniausi rasto paminklai islike is VIII a Vartojami taju rasto atmainos rasmenys Religija 67 salies gyventoju yra budistai 1 5 krikscionys o like 31 5 yra netikintys ar priklausantys smulkioms religinems grupems KulturaMuzikantas grojantis KaenaPagrindinis straipsnis Pagrindine įtaka salies gyvenime pradedant kalba ir baigiant menu turi budizmas Nacionalinis Laoso muzikos instrumentas yra Kaena savotiska bambukine Pano fleita Kaena tradiciskai grojama dainuojant tautines Laoso dainas Populiariausias dainavimo stilius Laose yra Lam saravane Salis turi du Pasaulio paveldo saraso objektus Luangprabanga ir Vat Pu Vyriausybe siekia tokio pat statuso ir Akmenu lygumai Pagrindinis salies maistas ryziai turi kulturine ir religine reiksme Salyje yra daug ritualu ir tradiciju susijusiu su ryziu auginimu ir naudojimu Ziniasklaida Visa ziniasklaida įskaitant ir du uzsienio kalba leidziamus laikrascius Vientiane Times ir Le Renovateur yra kontroliuojama salies valdzios Taip pat salies naujienu agentura Khao San Pathet Lao perspausdina savo laikrascius anglu ir prancuzu kalbomis Pastaruoju metu miestu centruose labai ispopuliarejo interneto kavines ypac tarp jaunosios karto atstovu taciau ir interneto prieigas valstybe cenzuruoja bei kontroliuoja priejima prie ju Kita informacijaLaoso rysiai Laoso transportas Laoso karines pajegos Laoso sventesNuorodosVikiteka Laosas vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Laosas http www tourismlaos gov la Archyvuota kopija 2005 04 24 is Wayback Machine projekto