Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  Lietuvaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkiyə  Türkiyə
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Marie TaglioniMarie TaglioniBiografijaPilnas vardasMarie TaglioniGimė1804 m balandžio 23 d Stokholmas ŠvedijaMirė1884 m

Marie Taglioni

  • Pagrindinis puslapis
  • Marie Taglioni
Marie Taglioni
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Marie Taglioni

Marie Taglioni
Biografija
Pilnas vardasMarie Taglioni
Gimė1804 m. balandžio 23 d.
Stokholmas, Švedija
Mirė1884 m. balandžio 24 d. (80 metų)
Marselis, Prancūzija
Veiklašokėja, baletmeisterė, pedagogė
Aktyvumo metai1822–1847

Marie Taglioni (1804 m. balandžio 23 d. Stokholmas, Švedija – 1884 m. balandžio 24 d. Marselis, Prancūzija) – italų šokėja, baletmeisterė, pedagogė. Viena garsiausių romantizmo epochos šokėjų, padariusi didelę įtaką Europos šokio raidai.

Biografija

Marie Taglioni gimė Stokholme, Švedijoje italų choreografo Philippe Taglioni ir švedų šokėjos šeimoje. Mokėsi pas: Philippe Taglioni – Viena, Jean-Francois Coulon – Paryžius. 1832 Londone ištekėjo už grafo Gilbert de Voisins, tačiau po trejų metų išsiskyrė. Su grafu susilaukė sūnaus. 1847 Taglioni atsisveikina su scena. 1870–1871 metais, karo metu, moteris praranda visą turtą ir yra priversta užsidirbti pragyvenimui mokydama pramoginių šokių. Romantinės scenos žvaigždė mirė 1884 metais Marselyje.

Veikla

Svarbiausi pasirodymai

  • 1822 birželio 10 debiutuoja Vienoje, spektaklyje: „La Réception d'une jeune nymphe à la cour de Terpsichore“
  • 1826 pasirodo Vokietijoje, Štutgarte ir Miunchene spektaklyje: „Danina“ (sukuria pagrindinį vaidmenį)
  • 1827 šoka Paryžiuje, spektaklyje „Le Sicilien“


Taip pat Paryžiuje šoko:

  • 1829 – „La Belle au bois dormant“ ()
  • 1830 – „Le Dieu et la bayadère “
  • 1832 – „La Sylphide“ ()

Nuo 1837 iki 1842 šoko Sankt Peterburge:

  • 1838 – „Miranda“, „La Gitana“
  • 1839 – „L'Ombre“
  • 1842 – „Queen of the Elfrides “

1847 surengė paskutinį pasirodymą.

Pedagoginis darbas

Marie Taglioni dėstė:

  • Emma Livry

Kūriniai

1860 – „Le Papillon“, vienintelis Marie Taglioni kaip choreagrafės kūrinys, skirtas jos mokinei Emma Livry.
„Le Papillon“ („Drugelis“) – dviejų veiksmų „fantastinis baletas“. Choreaografija – Marie Taglioni, muzika – . Libretas – Jules-Henri Vernoy de Saint-Georges (1861), pakeitė Marius Petipa (1874).

Šokio stilius

Kartu su tėvu Philippe Taglioni šokėja sukūrė naują šokio stilių. Taglioni šokyje atsirado puantai, dideli šuoliai ir nauja balerinos išvaizda – baltos tunikos, panašumas į fantastines būtybes. Šokis tapo bendravimo su žiūrovais priemone. Šokio pagalba Marie atskleisdavo savo sielą, parodė kiek daug reiškia artisto individualybė. ir šuolio dėka šuolis atrodė labai lengvas. Šokis su puantais tapo svarbiausia moterų šokio savybe. Iki Taglioni toks šokis buvo pateikiamas kaip triukas. Marie Taglioni pirma pradėjo rodyti dideles pozas, prailgino kūno linijas („atidarinėjo“ griežtas rankų pozicijas).

Įamžinimas

1855 Johann Strauss II (Jaunesnysis) iš baletų kuriuose šoko Marie muzikos sukūrė Taglioni Polka.

Šaltiniai

  1. Šokio žodynas
  2. „Baleto menas“, Vytautas Grivickas. Leidykla .

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 31 Lie, 2025 / 07:30

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marie Taglioni, Kas yra Marie Taglioni? Ką reiškia Marie Taglioni?

Marie TaglioniMarie TaglioniBiografijaPilnas vardasMarie TaglioniGime1804 m balandzio 23 d Stokholmas SvedijaMire1884 m balandzio 24 d 80 metu Marselis PrancuzijaVeiklasokeja baletmeistere pedagogeAktyvumo metai1822 1847 Marie Taglioni 1804 m balandzio 23 d Stokholmas Svedija 1884 m balandzio 24 d Marselis Prancuzija italu sokeja baletmeistere pedagoge Viena garsiausiu romantizmo epochos sokeju padariusi didele įtaka Europos sokio raidai BiografijaMarie Taglioni gime Stokholme Svedijoje italu choreografo Philippe Taglioni ir svedu sokejos seimoje Mokesi pas Philippe Taglioni Viena Jean Francois Coulon Paryzius 1832 Londone istekejo uz grafo Gilbert de Voisins taciau po treju metu issiskyre Su grafu susilauke sunaus 1847 Taglioni atsisveikina su scena 1870 1871 metais karo metu moteris praranda visa turta ir yra priversta uzsidirbti pragyvenimui mokydama pramoginiu sokiu Romantines scenos zvaigzde mire 1884 metais Marselyje VeiklaSvarbiausi pasirodymai 1822 birzelio 10 debiutuoja Vienoje spektaklyje La Reception d une jeune nymphe a la cour de Terpsichore 1826 pasirodo Vokietijoje Stutgarte ir Miunchene spektaklyje Danina sukuria pagrindinį vaidmenį 1827 soka Paryziuje spektaklyje Le Sicilien Taip pat Paryziuje soko 1829 La Belle au bois dormant 1830 Le Dieu et la bayadere 1832 La Sylphide Nuo 1837 iki 1842 soko Sankt Peterburge 1838 Miranda La Gitana 1839 L Ombre 1842 Queen of the Elfrides 1847 surenge paskutinį pasirodyma Pedagoginis darbas Marie Taglioni deste Emma LivryKuriniai 1860 Le Papillon vienintelis Marie Taglioni kaip choreagrafes kurinys skirtas jos mokinei Emma Livry Le Papillon Drugelis dvieju veiksmu fantastinis baletas Choreaografija Marie Taglioni muzika Libretas Jules Henri Vernoy de Saint Georges 1861 pakeite Marius Petipa 1874 Sokio stiliusKartu su tevu Philippe Taglioni sokeja sukure nauja sokio stiliu Taglioni sokyje atsirado puantai dideli suoliai ir nauja balerinos isvaizda baltos tunikos panasumas į fantastines butybes Sokis tapo bendravimo su ziurovais priemone Sokio pagalba Marie atskleisdavo savo siela parode kiek daug reiskia artisto individualybe ir suolio deka suolis atrode labai lengvas Sokis su puantais tapo svarbiausia moteru sokio savybe Iki Taglioni toks sokis buvo pateikiamas kaip triukas Marie Taglioni pirma pradejo rodyti dideles pozas prailgino kuno linijas atidarinejo grieztas ranku pozicijas Įamzinimas1855 Johann Strauss II Jaunesnysis is baletu kuriuose soko Marie muzikos sukure Taglioni Polka SaltiniaiSokio zodynas Baleto menas Vytautas Grivickas Leidykla

Naujausi straipsniai
  • Liepa 31, 2025

    Jostein Gaarder

  • Rugpjūtis 01, 2025

    Josip Jurjević

  • Liepa 31, 2025

    Josifas Levinas

  • Liepa 31, 2025

    Josifas Grigulevičius

  • Rugpjūtis 01, 2025

    Joseph Fouché

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje