Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Johanesas Diderikas van der Valsas ol Johannes Diderik van der WaalsJ D van der Valsas 1910 m Gimė 1837 m lapkričio 23 d
Johannes Diderik van der Waals
| Johanesas Diderikas van der Valsas ol. Johannes Diderik van der Waals | |
|---|---|
| J. D. van der Valsas 1910 m. | |
| Gimė | 1837 m. lapkričio 23 d. Leidenas, Nyderlandai |
| Mirė | 1923 m. kovo 8 d. (85 metai) Amsterdamas, Nyderlandai |
| Gyven. vieta | Nyderlandai |
| Sutuoktinis (-ė) | Ana Magdalena Smit |
| Vaikai | trys dukterys ir sūnus |
| Sritis | Fizika |
| Organizacijos | |
| Alma mater | Leideno universitetas |
| Doktorant. vadovas | |
| Žymūs studentai | |
| Žinomas (-a) už | šiuolaikinės molekulinės fizikos (molekulinės teorijos) pagrindus šiuolaikinę tarpmolekulinių jėgų teoriją |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Nobelio fizikos premija (1910) | |
| Vikiteka | Johannes Diderik van der Waals |
Johanesas Diderikas van der Valsas (ol. Johannes Diderik van der Waals, 1837 m. lapkričio 23 d. – 1923 m. kovo 8 d.) – olandų ir termodinamikas, pirmasis 1873 m. atradęs ir išplėtojęs dujų ir skysčių . Van der Valsas karjerą pradėjo kaip mokytojas ir tapo pirmuoju fizikos profesoriumi Amsterdamo universitete, šiam 1877 m. persiorganizavus iš mokyklos į universitetą. Minėtame universitete profesoriavo iki 1907 m. Už darbą, susijusį su dujų ir skysčių būsenos lygtimi 1910 m. apdovanotas Nobelio fizikos premija.
Jo vardas pirmiausia siejamas su , apibūdinančia dujų ir jų kondensacijos į skystąją fazę elgseną. Jo vardu taip pat pavadintos neutralių molekulių (atomų) tarpusavio tarp stabilių molekulių, , jungiami van der Valso jėgų) ir . Džeimsas Klarkas Maksvelas apie van der Valsą yra pasakęs: „nėra abejonių, jog van der Valso vardas netrukus taps vienu svarbiausių molekulinėje fizikoje".
Savo 1873 m. disertacijoje van der Valsas atkreipė dėmesį į neidealumą ir tai paaiškino egzistavimu. Jis įvedė pirmąją , išvestą darant prielaidą, kad molekulės užima baigtinį tūrį.XIX a. pab. kilo stipri filosofinė srovė, neigusi molekulių egzistavimą, o pagrindiniai neigėjų atstovai buvo Ernstas Machas ir Vilhelmas Ostvaldas. Buvo manoma, kad molekulių egzistavimas neįrodytas, o molekulinė hipotezė bereikalinga. Tuo metu, kai buvo parašyta van der Valso disertacija, daugumos fizikų nebuvo pripažinta, o skysčiai ir garai dažnai buvo laikomi besiskiriančiais chemiškai. Tačiau van der Valso darbas patvirtino molekulių realumą ir leido įvertinti jų dydį bei . Jo naujoji formulė sukėlė revoliuciją medžiagų būsenų lygčių tyrime. Lygindamas savo atrastą būsenos lygtį su eksperimentiniais duomenimis, van der Valsas galėjo apskaičiuoti tikrąjį molekulių dydį ir jų tarpusavio traukos stiprumą. Taip pat plėtojo termodinaminę kapiliarumo teoriją.
Van der Valso tyrimų poveikis XX a. molekulinei fizikai buvo esminis. Įvesdamas konstantas molekulių dydžiui ir traukai apibūdinti, ir sudarydamas medžiagų būsenos lygtį, van der Valsas suteikė pagrindus šiuolaikinei molekulinei fizikai. Tai, kad tokie molekuliniai parametrai, kaip dydis, forma, trauka ir , turėtų būti skysčių termodinamikos ir judėjimo savybių matematinių formuluočių pagrindas, šiuo metu laikoma aksioma. Van der Valso būsenos lygties pagalba dujų kritinio taško parametrus buvo galima tiksliai numatyti iš termodinaminių matavimų, atliktų daug aukštesnėse temperatūrose. Vėliau pavyko suskystinti azotą, deguonį, vandenilį ir helį. Heikę Kamerlingą Onesą reikšmingai paveikė novatoriški van der Valso darbai ir jau 1908 m. buvo pirmąkart išgautas skytas helis, o tai savo ruožtu padėjo 1911 m. atrasti superlaidumą.
Šaltiniai
- Johannes Diderik van der Waals (VLE)
- „The Nobel Prize in Physics 1910“. Nobel Foundation. Nuoroda tikrinta 2008-10-09.
- Johannes Diderik van der Waals – Biographical – Nobelprize.org
- van der Waals; J. D. (1873). Over de continuiteit van den gas- en vloeistoftoestand (Apie dujinių ir skystų būsenų tęstinumą) (daktaro disertacija). Leideno universitetas.
- Sengers, Johanna Levelt (2002), p. 16
- Kipnis, A. Ya.; Yavelov, B. E.; Rowlinson, J. S.: Van der Waals and Molecular Science. (Oxford: Clarendon Press, 1996)
- Sengers, Johanna Levelt (2002), pp. 255–256
- Blundell, Stephen: Superconductivity: A Very Short Introduction. (Oxford University Press, Pirmasis leidimas, 2009 m., 20 psl.)
Literatūra
- Kipnis, A. Ya.; Yavelov, B. E.; Rowlinson, J. S. (trans.): Van der Waals and Molecular Science. (Oksfordas: Clarendon Press, 1996) ISBN 0-19-855210-6
- Sengers, Johanna Levelt: How Fluids Unmix: Discoveries by the School of Van der Waals and Kamerlingh Onnes. (Amsterdamas: Koninklijke Nerlandse Akademie van Wetenschappen, 2002)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Johannes Diderik van der Waals, Kas yra Johannes Diderik van der Waals? Ką reiškia Johannes Diderik van der Waals?
Johanesas Diderikas van der Valsas ol Johannes Diderik van der WaalsJ D van der Valsas 1910 m Gime 1837 m lapkricio 23 d Leidenas NyderlandaiMire 1923 m kovo 8 d 85 metai Amsterdamas NyderlandaiGyven vieta NyderlandaiSutuoktinis e Ana Magdalena SmitVaikai trys dukterys ir sunusSritis FizikaOrganizacijosAlma mater Leideno universitetasDoktorant vadovasZymus studentaiZinomas a uz siuolaikines molekulines fizikos molekulines teorijos pagrindus siuolaikine tarpmolekuliniu jegu teorijaZymus apdovanojimaiNobelio fizikos premija 1910 narys 1873 Vikiteka Johannes Diderik van der Waals Johanesas Diderikas van der Valsas ol Johannes Diderik van der Waals 1837 m lapkricio 23 d 1923 m kovo 8 d olandu ir termodinamikas pirmasis 1873 m atrades ir ispletojes duju ir skysciu Van der Valsas karjera pradejo kaip mokytojas ir tapo pirmuoju fizikos profesoriumi Amsterdamo universitete siam 1877 m persiorganizavus is mokyklos į universiteta Minetame universitete profesoriavo iki 1907 m Uz darba susijusį su duju ir skysciu busenos lygtimi 1910 m apdovanotas Nobelio fizikos premija Jo vardas pirmiausia siejamas su apibudinancia duju ir ju kondensacijos į skystaja faze elgsena Jo vardu taip pat pavadintos neutraliu molekuliu atomu tarpusavio tarp stabiliu molekuliu jungiami van der Valso jegu ir Dzeimsas Klarkas Maksvelas apie van der Valsa yra pasakes nera abejoniu jog van der Valso vardas netrukus taps vienu svarbiausiu molekulineje fizikoje Savo 1873 m disertacijoje van der Valsas atkreipe demesį į neidealuma ir tai paaiskino egzistavimu Jis įvede pirmaja isvesta darant prielaida kad molekules uzima baigtinį turį XIX a pab kilo stipri filosofine srove neigusi molekuliu egzistavima o pagrindiniai neigeju atstovai buvo Ernstas Machas ir Vilhelmas Ostvaldas Buvo manoma kad molekuliu egzistavimas neįrodytas o molekuline hipoteze bereikalinga Tuo metu kai buvo parasyta van der Valso disertacija daugumos fiziku nebuvo pripazinta o skysciai ir garai daznai buvo laikomi besiskirianciais chemiskai Taciau van der Valso darbas patvirtino molekuliu realuma ir leido įvertinti ju dydį bei Jo naujoji formule sukele revoliucija medziagu busenu lygciu tyrime Lygindamas savo atrasta busenos lygtį su eksperimentiniais duomenimis van der Valsas galejo apskaiciuoti tikrajį molekuliu dydį ir ju tarpusavio traukos stipruma Taip pat pletojo termodinamine kapiliarumo teorija Van der Valso tyrimu poveikis XX a molekulinei fizikai buvo esminis Įvesdamas konstantas molekuliu dydziui ir traukai apibudinti ir sudarydamas medziagu busenos lygtį van der Valsas suteike pagrindus siuolaikinei molekulinei fizikai Tai kad tokie molekuliniai parametrai kaip dydis forma trauka ir turetu buti skysciu termodinamikos ir judejimo savybiu matematiniu formuluociu pagrindas siuo metu laikoma aksioma Van der Valso busenos lygties pagalba duju kritinio tasko parametrus buvo galima tiksliai numatyti is termodinaminiu matavimu atliktu daug aukstesnese temperaturose Veliau pavyko suskystinti azota deguonį vandenilį ir helį Heike Kamerlinga Onesa reiksmingai paveike novatoriski van der Valso darbai ir jau 1908 m buvo pirmakart isgautas skytas helis o tai savo ruoztu padejo 1911 m atrasti superlaiduma SaltiniaiJohannes Diderik van der Waals VLE The Nobel Prize in Physics 1910 Nobel Foundation Nuoroda tikrinta 2008 10 09 Johannes Diderik van der Waals Biographical Nobelprize org van der Waals J D 1873 Over de continuiteit van den gas en vloeistoftoestand Apie dujiniu ir skystu busenu testinuma daktaro disertacija Leideno universitetas Sengers Johanna Levelt 2002 p 16 Kipnis A Ya Yavelov B E Rowlinson J S Van der Waals and Molecular Science Oxford Clarendon Press 1996 Sengers Johanna Levelt 2002 pp 255 256 Blundell Stephen Superconductivity A Very Short Introduction Oxford University Press Pirmasis leidimas 2009 m 20 psl LiteraturaKipnis A Ya Yavelov B E Rowlinson J S trans Van der Waals and Molecular Science Oksfordas Clarendon Press 1996 ISBN 0 19 855210 6 Sengers Johanna Levelt How Fluids Unmix Discoveries by the School of Van der Waals and Kamerlingh Onnes Amsterdamas Koninklijke Nerlandse Akademie van Wetenschappen 2002