Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vytautas SvilasGimė 1925 m birželio 27 d PanevėžysMirė 1992 m balandžio 10 d 66 metai VokietijaTėvasVeikla pedagogas rez
Vytautas Svilas
| Vytautas Svilas | |
|---|---|
| Gimė | 1925 m. birželio 27 d. Panevėžys |
| Mirė | 1992 m. balandžio 10 d. (66 metai) , Vokietija |
| Tėvas | |
| Veikla | pedagogas, rezistentas |
Vytautas Svilas (1925 m. birželio 27 d. Panevėžyje – 1992 m. balandžio 10 d. , Vokietija) – Lietuvos pedagogas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis.
Biografija
Gimė Panevėžyje, vėliau su tėvais gyveno Kaune. Tėvas Kazimieras Svilas 1943 m. sušaudytas Butyrkų kalėjime.
Būdamas penkiolikmečiu jaunuoliu aktyviai dalyvavo pogrindinėje Kauno Saulės gimnazijos moksleivių grupėje, kuri spausdino ir platino antisovietinius atsišaukimus. 1940 m. spalio 29 d. grupė susekta. Tarp septynių suimtų moksleivių buvo ir V. Svilas. 1941 m. kovo 8 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas penkerius metus kalėti. Tuo metu jo mama su seserimi Aldona repatrijavo į Vokietiją, todėl sovietų valdžiai teko išleisti ir jį.
1943 m. iš Vokietijos grįžo į Lietuvą, apsigyveno tėvų namuose Kaune (dab. Radastų g. 27) ir vėl tęsė kovą pogrindinėje organizacijoje – Lietuvių fronto (LF) gretose. V. Svilas buvo vyriausiasis LF leidinio „Į Laisvę“ ekspeditorius. Tėvų namai tapo ne tik pogrindinės spaudos sandėliu, bet ir pogrindininkų slaptų susitikimų vieta. 1944 m. gegužės 10 d. gestapininkai Svilų namuose padarė kratą ir Vytautą areštavo, bet kratai baigiantis, jam pasisekė pabėgti.
Su Lietuvių fronto parūpintu pasu (Stasio Bružo pavarde) buvo pasiųstas pogrindinei veiklai į Jurbarko valsčių, „Lietuvos laisvės gynėjų“ organizacijos įkūrėjo ir vado Petro Paulaičio žinion. Pagal šios organizacijos užduotį, artėjant frontui, 1944 m. vasarą su aštuonių kovotojų grupe išvyko į Vokietiją mokytis partizaninės kovos veiksmų.
1944 m. gruodžio 18 d. drauge su trimis bendražygiais lėktuvu buvo atskraidintas į Lietuvą ir parašiutu nusileido miške netoli Lekėčių. Veikė kpt. Prano Gužaičio vadovaujamame partizanų dalinyje Raseinių, Jurbarko, Kėdainių rajonuose. Turėdamas suklastotus dokumentus, įsidarbino Jurbarko girininkijoje, atliko partizanų dalinio žvalgybos ir ryšių užduotis, perdavinėjo korespondenciją, platino partizanų spaudą. 1945 m. birželio 22 d. prie Eržvilko suimtas. Po žiauraus tardymo nuteistas 15 metų katorgos darbams ir 5 metams tremties.
Nuo 1946 m. dirbo Vorkutos anglies kasyklose. Išsekęs ir susirgęs pateko į ligoninę. Vėliau, joje dirbdamas sanitaru, baigė medicinos kursus, paskirtas kasyklų felčeriu. Vorkutoje, Pirmoje kapitalinėje šachtoje 1953 m. dalyvavo organizuojant kalinių streiką. Palaikė ryšius su kitais lageriais (per išvykas su jo suburta krepšinio komanda), platino 62-me lageryje leidžiamą „Varpą“ ir kitą pogrindinę literatūrą. 1954 m. Vorkutoje su Edvardu Laugaliu vadovavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) Pirmos kapitalinės šachtos komitetui. Dalyvavo kalinių streikuose ir 1955 m.
1956 m. amnestuotas, grįžo į Lietuvą. Negavęs leidimo gyventi Kaune, apsigyveno Marijampolėje. Dirbo melioracijoje inžinieriumi-darbų vykdytoju. Konspiracijos sąlygomis buvo LLKS nariu. 1963 m. dalyvavo Klaipėdoje vykusiame LLKS slaptame suvažiavime, kuriame buvo išrinktas LLKS valdybos nariu ryšiams su užsieniu. Fiktyviai vedė šilutiškę, atsisakė pilietybės ir 1966 m. gruodžio 2 d. išvyko į Vakarų Vokietiją.
Mokytojavo Vasario 16-osios gimnazijoje, aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje. 1970 m. trečią kartą atvykęs į tėviškę kaip turistas, imtas persekioti, tardytas, apšmeižtas, bandytas užverbuoti, o nepavykus – ištremtas be teisės sugrįžti, uždrausta su juo bendrauti. 1991 m. Vokietijoje vedė aplankiusią katorgos draugo dukrą Emą Pakutinskaitę, bet į Lietuvą grįžti ar dar kartą joje apsilankyti nebegalėjo dėl sunkios ligos.
Palaidotas Vokietijoje šalia Lietuvių Vasario 16-osios gimnazijos esančiose Hiutenfeldo kapinėse. Po mirties jam pripažintas Kario savanorio teisinis statusas.
Atminimo įamžinimas
1995 m. spalio 20 d. Ąžuolyne (Radastų g. 27) bendražygio Juozo Grušio-Žilvinio rūpesčiu atidengta akmeninė stela: „Šiame name gyvenusiems Policijos departamento direktoriui Kaziui Svilui, 1892–1941 m., bolševikų sušaudytam Maskvoje, ir jo sūnui politiniam kaliniui Vytautui, 1925–1992 m., mirusiam Vokietijoje, atminti. Atminimo ženklas pastatytas Aldonos Svilaitės ir Emos Svilienės lėšomis“ (skulpt. Arūnas Sakalauskas). Tą pačią dieną Kryžių kalnelyje (Pramonės pr.) prie VI forto pastatytas tėvui ir sūnui skirtas ąžuolinis stogastulpis (tautodail. Ipolitas Užkurnys).
Šaltiniai
- Danguolė Žemaitienė. Gyvenimą skyręs Tėvynės laisvei
- http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=SVILAS%20VYTAUTAS Archyvuota kopija 2007-08-03 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vytautas Svilas, Kas yra Vytautas Svilas? Ką reiškia Vytautas Svilas?
Vytautas SvilasGime 1925 m birzelio 27 d PanevezysMire 1992 m balandzio 10 d 66 metai VokietijaTevasVeikla pedagogas rezistentas Vytautas Svilas 1925 m birzelio 27 d Panevezyje 1992 m balandzio 10 d Vokietija Lietuvos pedagogas antinacines ir antisovietines rezistencijos dalyvis BiografijaGime Panevezyje veliau su tevais gyveno Kaune Tevas Kazimieras Svilas 1943 m susaudytas Butyrku kalejime Budamas penkiolikmeciu jaunuoliu aktyviai dalyvavo pogrindineje Kauno Saules gimnazijos moksleiviu grupeje kuri spausdino ir platino antisovietinius atsisaukimus 1940 m spalio 29 d grupe susekta Tarp septyniu suimtu moksleiviu buvo ir V Svilas 1941 m kovo 8 d Ypatingojo pasitarimo nuteistas penkerius metus kaleti Tuo metu jo mama su seserimi Aldona repatrijavo į Vokietija todel sovietu valdziai teko isleisti ir jį 1943 m is Vokietijos grįzo į Lietuva apsigyveno tevu namuose Kaune dab Radastu g 27 ir vel tese kova pogrindineje organizacijoje Lietuviu fronto LF gretose V Svilas buvo vyriausiasis LF leidinio Į Laisve ekspeditorius Tevu namai tapo ne tik pogrindines spaudos sandeliu bet ir pogrindininku slaptu susitikimu vieta 1944 m geguzes 10 d gestapininkai Svilu namuose padare krata ir Vytauta arestavo bet kratai baigiantis jam pasiseke pabegti Su Lietuviu fronto parupintu pasu Stasio Bruzo pavarde buvo pasiustas pogrindinei veiklai į Jurbarko valsciu Lietuvos laisves gyneju organizacijos įkurejo ir vado Petro Paulaicio zinion Pagal sios organizacijos uzduotį artejant frontui 1944 m vasara su astuoniu kovotoju grupe isvyko į Vokietija mokytis partizanines kovos veiksmu 1944 m gruodzio 18 d drauge su trimis bendrazygiais lektuvu buvo atskraidintas į Lietuva ir parasiutu nusileido miske netoli Lekeciu Veike kpt Prano Guzaicio vadovaujamame partizanu dalinyje Raseiniu Jurbarko Kedainiu rajonuose Turedamas suklastotus dokumentus įsidarbino Jurbarko girininkijoje atliko partizanu dalinio zvalgybos ir rysiu uzduotis perdavinejo korespondencija platino partizanu spauda 1945 m birzelio 22 d prie Erzvilko suimtas Po ziauraus tardymo nuteistas 15 metu katorgos darbams ir 5 metams tremties Nuo 1946 m dirbo Vorkutos anglies kasyklose Issekes ir susirges pateko į ligonine Veliau joje dirbdamas sanitaru baige medicinos kursus paskirtas kasyklu felceriu Vorkutoje Pirmoje kapitalineje sachtoje 1953 m dalyvavo organizuojant kaliniu streika Palaike rysius su kitais lageriais per isvykas su jo suburta krepsinio komanda platino 62 me lageryje leidziama Varpa ir kita pogrindine literatura 1954 m Vorkutoje su Edvardu Laugaliu vadovavo Lietuvos laisves kovotoju sajungos LLKS Pirmos kapitalines sachtos komitetui Dalyvavo kaliniu streikuose ir 1955 m 1956 m amnestuotas grįzo į Lietuva Negaves leidimo gyventi Kaune apsigyveno Marijampoleje Dirbo melioracijoje inzinieriumi darbu vykdytoju Konspiracijos salygomis buvo LLKS nariu 1963 m dalyvavo Klaipedoje vykusiame LLKS slaptame suvaziavime kuriame buvo isrinktas LLKS valdybos nariu rysiams su uzsieniu Fiktyviai vede silutiske atsisake pilietybes ir 1966 m gruodzio 2 d isvyko į Vakaru Vokietija Mokytojavo Vasario 16 osios gimnazijoje aktyviai dalyvavo lietuviu bendruomenes veikloje 1970 m trecia karta atvykes į teviske kaip turistas imtas persekioti tardytas apsmeiztas bandytas uzverbuoti o nepavykus istremtas be teises sugrįzti uzdrausta su juo bendrauti 1991 m Vokietijoje vede aplankiusia katorgos draugo dukra Ema Pakutinskaite bet į Lietuva grįzti ar dar karta joje apsilankyti nebegalejo del sunkios ligos Palaidotas Vokietijoje salia Lietuviu Vasario 16 osios gimnazijos esanciose Hiutenfeldo kapinese Po mirties jam pripazintas Kario savanorio teisinis statusas Atminimo įamzinimas1995 m spalio 20 d Azuolyne Radastu g 27 bendrazygio Juozo Grusio Zilvinio rupesciu atidengta akmenine stela Siame name gyvenusiems Policijos departamento direktoriui Kaziui Svilui 1892 1941 m bolseviku susaudytam Maskvoje ir jo sunui politiniam kaliniui Vytautui 1925 1992 m mirusiam Vokietijoje atminti Atminimo zenklas pastatytas Aldonos Svilaites ir Emos Svilienes lesomis skulpt Arunas Sakalauskas Ta pacia diena Kryziu kalnelyje Pramones pr prie VI forto pastatytas tevui ir sunui skirtas azuolinis stogastulpis tautodail Ipolitas Uzkurnys SaltiniaiDanguole Zemaitiene Gyvenima skyres Tevynes laisvei http atminimas kvb lt asmenvardis php asm SVILAS 20VYTAUTAS Archyvuota kopija 2007 08 03 is Wayback Machine projekto