Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Suvestinis tarinys
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Suvestinis tarinys yra tarinio forma, dažniausiai naudojama nusakyti veiksnio atliekamam veiksmui ir veiksmo tikslui, veiksmo pradžiai, tęsimui arba pabaigai pažymėti, rečiau veiksnio būsenai nusakyti. Suvestinis tarinys yra sudaromas iš asmenuojamosios veiksmažodžio formos ir bendraties.
Suvestinis tarinys turi dvi dalis - pagalbinė + prasminė (reikšminė). Abi dalys yra veiksmažodinės. Pagalbinė dalis yra svarbi tik gramatiškai (rodo asmenį, laiką, modalumą). Ji nereiškia to turinio, kuris pasakomas visu tariniu. Pagalbinės dalies forma:
- a) asmenuojamojo veiksmažodžio vientisinės ir sudėtinės formos, pvz.: Ar jau galiu eiti? Aš buvau pradėjęs tinginiauti
- b) neasmenuojamomis formomis pvz.: tau dera patylėti; Nustok kalbėti
Sudėtingos formos pagalbinė dalis gali būti reiškiama dviejų veiksmažodžių junginiu, kuris atitinka suvestinį tarinį. Toks tarinys nelaikomas mišriuoju, nes neturi sudurtinio tarinio požymių. Pvz.: Jis pradėjo rengtis važiuoti namo Pagalbinė dalis gali eiti frazeologizmais, pvz.: liežuvį niežėjo; Viską iki galo pasakyti.
Pagalbinės dalies semantika
Pagalbine dalimi būna tik tam tikros reikšmės veiksmažodžiai, rodantys tariniu reiškiamo veiksmo aspektą.
1) Faziniai veiksmažodžiai
- a) žymintys veiksmo pradžią (pradėti, imti, griebti, šokti), pvz.: Ji pradėjo spyriotis. Šeimininkė griebė kepti kiaušinienę.
- b) žymintys veiksmo pabaigą (baigti, nustoti, liautis).
2) Modaliniai veiksmažodžiai, kurie reiškia galėjimą, turėjimą, privalėjimą (galėti, turėti, privalėti, reikėti). Asmeniniuose sakiniuose, pvz.: Aš dar turėjau palaukti. Veiksmažodžiai reikėti, derėti ir tekti sudaro beasmenių sakinių suvestinius tarinius, pvz.: Tau reikia dideliam užaugti.
3) Valios veiksmažodžiai: norėti, trukdyti, vilioti, drausti, leisti, liepti, siūlyti, patarti, raginti, kviesti, gundyti.
4) Grynieji kalbėjimo veiksmažodžiai (pasisakyti, prisipažinti, girtis, skųstis, teisintis). Naudojami tada, kai prasminė dalis išreikšta dalyviu, pvz.: Mergelė sakė žiedą pametusi.
Prasminė (reikšminė) dalis
Šia dalimi yra atskleidžiamas tarinio turinys. Ji reiškiama bendratimi arba dalyviu. Bendratys gali būti subjektinės arba objektinės. Subjektinė bendratis žymi veiksmą, siejamą su tuo pačiu veikėju, su kuriuo siejamas pagalbinės dalies veiksmas, pvz.: vaikas pradėjo verkti. Objektine bendratimi žymimas veiksmas siejamas su kitu veikėju negu pagalbinės dalies veiksmas, pvz.: gerumu net velnią dirbti priversi.
- Danguje buvo matyti tik vienas kitas debesėlis.
- Staiga pradėjo lyti.
- Visi metė dirbti, skubėjo slėptis.
- Petriukas nuėjo valgyti.
- Saulė nenustojo šviesti visą dieną.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Suvestinis tarinys, Kas yra Suvestinis tarinys? Ką reiškia Suvestinis tarinys?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Suvestinis tarinys yra tarinio forma dazniausiai naudojama nusakyti veiksnio atliekamam veiksmui ir veiksmo tikslui veiksmo pradziai tesimui arba pabaigai pazymeti reciau veiksnio busenai nusakyti Suvestinis tarinys yra sudaromas is asmenuojamosios veiksmazodzio formos ir bendraties Suvestinis tarinys turi dvi dalis pagalbine prasmine reiksmine Abi dalys yra veiksmazodines Pagalbine dalis yra svarbi tik gramatiskai rodo asmenį laika modaluma Ji nereiskia to turinio kuris pasakomas visu tariniu Pagalbines dalies forma a asmenuojamojo veiksmazodzio vientisines ir sudetines formos pvz Ar jau galiu eiti As buvau pradejes tinginiauti b neasmenuojamomis formomis pvz tau dera patyleti Nustok kalbeti Sudetingos formos pagalbine dalis gali buti reiskiama dvieju veiksmazodziu junginiu kuris atitinka suvestinį tarinį Toks tarinys nelaikomas misriuoju nes neturi sudurtinio tarinio pozymiu Pvz Jis pradejo rengtis vaziuoti namo Pagalbine dalis gali eiti frazeologizmais pvz liezuvį niezejo Viska iki galo pasakyti Pagalbines dalies semantikaPagalbine dalimi buna tik tam tikros reiksmes veiksmazodziai rodantys tariniu reiskiamo veiksmo aspekta 1 Faziniai veiksmazodziai a zymintys veiksmo pradzia pradeti imti griebti sokti pvz Ji pradejo spyriotis Seimininke griebe kepti kiausiniene b zymintys veiksmo pabaiga baigti nustoti liautis 2 Modaliniai veiksmazodziai kurie reiskia galejima turejima privalejima galeti tureti privaleti reiketi Asmeniniuose sakiniuose pvz As dar turejau palaukti Veiksmazodziai reiketi dereti ir tekti sudaro beasmeniu sakiniu suvestinius tarinius pvz Taureikia dideliam uzaugti 3 Valios veiksmazodziai noreti trukdyti vilioti drausti leisti liepti siulyti patarti raginti kviesti gundyti 4 Grynieji kalbejimo veiksmazodziai pasisakyti prisipazinti girtis skustis teisintis Naudojami tada kai prasmine dalis isreiksta dalyviu pvz Mergele sake zieda pametusi Prasmine reiksmine dalisSia dalimi yra atskleidziamas tarinio turinys Ji reiskiama bendratimi arba dalyviu Bendratys gali buti subjektines arba objektines Subjektine bendratis zymi veiksma siejama su tuo paciu veikeju su kuriuo siejamas pagalbines dalies veiksmas pvz vaikas pradejo verkti Objektine bendratimi zymimas veiksmas siejamas su kitu veikeju negu pagalbines dalies veiksmas pvz gerumu net velnia dirbti priversi Danguje buvo matyti tik vienas kitas debeselis Staiga pradejo lyti Visi mete dirbti skubejo sleptis Petriukas nuejo valgyti Saule nenustojo sviesti visa diena