Miškoatlis

Miškoatlis (nah. Mixcōhuātl – „debesų gyvatė“), Istak Miškoatlis („baltoji debesų gyvatė“) – žvaigždžių ir debesų dievas actekų mitologijoje, medžiotojų, karių globėjas. 400 Miškoatlio sūnų laikyti Paukščių Tako žvaigždėmis. Tarp jo sūnų – Uicilopočtlis ir Kecalkoatlis. Čičimekai Miškoatlį iš pradžių garbino kaip medžioklės dievą, jis turėjęs elnio pavidalą. Actekai šį dievą ėmė laikyti nahua protėviu, jis susietas su Uicilopočtlio ir Kecalkoatlio kultais.

Miškoatlis buvo actekų kalendoriaus mėnesio Kečolio (Quecholli), trunkančio 20 dienų, dievas globėjas. Šiuo periodu buvo gaminami ir taisomi ginklai, aukojami žmonės. Taip buvo siekiama užsitikrinti sėkmę kare.

Pasakojama, kad kartą saulės dievas Teskatlipoka pasivertęs Miškoatliu ir atradęs titnagą, pamokęs žmones kaip juo naudotis ugniai įskelti.

Buvo vaizduojamas rankose laikantis ietisvaidę ir akstis, taip pat krepšį su maistui sumedžiotu grobiu. Neretai buvo vaizduojamas su išilgai jo kūno einančiais raudonais ir baltais dryžiais, ilgais plaukais, juodomis akimis arba jas dengiančia juoda kauke, ant dievo galvos – plunksnų vainikas.

Šaltiniai

1. Мифы народов мира. Мишкоатль , Р. В. Кинжалов – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
2. Ann Bingham (2004). South and Meso-American Mythology A to Z. Facts On File, p. 74.