Apteryx haastiiDidysis dėmėtasis kivis Apteryx haastii Apsaugos būklėPažeidžiami IUCN 3 1 Mokslinė klasifikacijaKaralyst
Didysis dėmėtasis kivis

Apteryx haastii | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Didysis dėmėtasis kivis (Apteryx haastii) | ||||||||||||||||
Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
Pažeidžiami (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Apteryx haastii , 1872 |
Didysis dėmėtasis kivis (Apteryx haastii) – strutinių paukščių (Struthioniformes) būrio naktinis paukštis.
Paplitimas ir biotopas
Endeminis Naujosios Zelandijos paukštis. Dažniausiai aptinkamas Pietų salos regionuose: į šiaurės vakarus nuo Nelsono, ir Pietų Alpėse . Biotopas – miškai, krūmynai, pievos. Miškingose vietovėse aptinkami iki 1500 m virš jūros lygio, o nuo 700 iki 1100 m virš jūros lygio. Metinis kritulių kiekis nuo 120 iki 400 cm
Išvaizda
Didžiausias kivių genties (lot. Apterix) paukštis. Kūnas kriaušės formos. Patelė stambesnė už patinėlį. Kūno ilgis 45 – 55 cm, svoris – 2,4 – 3,3 kg. Kūną dengia ilgos, plaukus primenančios pilkšvai rudos plunksnos. Taškelių įspūdį sudaro balkšvos plunksnos. Snapas – 8,13 – 13,15 cm ilgio. Snapo galiuke yra šnervės. Akys mažos. Sparnai sunykę, sunkiai pastebimi. Uodegos neturi. Kojos trumpos, raumeningos. Jos yra keturpirštės, pirmas pirštas atlenktas atgal.
Biologija
Gerai užuodžia ir girdi. Miške garsiai švilpauja ir šūkauja, girdisi net 1,5 km atstumu. Patinų ir patelių balsai skirtingi.Patinai nuožmiai gina savo teritoriją. Kvadratiniame kilometre gyvena 4-5 kiviai.
Dieną slepiasi slėptuvėse: olose, tuščiaviduriuose medžių kamienuose,uoksuose. Maitinasi naktį. Ilgu, plonu snapu iš dirvos kapsto sliekus, kirmėles. Pajutę po žeme judančio keliamą dirvos , smeigia snapą į dirvą ir iškapsto . Nuo dirvos paviršiaus surenka vabalus, cikadas, muses, vorus, vikšrus, šliužus, sraiges. Taip pat maitinasi uogomis ir sėklomis. Lesa akmenukus, kurie padeda virškinti.
Monogaminiai paukščiai. Patinai gali poruotis jau nuo 18 mėnesių, o patelės subręsta per 3 metus. Tuoktuvių periodas birželio – kovo mėnesiais. Lizdus suka landose. Kiaušinius deda nuo rugpjūčio iki sausio. vienas baltos arba šviesiai žalios spalvos kiaušinis. Kiaušinio dydis siekia ketvirtadalį patelės masės. Trynys užima 65 % kiaušinio masės. Peri patinas, o patelė saugo lizdą. Peri 75-85 dienas. Po 10 dienų jaunikliai palieka lizdą.
Apsauga
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) duomenimis, didysis dėmėtasis kivis priskiriamas pažeidžiamoms rūšims.
Didžiojo dėmėtojo kivio populiacijos mažėjimo priežastys:
- Invaziniai gyvūnai : šermuonėliai, žebenkštys, katės, posumai, šeškai, šunys, sunaikina dalį jauniklių ir kiaušinių.
- Suaugę kiviai yra lengvas šunų grobis.
- Miškų kirtimas.
Rūšies apsaugos veiksmai:
- Reguliuojamas plėšrūnų skaičius.
- Kiaušinių surinkimas ir . Paauginti jaunikliai paleidžiami į laisvę.
- Nuolatinis paukščių stebėjimas juos žieduojant ir radijo sekimo sistemų naudojimas.
Šaltiniai
- „Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija - Apteryx haastii“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija.Raudonasis rūšių sąrašas.
- „Naujosios Zelandijos paukščių enciklopedija. Didysis dėmėtasis kivis“. Skaitmeninė Naujosios Zelandijos paukščių enciklopedija.
- „Didysis dėmėtasis kivis Apteryx haastti arba roroa“. Mičigano universiteto zoologijos muziejus.
- Mačionis A., Stuburinių zoologija. Vilnius: Mokslas. 1989. 218 psl. ISBN 5-420-00277-9
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didysis dėmėtasis kivis, Kas yra Didysis dėmėtasis kivis? Ką reiškia Didysis dėmėtasis kivis?
Apteryx haastiiDidysis demetasis kivis Apteryx haastii Apsaugos buklePazeidziami IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Antburis Beketeriai pauksciai Ratitae Burys Strutiniai pauksciai Struthioniformes Seima Kiviniai pauksciai Apterygidae Gentis Kiviai Apteryx Rusis Didysis demetasis kivis Apteryx haastii BinomasApteryx haastii 1872 Didysis demetasis kivis Apteryx haastii strutiniu pauksciu Struthioniformes burio naktinis paukstis Didziojo demetojo kivio paplitimasPaplitimas ir biotopasEndeminis Naujosios Zelandijos paukstis Dazniausiai aptinkamas Pietu salos regionuose į siaures vakarus nuo Nelsono ir Pietu Alpese Biotopas miskai krumynai pievos Miskingose vietovese aptinkami iki 1500 m virs juros lygio o nuo 700 iki 1100 m virs juros lygio Metinis krituliu kiekis nuo 120 iki 400 cmIsvaizdaDidziausias kiviu genties lot Apterix paukstis Kunas kriauses formos Patele stambesne uz patinelį Kuno ilgis 45 55 cm svoris 2 4 3 3 kg Kuna dengia ilgos plaukus primenancios pilksvai rudos plunksnos Taskeliu įspudį sudaro balksvos plunksnos Snapas 8 13 13 15 cm ilgio Snapo galiuke yra snerves Akys mazos Sparnai sunyke sunkiai pastebimi Uodegos neturi Kojos trumpos raumeningos Jos yra keturpirstes pirmas pirstas atlenktas atgal BiologijaGerai uzuodzia ir girdi Miske garsiai svilpauja ir sukauja girdisi net 1 5 km atstumu Patinu ir pateliu balsai skirtingi Patinai nuozmiai gina savo teritorija Kvadratiniame kilometre gyvena 4 5 kiviai Diena slepiasi sleptuvese olose tusciaviduriuose medziu kamienuose uoksuose Maitinasi naktį Ilgu plonu snapu is dirvos kapsto sliekus kirmeles Pajute po zeme judancio keliama dirvos smeigia snapa į dirva ir iskapsto Nuo dirvos pavirsiaus surenka vabalus cikadas muses vorus viksrus sliuzus sraiges Taip pat maitinasi uogomis ir seklomis Lesa akmenukus kurie padeda virskinti Monogaminiai pauksciai Patinai gali poruotis jau nuo 18 menesiu o pateles subresta per 3 metus Tuoktuviu periodas birzelio kovo menesiais Lizdus suka landose Kiausinius deda nuo rugpjucio iki sausio vienas baltos arba sviesiai zalios spalvos kiausinis Kiausinio dydis siekia ketvirtadalį pateles mases Trynys uzima 65 kiausinio mases Peri patinas o patele saugo lizda Peri 75 85 dienas Po 10 dienu jaunikliai palieka lizda ApsaugaPasaulines gamtos apsaugos organizacijos IUCN duomenimis didysis demetasis kivis priskiriamas pazeidziamoms rusims Didziojo demetojo kivio populiacijos mazejimo priezastys Invaziniai gyvunai sermuoneliai zebenkstys kates posumai seskai sunys sunaikina dalį jaunikliu ir kiausiniu Suauge kiviai yra lengvas sunu grobis Misku kirtimas Rusies apsaugos veiksmai Reguliuojamas plesrunu skaicius Kiausiniu surinkimas ir Paauginti jaunikliai paleidziami į laisve Nuolatinis pauksciu stebejimas juos zieduojant ir radijo sekimo sistemu naudojimas Saltiniai Pasauline gamtos apsaugos organizacija Apteryx haastii Pasauline gamtos apsaugos organizacija Raudonasis rusiu sarasas Naujosios Zelandijos pauksciu enciklopedija Didysis demetasis kivis Skaitmenine Naujosios Zelandijos pauksciu enciklopedija Didysis demetasis kivis Apteryx haastti arba roroa Micigano universiteto zoologijos muziejus Macionis A Stuburiniu zoologija Vilnius Mokslas 1989 218 psl ISBN 5 420 00277 9Vikiteka Didysis demetasis kivis vaizdine ir garsine medziaga