Čelekeno pusiasalis turkm Çeleken pusiasalis Turkmėnijoje Kaspijos jūros rytuose Plotas 500 km maždaug 40 km ilgio ir 22
Čelekeno pusiasalis

Čelekeno pusiasalis (turkm. Çeleken) – pusiasalis Turkmėnijoje, Kaspijos jūros rytuose. Plotas – 500 km², maždaug 40 km ilgio ir 22 km pločio. Didesniosios dalies paviršiaus absoliutinis aukštis yra žemiau vandenyno lygio, tik pats vidurys siekia keliasdešimt metrų aukščio. Iki 1937 m. Čelekenas buvo sala, tačiau nuslūgus Kaspijos jūros vandens lygiui tapo pusiasaliu.
Yra naftos, telkiniai. Čelekeno nafta buvo žinoma dar Čingischano laikais. Šimtmečius ji buvo semiama iš versmių odiniais maišais ir gabenama į Iraną, Astrachanę.
Kažin ar žmogus čia gyventų, jei ne gelmių turtai. Apie juos rašė dar antikos rašytojai ir Herodotas. Net Čelekeno pavadinimas siejamas su persų kalbos žodžiu čarakan - "keturi lobiai". Nuo seno jais buvo laikoma nafta, ozokeritas, mineraliniai dažai ir mineralinė druska. Čelekeno šiaurė priklauso .
Šaltiniai
- Čelekeno pusiasalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čelekeno pusiasalis, Kas yra Čelekeno pusiasalis? Ką reiškia Čelekeno pusiasalis?
Celekeno pusiasalis turkm Celeken pusiasalis Turkmenijoje Kaspijos juros rytuose Plotas 500 km mazdaug 40 km ilgio ir 22 km plocio Didesniosios dalies pavirsiaus absoliutinis aukstis yra zemiau vandenyno lygio tik pats vidurys siekia keliasdesimt metru aukscio Iki 1937 m Celekenas buvo sala taciau nuslugus Kaspijos juros vandens lygiui tapo pusiasaliu Celekeno pusiasalyje Yra naftos telkiniai Celekeno nafta buvo zinoma dar Cingischano laikais Simtmecius ji buvo semiama is versmiu odiniais maisais ir gabenama į Irana Astrachane Kazin ar zmogus cia gyventu jei ne gelmiu turtai Apie juos rase dar antikos rasytojai ir Herodotas Net Celekeno pavadinimas siejamas su persu kalbos zodziu carakan keturi lobiai Nuo seno jais buvo laikoma nafta ozokeritas mineraliniai dazai ir mineraline druska Celekeno siaure priklauso SaltiniaiCelekeno pusiasalis Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003