Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
56 12 17 š pl 24 46 01 r ilg 56 204613 š pl 24 767078 r ilg 56 204613 24 767078 Biržų evangelikų liuteronų bažnyčiaTikėj
Biržų evangelikų liuteronų bažnyčia
56°12′17″š. pl. 24°46′01″r. ilg. / 56.204613°š. pl. 24.767078°r. ilg.
| Biržų evangelikų liuteronų bažnyčia | |
|---|---|
| Tikėjimo srovė | liuteronai |
| Savivaldybė | Biržų rajonas |
| Gyvenvietė | Biržai |
| Adresas | Kilučių g. 5 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta | 1895 m. |
Biržų evangelikų liuteronų bažnyčia – veikiantys evangelikų liuteronų maldos namai Biržuose, Kilučių g. 5.
2013 m. rekonstruota ir pašventinta mūrinė bažnyčia šiuo metu įsikūrusi parapijos buvusiame vargonininkų name. Vokietijos liuteronų bažnyčių organizacijos „Gustav Adolf Werk“ ir „Martin Luther Bund“ padėjo iš esmės atnaujinti šią bažnyčią. Pastatytas iš JAV atsiųstas altorius, sakykla ir , iš Vokietijos atvežti vargonai, kuriuos 2011 m. padovanojo kunigo našlė iš Berlyno Angela Jaenicke. Antrajame bažnyčios aukšte įrengtas butas parapijos kunigui.
Senoji evangelikų liuteronų bažnyčia stovėjo netoli Biržų tvirtovės, dabartinėje J. Janonio aikštėje. Ji buvo mūrinė, baltai tinkuota, vienabokštė, turėjo 250 sėdimų vietų. Nugriauta 1961 m.
2021 m. senosiose evangelikų reformatų ir liuteronų kapinėse (J. Nastopkos g.) buvo perlaidoti palaikai, 2020 m. rasti archeologinių tyrimų metu J. Janonio aikštėje, buvusios bažnyčios šventoriuje.
Istorija
Į Biržus kėlėsi gyventi išeiviai iš Vokietijos bei Kuršo ir Livonijos, kuriose vyravo liuteronų tikėjimas. Be Biržų miestiečių, liuteronų bažnyčios reikėjo ir šį tikėjimą išpažįstantiems pirkliams bei Radvilų kariuomenėje tarnavusiems vokiečių pėstininkams. Nuo pat įsikūrimo liuteronų bažnyčia buvo vadinama „saksų“, t. y. vokiečių bažnyčia. Ši parapija nuo seno buvo bene gausiausia Lietuvoje. 1908 metais joje buvo apie 4500 parapijiečių, iš kurių buvo 300 vokiečių, o likusieji – latviai. Todėl vėliau žmonės ją ėmė vadinti ne „saksų“ (vokiečių), o „latvių“ bažnyčia.
„Saksų“ bažnyčia Biržų inventoriuje minėta jau 1611 m. užėmusi 40 margų sklypo plotą. 1625 m. liuteronų bažnyčią švedai sudegino. Radvilų raštuose jau kalbama apie „seną“ saksų bažnyčią miesto centre, kurios vietoje rengiamasi įkurti turgaus aikštę. Tačiau buvo skirta lėšų, ir 1636 m. bažnyčia atstatyta senoje vietoje miesto centre.
Po to dar kelis kartus nukentėjo nuo gaisro 1667 m. ir vėliau. Bažnyčioje pamokslai buvo sakomi lenkiškai ir vokiškai. 1704 m. per miesto apgulimą švedai bažnyčią sudegino, o nauja medinė bažnyčia pastatyta 1710 m. Tačiau 1741 m. lenkų kareiviai vėl sudegino bažnyčią, o katalikų vyskupas ją atstatyti uždraudė.
1771 m. ji priklausė Rusijos vietininkui Varšuvoje. Suremontuota medinė bažnyčia greitai po to vėl buvo apgriuvusi, parapijos darbas buvo suvaržytas, o pamaldos vyko klebonijoje. 1845 ir 1846 m. laisvanoriškų parapijiečių aukų ir valstybinės rinkliavos dėka buvo pradėta statyti nauja mūro bažnyčia ir kiti reikalingi klebonijos pastatai. Tačiau bažnyčia ir bokštas buvo pastatyti tik 1853 m. o 1859 m. buvo galima įrengti naujus vargonus. 1895 m. rugpjūčio 20 d. įvyko bažnyčios pašventinimas. Bažnyčia šioje vietoje išsilaikė iki nugriovimo sovietmečiu.
Per II pasaulinį karą, 1944 m. bažnyčia buvo apgriauta, nuniokota gaisro. Bokštas ir sienos išliko sveikos, todėl vietos liuteronai ėmėsi žygių jai atstatyti. Šiems darbams parapijiečiai privežė rastų, tačiau tuometinė miesto valdžia bažnyčios atstatyti neleido, nors buvo prašoma keletą metų. Pamaldos vyko zakristijoje. Ant bažnyčios sienos kabojo lenta su užrašu apie jos architektūros paminklo statusą. Deja, šis užrašas nieko nepadėjo, ir vietinė miesto valdžia šį statusą panaikino. 1961 m. kovo 29 d. bažnyčia buvo nugriauta iki pamatų. Nugriautos bažnyčios plytos buvo panaudotos kaip statybinė medžiaga Vytauto gatvėje statomiems namams. Dalis liuteronų šventoriuje buvusių antkapių ir grindinio akmenų atsidūrė ir 1965 m. supiltuose estrados pylimuose. Po to pamaldos vyko pas žmones namuose ir kai kada Evangelikų reformatų bažnyčioje. Vėliau, pamažu iškėlus gyventojus iš parapijai priklausiusio namo, – Kilučių gatvėje.
Biržų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigai:
Andreas Poabsky
Johnas Coperus
David Gerling 1642-1668 m.
Johann Tymann 1668-1673 m.
Ernst Tymann 1673-1688 m.
Georg Wasutta 1688-1711 m.
Georg Sartori 1711-1723 m.
Andreas Christoph Kleinenberg 1723-1735 m.
David Pflugradt 1735-1737 m.
Michael Theophil Jordan 1737-1754 m.
Cark Friedrich Wagenfeil 1754-1785 m.
Joachim Heinrich Wewell 1785-1827 m.
Šaltiniai
- Perlaidoti buvusios liuteronų bažnyčios šventoriuje rastieji palaikai birzai.lt 2021-04-26
- https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3QS7-99GQ-NH1H?i=340&cat=757683
Nuorodos
- Biržų evangelikų liuteronų parapija Archyvuota kopija 2018-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- Biržų religinės bendruomenės ir jų maldos namaiArchyvuota kopija 2021-09-02 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Biržų evangelikų liuteronų bažnyčia, Kas yra Biržų evangelikų liuteronų bažnyčia? Ką reiškia Biržų evangelikų liuteronų bažnyčia?
56 12 17 s pl 24 46 01 r ilg 56 204613 s pl 24 767078 r ilg 56 204613 24 767078 Birzu evangeliku liuteronu baznyciaTikejimo srove liuteronaiSavivaldybe Birzu rajonasGyvenviete BirzaiAdresas Kiluciu g 5Statybine medziaga murasPastatyta 1895 m Birzu evangeliku liuteronu baznycia veikiantys evangeliku liuteronu maldos namai Birzuose Kiluciu g 5 2013 m rekonstruota ir pasventinta murine baznycia siuo metu įsikurusi parapijos buvusiame vargonininku name Vokietijos liuteronu baznyciu organizacijos Gustav Adolf Werk ir Martin Luther Bund padejo is esmes atnaujinti sia baznycia Pastatytas is JAV atsiustas altorius sakykla ir is Vokietijos atvezti vargonai kuriuos 2011 m padovanojo kunigo nasle is Berlyno Angela Jaenicke Antrajame baznycios aukste įrengtas butas parapijos kunigui Senoji evangeliku liuteronu baznycia stovejo netoli Birzu tvirtoves dabartineje J Janonio aiksteje Ji buvo murine baltai tinkuota vienabokste turejo 250 sedimu vietu Nugriauta 1961 m 2021 m senosiose evangeliku reformatu ir liuteronu kapinese J Nastopkos g buvo perlaidoti palaikai 2020 m rasti archeologiniu tyrimu metu J Janonio aiksteje buvusios baznycios sventoriuje Senoji evangeliku liuteronu baznyciaIstorijaĮ Birzus kelesi gyventi iseiviai is Vokietijos bei Kurso ir Livonijos kuriose vyravo liuteronu tikejimas Be Birzu miestieciu liuteronu baznycios reikejo ir sį tikejima ispazįstantiems pirkliams bei Radvilu kariuomeneje tarnavusiems vokieciu pestininkams Nuo pat įsikurimo liuteronu baznycia buvo vadinama saksu t y vokieciu baznycia Si parapija nuo seno buvo bene gausiausia Lietuvoje 1908 metais joje buvo apie 4500 parapijieciu is kuriu buvo 300 vokieciu o likusieji latviai Todel veliau zmones ja eme vadinti ne saksu vokieciu o latviu baznycia Saksu baznycia Birzu inventoriuje mineta jau 1611 m uzemusi 40 margu sklypo plota 1625 m liuteronu baznycia svedai sudegino Radvilu rastuose jau kalbama apie sena saksu baznycia miesto centre kurios vietoje rengiamasi įkurti turgaus aikste Taciau buvo skirta lesu ir 1636 m baznycia atstatyta senoje vietoje miesto centre Po to dar kelis kartus nukentejo nuo gaisro 1667 m ir veliau Baznycioje pamokslai buvo sakomi lenkiskai ir vokiskai 1704 m per miesto apgulima svedai baznycia sudegino o nauja medine baznycia pastatyta 1710 m Taciau 1741 m lenku kareiviai vel sudegino baznycia o kataliku vyskupas ja atstatyti uzdraude 1771 m ji priklause Rusijos vietininkui Varsuvoje Suremontuota medine baznycia greitai po to vel buvo apgriuvusi parapijos darbas buvo suvarzytas o pamaldos vyko klebonijoje 1845 ir 1846 m laisvanorisku parapijieciu auku ir valstybines rinkliavos deka buvo pradeta statyti nauja muro baznycia ir kiti reikalingi klebonijos pastatai Taciau baznycia ir bokstas buvo pastatyti tik 1853 m o 1859 m buvo galima įrengti naujus vargonus 1895 m rugpjucio 20 d įvyko baznycios pasventinimas Baznycia sioje vietoje issilaike iki nugriovimo sovietmeciu Per II pasaulinį kara 1944 m baznycia buvo apgriauta nuniokota gaisro Bokstas ir sienos isliko sveikos todel vietos liuteronai emesi zygiu jai atstatyti Siems darbams parapijieciai priveze rastu taciau tuometine miesto valdzia baznycios atstatyti neleido nors buvo prasoma keleta metu Pamaldos vyko zakristijoje Ant baznycios sienos kabojo lenta su uzrasu apie jos architekturos paminklo statusa Deja sis uzrasas nieko nepadejo ir vietine miesto valdzia sį statusa panaikino 1961 m kovo 29 d baznycia buvo nugriauta iki pamatu Nugriautos baznycios plytos buvo panaudotos kaip statybine medziaga Vytauto gatveje statomiems namams Dalis liuteronu sventoriuje buvusiu antkapiu ir grindinio akmenu atsidure ir 1965 m supiltuose estrados pylimuose Po to pamaldos vyko pas zmones namuose ir kai kada Evangeliku reformatu baznycioje Veliau pamazu iskelus gyventojus is parapijai priklausiusio namo Kiluciu gatveje Birzu evangeliku liuteronu baznycios kunigai Andreas Poabsky Johnas Coperus David Gerling 1642 1668 m Johann Tymann 1668 1673 m Ernst Tymann 1673 1688 m Georg Wasutta 1688 1711 m Georg Sartori 1711 1723 m Andreas Christoph Kleinenberg 1723 1735 m David Pflugradt 1735 1737 m Michael Theophil Jordan 1737 1754 m Cark Friedrich Wagenfeil 1754 1785 m Joachim Heinrich Wewell 1785 1827 m SaltiniaiPerlaidoti buvusios liuteronu baznycios sventoriuje rastieji palaikai birzai lt 2021 04 26 https www familysearch org ark 61903 3 1 3QS7 99GQ NH1H i 340 amp cat 757683NuorodosVikiteka Birzu evangeliku liuteronu baznycia vaizdine ir garsine medziagaBirzu evangeliku liuteronu parapija Archyvuota kopija 2018 01 25 is Wayback Machine projekto Birzu religines bendruomenes ir ju maldos namaiArchyvuota kopija 2021 09 02 is Wayback Machine projekto