Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
51 28 480 š pl 0 17 728 v ilg 51 474667 š pl 0 295467 r ilg 51 474667 0 295467 Kju soduoseLelijų namo šiltnamio vidujePr
Kju karališkieji botanikos sodai
51°28.480′ š. pl. 0°17.728′ v. ilg. / 51.474667°š. pl. 0.295467°r. ilg.
Kju sodai (angl. Kew gardens, oficialiai Karališkieji botanikos sodai) – vienas didžiausių pasaulio botanikos parkų Londone prie Temzės upės. Įsteigtas 1759 m., nuo 2003 m. UNESCO pasaulio paveldo dalis.
Kju sodai užima 120 hektarų plotą su ekspozicijų, tyrimų ir kitais pastatais. Kju soduose yra apie 18680 augalų pavyzdžių, 7 mln. džiovintų augalų pavyzdžių, 130 000 tomų biblioteka, apie 1,25 mln. grybų rūšių pavyzdžių, sėklų bankas, taip pat piešinių, paveikslų, spaudos ir kt. Kju parke apsilanko daugiau nei 1,3 mln. lankytojų kasmet.
Istorija
Dabartinių Kju sodų vietoje žinomos aristokratų užmiesčio sodybos su sodais nuo XVI a. Dvariškiai čia apsigyvendavo norėdami būti netoli karališkųjų Ričmondo rūmų (sugriauti). XVIII a. pr. Velso princas Jurgis su žmona Karolina gyveno Ričmondo lodžijoje, o jų sūnus Frederikas valdė didelius žemės plotus Kju ir žinoma, kad jis kolekcionavo retų augalų pavyzdžius. Frederiko žmonai, princesei Augustai (1719–1772) po vyro mirties priskiriamas Kju sodų įsteigimas kartu su lordo Bjuto (1713–1792) ir botaniko Styveno Heilso pagalba. 1759 m. karališkosiose apskaitos knygose paminėtas užmokestis sodininkui Viljamui Aitonui už sodo priežiūrą Kju. Ši data laikoma Kju sodų pradžia. Buvo įgyvendinta ambicinga sodo praplėtimo programa pasamdant architektą Viljamą Čeimbersą, kuris 1761 m. suprojektavo oranžeriją ir 1762 m. − kiniško stiliaus pagodos bokštą bei kitus pastatus. Augalų pavyzdžiai buvo siunčiami iš užsienio ir 1768 m. sode buvo 2700 augalų rūšių pavyzdžių. 1772 m. po Augustos mirties jos nuosavybę Kju paveldėjo Jurgis III, kuris 1802 m. sujungė ją su Ričmondo nuosavybe. Iš to Kju sodų pavadinime naudojama daugiskaita.
Valdant Jurgiui IV ir Viljamui IV sodas sunyko dėl lėšų trūkumo ir karalių nesidomėjimo botanika. Po Viljamo IV mirties 1838 m. iždo tarnyba pavedė vadovaujant botanikui Džonui Lindliui išnagrinėti karališkųjų sodų būklę, po ko Kju sodai 1840 m. pervesti Medienos ir miškų tarnybos žinion, t. y. tapo visuomenės valdomais. 1841 m. direktoriumi paskirtas Glazgo universiteto botanikos profesorius Viljamas Hukeris prižiūrėjo sodų atgaivinimą. 1847 m. įsteigtas Ekonominės botanikos muziejus. 1848 m. pastatytas Palmių namas (šiltnamis), kuris sulaukė didelės sėkmės, sodus kelis kartus aplankė karalienė Viktorija, kuri buvo padovanojusi 18 ha žemės. Vadovaujant kraštovaizdžio architektui Viljamui Nesfyldui 1845 m. pradėtas sodų pertvarkymas. Jis parengė nacionalinio arboretumo planą, kuriame pasodintos daugiau nei 2000 augalų rūšių ir 1000 porūšių. V. Hukerio sūnus Džozefas tapo žymiu botaniku, dalyvavo ekspedicijose į Antarktį, Indiją ir Himalajus, rinko augalus. 1855 m. jis tapo Kju sodų direktoriumi-pavaduotoju, 1865 m. po tėvo mirties − direktoriumi. Privatiems botanikams dovanojant savo kolekcijas 1853 m. įsteigtas herbariumas, 1857 m. pastatytas antras muziejaus pastatas. 1863 m. atsidarė Tempereito namas. Fundatoriui Tomasui Džodrelui Filipsui-Džodrelui 1875 m. skyrus lėšų įsteigta laboratorija.
1879 m. dailininkė, keliautoja ir kolekcionuotoja Mariana Nort pasiūlė padovanoti daugiau nei 600 jos surinktų paveikslų Kju sodams ir už savo lėšas pastatyti jiems pastatą. Šis pasiūlymas buvo priimtas ir dabar soduose yra dailės galerija su daugiau nei 800 paveikslų, vaizduojančių įvairius augalus. 1910 m. atidarytas Miškininkystės muziejus. 1930 m. šalia herbariumo pastatytame pastate įsikūrė Imperatoriškasis mikologijos biuras. 1987 m. inauguruota Velso princesės konservatorija pagerbiant princesę Augustą. 1992 m. atsidarė lankytojų centras ir 1996 m. − japoniškas sodas. 2018 m. atnaujintas Tempereito namas.
Galerija
- Palmių namas
- Tempereit namas
- Pagoda
- Velso princesės konservatorija
Šaltiniai
- www.gov.uk
- The Story of Kew Gardens. Arcturus Publishing, 2013
- Encyclopaedia Britannica
Nuorodos
- Oficiali svetainė (anglų k.)
- UNESCO tinklalapis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kju karališkieji botanikos sodai, Kas yra Kju karališkieji botanikos sodai? Ką reiškia Kju karališkieji botanikos sodai?
51 28 480 s pl 0 17 728 v ilg 51 474667 s pl 0 295467 r ilg 51 474667 0 295467 Kju soduoseLeliju namo siltnamio vidujePrinceses Augustos portretas aut Allan Ramsay 1769 m Kju sodai angl Kew gardens oficialiai Karaliskieji botanikos sodai vienas didziausiu pasaulio botanikos parku Londone prie Temzes upes Įsteigtas 1759 m nuo 2003 m UNESCO pasaulio paveldo dalis Kju sodai uzima 120 hektaru plota su ekspoziciju tyrimu ir kitais pastatais Kju soduose yra apie 18680 augalu pavyzdziu 7 mln dziovintu augalu pavyzdziu 130 000 tomu biblioteka apie 1 25 mln grybu rusiu pavyzdziu seklu bankas taip pat piesiniu paveikslu spaudos ir kt Kju parke apsilanko daugiau nei 1 3 mln lankytoju kasmet IstorijaDabartiniu Kju sodu vietoje zinomos aristokratu uzmiescio sodybos su sodais nuo XVI a Dvariskiai cia apsigyvendavo noredami buti netoli karaliskuju Ricmondo rumu sugriauti XVIII a pr Velso princas Jurgis su zmona Karolina gyveno Ricmondo lodzijoje o ju sunus Frederikas valde didelius zemes plotus Kju ir zinoma kad jis kolekcionavo retu augalu pavyzdzius Frederiko zmonai princesei Augustai 1719 1772 po vyro mirties priskiriamas Kju sodu įsteigimas kartu su lordo Bjuto 1713 1792 ir botaniko Styveno Heilso pagalba 1759 m karaliskosiose apskaitos knygose paminetas uzmokestis sodininkui Viljamui Aitonui uz sodo prieziura Kju Si data laikoma Kju sodu pradzia Buvo įgyvendinta ambicinga sodo prapletimo programa pasamdant architekta Viljama Ceimbersa kuris 1761 m suprojektavo oranzerija ir 1762 m kinisko stiliaus pagodos boksta bei kitus pastatus Augalu pavyzdziai buvo siunciami is uzsienio ir 1768 m sode buvo 2700 augalu rusiu pavyzdziu 1772 m po Augustos mirties jos nuosavybe Kju paveldejo Jurgis III kuris 1802 m sujunge ja su Ricmondo nuosavybe Is to Kju sodu pavadinime naudojama daugiskaita Valdant Jurgiui IV ir Viljamui IV sodas sunyko del lesu trukumo ir karaliu nesidomejimo botanika Po Viljamo IV mirties 1838 m izdo tarnyba pavede vadovaujant botanikui Dzonui Lindliui isnagrineti karaliskuju sodu bukle po ko Kju sodai 1840 m pervesti Medienos ir misku tarnybos zinion t y tapo visuomenes valdomais 1841 m direktoriumi paskirtas Glazgo universiteto botanikos profesorius Viljamas Hukeris priziurejo sodu atgaivinima 1847 m įsteigtas Ekonomines botanikos muziejus 1848 m pastatytas Palmiu namas siltnamis kuris sulauke dideles sekmes sodus kelis kartus aplanke karaliene Viktorija kuri buvo padovanojusi 18 ha zemes Vadovaujant krastovaizdzio architektui Viljamui Nesfyldui 1845 m pradetas sodu pertvarkymas Jis parenge nacionalinio arboretumo plana kuriame pasodintos daugiau nei 2000 augalu rusiu ir 1000 porusiu V Hukerio sunus Dzozefas tapo zymiu botaniku dalyvavo ekspedicijose į Antarktį Indija ir Himalajus rinko augalus 1855 m jis tapo Kju sodu direktoriumi pavaduotoju 1865 m po tevo mirties direktoriumi Privatiems botanikams dovanojant savo kolekcijas 1853 m įsteigtas herbariumas 1857 m pastatytas antras muziejaus pastatas 1863 m atsidare Tempereito namas Fundatoriui Tomasui Dzodrelui Filipsui Dzodrelui 1875 m skyrus lesu įsteigta laboratorija 1879 m dailininke keliautoja ir kolekcionuotoja Mariana Nort pasiule padovanoti daugiau nei 600 jos surinktu paveikslu Kju sodams ir uz savo lesas pastatyti jiems pastata Sis pasiulymas buvo priimtas ir dabar soduose yra dailes galerija su daugiau nei 800 paveikslu vaizduojanciu įvairius augalus 1910 m atidarytas Miskininkystes muziejus 1930 m salia herbariumo pastatytame pastate įsikure Imperatoriskasis mikologijos biuras 1987 m inauguruota Velso princeses konservatorija pagerbiant princese Augusta 1992 m atsidare lankytoju centras ir 1996 m japoniskas sodas 2018 m atnaujintas Tempereito namas GalerijaPalmiu namas Tempereit namas Pagoda Velso princeses konservatorijaSaltiniaiwww gov uk The Story of Kew Gardens Arcturus Publishing 2013 Encyclopaedia BritannicaNuorodosVikiteka Kju sodai vaizdine ir garsine medziagaOficiali svetaine anglu k UNESCO tinklalapis