Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bernardas KlervietisBernardas KlervietisVisas vardas Bernard ClairvauxGimė 1090 m Prancūzija FonteinasMirė 1153 m rugpjū
Bernardas Klervietis
| Bernardas Klervietis | |
|---|---|
| Bernardas Klervietis | |
| Visas vardas | Bernard Clairvaux |
| Gimė | 1090 m. Prancūzija, Fonteinas |
| Mirė | 1153 m. rugpjūčio 21 d. (~63 metai) Klervas(Clairvaux) |
| Palaidotas (-a) | Klervo abatijoje, 1792 m. palaikai perkelti į Trua (Troyes) katedrą, Šampanėje. |
| Veikla | vienuolis, Klervo vienuolyno abatas, poetas, mistikas, pamokslininkas |
| Organizacijos | Klervo vienuolynas |
| Pareigos | Klervo vienuolyno abatas |
Bernardas Klervietis (g.1090 m. Prancūzijoje, Burgundijos regione, Fonteino miestelyje – mirė 1153 m. rugpjūčio 21 d.) – poetas, mistikas, pamokslininkas, pirmasis kanonizuotas vienuolis, Klervo vienuolyno abatas, šventasis. Popiežius Pijus VII suteikė jam „Bažnyčios daktaro“ titulą. Daugelio religinių veikalų autorius. Jis įvairiose Europos šalyse įsteigė 163 vienuolynus (jo mirties metu iš viso jų buvo 343).
Vaikystė ir ankstyvoji jaunystė (1090–1113)
Bernardas Klervietis gimė 1090 m. Prancūzijos Fontaino miestelyje netoli Dižono. Abu tėvai buvo Burgundijos kilmingieji: Fontaino lordas Tescelin ir Aleth iš Montbardo. Bernardas buvo trečiasis septynerių vaikų šeimoje, kurioje 6 buvo berniukai. Jis buvo uoliai mokomas, nes, teigiama, kad dar negimus karštai tikintis tėvas numatė jo didingą likimą. Būdamas devynerių, jis buvo pasiųstas į atnaujintą Chatillon-sur-Seine mokyklą, kuri laikėsi pasaulietinių Saint-Vorles kanonų. Bernardas labai mėgo literatūrą ir kuriam laikui užsidegė poezija. Jo pasiekimai stebino mokytojus, bet buvo pastebėtas ir jo dorybingumas.
Bernardas siekė išsiskirti literatūroje, nes siekė užsiimti Šv. Rašto nagrinėjimu. Jaunystėje jis neišvengė daugelio pagundų, bet jo dorybingumas nugalėjo – dažnai didvyriškai.
Bernardui buvo 19-a, kai mirė jo motina. Maždaug tuomet jis nusprendė gyventi vienišas su malda.
Gyvenimas Sito vienuolyne (1113–1116)
1098 m. Molesmo abatas įsteigė Sito (Citeaux) vienuolyną, esantį vos 19 km nuo Dižono, kuriame norėjo atkurti Šv. Benedikto tvarką visu jos griežtumu. Jį valdyti paliko , mirusiam 1109 m. Jam vadovauti ėmėsi Šv. Steponas. 1113 m. 23 m. amžiaus Bernardas ir dar 30 Burgundijos kilmingų jaunuolių įstojo į ordiną.
Gyvenimas Klervo vienuolyne (1116–1128)
1116 m. Šv. Steponas naujo būsto įkūrimui pasiuntė Bernardą vienuolių grupės vyresniuoju į (Langres) vyskupijos Aitrųjį (Absinthe) slėnį, kurį 1115 m. birželio 25 d. Bernardas pervadino į Klervą (Claire). Taip Bernardo ir Klerviečio (Clairvaux) vardai tapo neatskiriami. Nesant Langrų (Langres) vyskupo, Bernardą abatu pašventino 'Chalons-sur-Marne' vyskupas Viljamas (William) iš Šampanės (Champeaux) (buvęs Notre Dame profesoriumi ir įkūręs vienuolyną) – ir nuo tada tarp jų užsimezgė stipri draugystė.
Klervo (Clairvaux) pradžia buvo sunki ir skausminga, pašlijo net Bernardo sveikata. Vis tik, vienuolynas sparčiai augo, nes plūdo mokiniai. Prisijungė ir Bernardo tėvas, senyvas Tescelin, bei visi jo broliai. Sesuo Humbeline netrukus su vyro sutikimu įstojo į Jully benediktinų konventą.
Klervas (Clairvaux) tapo per mažas ir teko siųsti būrius steigti naujus. 1118 m. Salono vyskupijoje įsteigtas Trijų fontanų vienuolynas, 1119 m. Autono vyskupijoje Fonteino (Fontenay) vienuolynas ir 1121 m. Laono (Laon) vyskupijoje netoli Vervino (Vervins) įsteigtas Foigny vienuolynas.
Nepaisant sėkmių, Klervo abato laukė išbandymai. Jam išvykus, Kliuni (Cluny) Didysis prioras Bernardas nuvyko į Klervą ir išviliojo abato pusbrolį Robertą. Tai buvo prielaida ilgiausiam ir labiausiai širdį griebiančiam Bernardo laiškui.
1119 m. Bernardas dalyvavo ordino susirinkime, sušauktame Stepono iš Sito (Citeaux). Jo, nepaisant jauno amžiaus, klausė labai atidžiai ir pagarbiai, ypač kai jis dėstė mintis apie regulos taisyklių atnaujinimą ir tikėjimo dvasios sustiprinimą visuose ordinuose. Šis susirinkimas buvo pagrindinis apibrėžiantis ordino statutą ir „Artimo meilės chartiją“, kurią popiežius Kalikstas II patvirtino 1119 m. gruodžio 23 d.
1120 m. Bernardas parašė pirmąjį veikalą „De Gradibus Superbiae et Humilitatis“ ir pamokslus „De Laudibus Mariae“.
Kliuni vienuoliams nepatiko, kad Sito vienuoliai pirmauja regulos ir tikėjimo srityse. Tad dalis „Juodųjų“ vienuolių bandė įrodyti, kad naujosios ordino taisyklės nepraktiškos. Bernardas apsigynė parašęs „Apologiją“ iš dviejų dalių. Pirmojoje įrodė nekaltas dėl jam priskirtų grubių žodžių Kliuni atžvilgiu, o antrojoje davė atkirtį užsipuolimams. Jis sakėsi Kliuni benediktinus mylįs taip pat, kaip ir kitus ordinus. Kliuni abatas Petras (Peter) atsakė su pagarba ir Kliuni vienuolynas taip pat atliko reformą. Kažkur šiuo metu Bernardas parašė veikalą apie „Malonę ir Laisvą valią“.
Tamplieriai (1128–1134)
1128 m. popiežiaus Honorijaus II sušauktame Trua (Troyes) susirinkime, pirmininkaujant Albano vyskupui, Bernardas buvo paskirtas jo sekretoriumi ir atsakingu už sinodo statutų juodraščius. Po susirinkimo buvo pašalintas Verdeno (Verdun) vyskupas. Tai sukėlė kaltinimus Bernardui už nedorus metodus ir jis buvo pasmerktas net Romoje, kaip vienuolis, kuris kišasi į jį neliečiančius reikalus. Kardinolas Harmeric, beveik jau popiežius, parašė jam aštrų laišką: „Netinka, kad triukšmingos ir nemalonios varlės išeitų ir trukdytų šv. Sostui ir kardinolams“. Į tai Bernardas atsakė laišku, kad jis dalyvavo susirinkime, nes buvo į jį atitemptas. „O garsusis Harmeric, kas labiau nei jūs galėjo išvaduoti mane nuo būtinybės asistuoti susirinkimui? Neleisk toms triukšmingoms nemalonioms varlėms išlįsti iš jų urvų, kad jos neišžygiuotų… Tada jūsų draugas nebus daugiau kaltinamas išdidumu ir arogancija“. Laiškas paveikė kardinolą.
Ir būtent tame susirinkime Bernardas nubrėžė Tamplierių riterių taisyklių eskizus. Ordinas netrukus tapo prancūzų kilmingųjų idealu ir buvo išgirtas Bernardo „De Laudibus Novae Militae“. 1130 m. vasario 14 d. mirus popiežiui Honorijui II, Bažnyčioje įvyko skilimas. Inocentas II buvo išvytas iš Romos ir prisiglaudė Prancūzijoje. Karalius Louis le Gros sušaukė vyskupų susirinkimą ir Bernardas buvo parinktas tarpininku tarp popiežių. Jis privertė, kad Inocentą II pripažintų visa aukščiausia katalikų valdžia. 1132 m. Bernardas lydėjo popiežių į Italiją ir pakeliui aplankė Kliuni, ryšium su du dešimtmečius trunkančiu kivirču tarp „Juodųjų“ ir „Baltųjų“ vienuolių.
Grįžimas į Klervą (1134–1143)
1134 m. grįžo į Klervą ir pasišventė veikalams, kurie užtarnavo jam „Bažnyčios daktaro“ titulą. Tuo metu jis parašė pamokslus apie „Giesmių giesmę“.
1138 m. Bernardas iš perpildyto vienuolyno išsiuntinėjo vienuolių būrius į Vokietiją, Švediją, Angliją, Airiją, Portugaliją, Šveicariją ir Italiją. Kai kurie gavo valdas Trijų fontanų abatijoje.
Vėliau matome Bernardą užsiėmusį kitais reikalais, trikdžiusiais Bažnyčią. XI a. pabaigoje viešai ėmė pasisakinėti įvairios filosofinės ir teologinės mokyklos. Jų stipriausias atstovas buvo , antras tame šimtmetyje žmogus pagal iškalbą ir išsilavinimą po Bernardo. Abelardo veikalas apie Trejybę buvo pasmerktas 1121 m. ir jis pats įmetė knygą į ugnį.
Antrasis kryžiaus žygis (1143–1149)
1143 m. Popiežius paskyrė Bernardą rengti Antrąjį kryžiaus žygį. Bernardas išvyko į Vokietiją ir jį lydintys stebuklai liudijo apie žygio sėkmę. Imperatorius Konradas III ir sūnėnas Frydrichas I Barbarosa iš jo rankų paėmė piligrimų kryžius, o popiežius Eugenijus asmeniškai atvyko į Prancūziją. 1147 m. Paryžiaus susirinkime buvo išnagrinėti vyskupo Gilberto de la Poro suklydimai. Jis tarp kitų nepriimtinų dalykų skelbė, kad Dievo esmė ir savybės nėra tas pats kas Dievas, kad Trejybės asmenų savybės nėra patys tie asmenys ir kad Dieviškoji prigimtis nepersiduoda. Nutarta sprendimą padaryti kitais metais Reimo susirinkime. Bernardui pavesta išdėstyti tikėjimo sampratą tiesiogiai priešingą Gilberto, į ką šis išrėžė Tėvams: „Jei manote ir tvirtinate priešingai nei aš, tada aš tikiu ir kalbu kaip jūs“. Tai leido popiežiui pasmerkti jo pažiūras nepasmerkiant asmeniškai. Po to popiežius aplankė Klairą.
Paskutinius Bernardo metus aptemdė Kryžiaus žygio nesėkmė, už kurią visa atsakomybė krito jam. Bet jis negalėjo garantuoti už dalyvių klaidas. Disciplinos stoka, vokiečių karių pervertinimas, intrigos tarp Antiochijos princo ir karalienės Eleanoros, ir pagaliau Sirijos kilmingųjų gobšumas ir išdavystės, kai šie sutrukdė užimti Damaską, buvo kelios nesėkmės priežastys. Bernardas laikė pareiga parašyti apologiją popiežiui, kuri įtraukta į antrąją „Pasvarstymų knygos“ dalį. Joje aiškino, kaip kryžeivių bei žydų nuodėmės buvo nesėkmės priežastis.
Bibliografija
- „De Gradibus superbiae“ (pirmasis jo parašytas veikalas)
- „Pamokslai apie Missus est“ 1120 m.
- „Apologija“ skirta William iš St. Thierry.
- „Apie klierkų atvertimą“ 1122 m.
- „De laudibus novae militiae“ 1129 m.
- „De amore Dei“
- Pamokymų ir atleidimų knyga. 1131 m.
- „De gratia et libero arbitrio“
- Pasvarstymų knyga.
- „De officiis episcoporum“
Nuorodos
- [1] Archyvuota kopija 2013-12-30 iš Wayback Machine projekto. Bernardo Klevrečio biografija
- [2] Straipsnis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bernardas Klervietis, Kas yra Bernardas Klervietis? Ką reiškia Bernardas Klervietis?
Bernardas KlervietisBernardas KlervietisVisas vardas Bernard ClairvauxGime 1090 m Prancuzija FonteinasMire 1153 m rugpjucio 21 d 63 metai Klervas Clairvaux Palaidotas a Klervo abatijoje 1792 m palaikai perkelti į Trua Troyes katedra Sampaneje Veikla vienuolis Klervo vienuolyno abatas poetas mistikas pamokslininkasOrganizacijos Klervo vienuolynasPareigos Klervo vienuolyno abatas Bernardas Klervietis g 1090 m Prancuzijoje Burgundijos regione Fonteino miestelyje mire 1153 m rugpjucio 21 d poetas mistikas pamokslininkas pirmasis kanonizuotas vienuolis Klervo vienuolyno abatas sventasis Popiezius Pijus VII suteike jam Baznycios daktaro titula Daugelio religiniu veikalu autorius Jis įvairiose Europos salyse įsteige 163 vienuolynus jo mirties metu is viso ju buvo 343 Vaikyste ir ankstyvoji jaunyste 1090 1113 Bernardas Klervietis gime 1090 m Prancuzijos Fontaino miestelyje netoli Dizono Abu tevai buvo Burgundijos kilmingieji Fontaino lordas Tescelin ir Aleth is Montbardo Bernardas buvo treciasis septyneriu vaiku seimoje kurioje 6 buvo berniukai Jis buvo uoliai mokomas nes teigiama kad dar negimus karstai tikintis tevas numate jo didinga likima Budamas devyneriu jis buvo pasiustas į atnaujinta Chatillon sur Seine mokykla kuri laikesi pasaulietiniu Saint Vorles kanonu Bernardas labai mego literatura ir kuriam laikui uzsidege poezija Jo pasiekimai stebino mokytojus bet buvo pastebetas ir jo dorybingumas Bernardas sieke issiskirti literaturoje nes sieke uzsiimti Sv Rasto nagrinejimu Jaunysteje jis neisvenge daugelio pagundu bet jo dorybingumas nugalejo daznai didvyriskai Bernardui buvo 19 a kai mire jo motina Mazdaug tuomet jis nusprende gyventi vienisas su malda Gyvenimas Sito vienuolyne 1113 1116 1098 m Molesmo abatas įsteige Sito Citeaux vienuolyna esantį vos 19 km nuo Dizono kuriame norejo atkurti Sv Benedikto tvarka visu jos grieztumu Jį valdyti paliko mirusiam 1109 m Jam vadovauti emesi Sv Steponas 1113 m 23 m amziaus Bernardas ir dar 30 Burgundijos kilmingu jaunuoliu įstojo į ordina Gyvenimas Klervo vienuolyne 1116 1128 1116 m Sv Steponas naujo busto įkurimui pasiunte Bernarda vienuoliu grupes vyresniuoju į Langres vyskupijos Aitrujį Absinthe slenį kurį 1115 m birzelio 25 d Bernardas pervadino į Klerva Claire Taip Bernardo ir Klerviecio Clairvaux vardai tapo neatskiriami Nesant Langru Langres vyskupo Bernarda abatu pasventino Chalons sur Marne vyskupas Viljamas William is Sampanes Champeaux buves Notre Dame profesoriumi ir įkures vienuolyna ir nuo tada tarp ju uzsimezge stipri draugyste Klervo Clairvaux pradzia buvo sunki ir skausminga paslijo net Bernardo sveikata Vis tik vienuolynas sparciai augo nes pludo mokiniai Prisijunge ir Bernardo tevas senyvas Tescelin bei visi jo broliai Sesuo Humbeline netrukus su vyro sutikimu įstojo į Jully benediktinu konventa Klervas Clairvaux tapo per mazas ir teko siusti burius steigti naujus 1118 m Salono vyskupijoje įsteigtas Triju fontanu vienuolynas 1119 m Autono vyskupijoje Fonteino Fontenay vienuolynas ir 1121 m Laono Laon vyskupijoje netoli Vervino Vervins įsteigtas Foigny vienuolynas Nepaisant sekmiu Klervo abato lauke isbandymai Jam isvykus Kliuni Cluny Didysis prioras Bernardas nuvyko į Klerva ir isviliojo abato pusbrolį Roberta Tai buvo prielaida ilgiausiam ir labiausiai sirdį griebianciam Bernardo laiskui 1119 m Bernardas dalyvavo ordino susirinkime susauktame Stepono is Sito Citeaux Jo nepaisant jauno amziaus klause labai atidziai ir pagarbiai ypac kai jis deste mintis apie regulos taisykliu atnaujinima ir tikejimo dvasios sustiprinima visuose ordinuose Sis susirinkimas buvo pagrindinis apibreziantis ordino statuta ir Artimo meiles chartija kuria popiezius Kalikstas II patvirtino 1119 m gruodzio 23 d 1120 m Bernardas parase pirmajį veikala De Gradibus Superbiae et Humilitatis ir pamokslus De Laudibus Mariae Kliuni vienuoliams nepatiko kad Sito vienuoliai pirmauja regulos ir tikejimo srityse Tad dalis Juoduju vienuoliu bande įrodyti kad naujosios ordino taisykles nepraktiskos Bernardas apsigyne parases Apologija is dvieju daliu Pirmojoje įrode nekaltas del jam priskirtu grubiu zodziu Kliuni atzvilgiu o antrojoje dave atkirtį uzsipuolimams Jis sakesi Kliuni benediktinus mylįs taip pat kaip ir kitus ordinus Kliuni abatas Petras Peter atsake su pagarba ir Kliuni vienuolynas taip pat atliko reforma Kazkur siuo metu Bernardas parase veikala apie Malone ir Laisva valia Tamplieriai 1128 1134 1128 m popieziaus Honorijaus II susauktame Trua Troyes susirinkime pirmininkaujant Albano vyskupui Bernardas buvo paskirtas jo sekretoriumi ir atsakingu uz sinodo statutu juodrascius Po susirinkimo buvo pasalintas Verdeno Verdun vyskupas Tai sukele kaltinimus Bernardui uz nedorus metodus ir jis buvo pasmerktas net Romoje kaip vienuolis kuris kisasi į jį nelieciancius reikalus Kardinolas Harmeric beveik jau popiezius parase jam astru laiska Netinka kad triuksmingos ir nemalonios varles iseitu ir trukdytu sv Sostui ir kardinolams Į tai Bernardas atsake laisku kad jis dalyvavo susirinkime nes buvo į jį atitemptas O garsusis Harmeric kas labiau nei jus galejo isvaduoti mane nuo butinybes asistuoti susirinkimui Neleisk toms triuksmingoms nemalonioms varlems islįsti is ju urvu kad jos neiszygiuotu Tada jusu draugas nebus daugiau kaltinamas isdidumu ir arogancija Laiskas paveike kardinola Ir butent tame susirinkime Bernardas nubreze Tamplieriu riteriu taisykliu eskizus Ordinas netrukus tapo prancuzu kilminguju idealu ir buvo isgirtas Bernardo De Laudibus Novae Militae 1130 m vasario 14 d mirus popieziui Honorijui II Baznycioje įvyko skilimas Inocentas II buvo isvytas is Romos ir prisiglaude Prancuzijoje Karalius Louis le Gros susauke vyskupu susirinkima ir Bernardas buvo parinktas tarpininku tarp popieziu Jis priverte kad Inocenta II pripazintu visa auksciausia kataliku valdzia 1132 m Bernardas lydejo popieziu į Italija ir pakeliui aplanke Kliuni rysium su du desimtmecius trunkanciu kivircu tarp Juoduju ir Baltuju vienuoliu Grįzimas į Klerva 1134 1143 1134 m grįzo į Klerva ir pasisvente veikalams kurie uztarnavo jam Baznycios daktaro titula Tuo metu jis parase pamokslus apie Giesmiu giesme 1138 m Bernardas is perpildyto vienuolyno issiuntinejo vienuoliu burius į Vokietija Svedija Anglija Airija Portugalija Sveicarija ir Italija Kai kurie gavo valdas Triju fontanu abatijoje Veliau matome Bernarda uzsiemusį kitais reikalais trikdziusiais Baznycia XI a pabaigoje viesai eme pasisakineti įvairios filosofines ir teologines mokyklos Ju stipriausias atstovas buvo antras tame simtmetyje zmogus pagal iskalba ir issilavinima po Bernardo Abelardo veikalas apie Trejybe buvo pasmerktas 1121 m ir jis pats įmete knyga į ugnį Antrasis kryziaus zygis 1143 1149 1143 m Popiezius paskyre Bernarda rengti Antrajį kryziaus zygį Bernardas isvyko į Vokietija ir jį lydintys stebuklai liudijo apie zygio sekme Imperatorius Konradas III ir sunenas Frydrichas I Barbarosa is jo ranku paeme piligrimu kryzius o popiezius Eugenijus asmeniskai atvyko į Prancuzija 1147 m Paryziaus susirinkime buvo isnagrineti vyskupo Gilberto de la Poro suklydimai Jis tarp kitu nepriimtinu dalyku skelbe kad Dievo esme ir savybes nera tas pats kas Dievas kad Trejybes asmenu savybes nera patys tie asmenys ir kad Dieviskoji prigimtis nepersiduoda Nutarta sprendima padaryti kitais metais Reimo susirinkime Bernardui pavesta isdestyti tikejimo samprata tiesiogiai priesinga Gilberto į ka sis isreze Tevams Jei manote ir tvirtinate priesingai nei as tada as tikiu ir kalbu kaip jus Tai leido popieziui pasmerkti jo paziuras nepasmerkiant asmeniskai Po to popiezius aplanke Klaira Paskutinius Bernardo metus aptemde Kryziaus zygio nesekme uz kuria visa atsakomybe krito jam Bet jis negalejo garantuoti uz dalyviu klaidas Disciplinos stoka vokieciu kariu pervertinimas intrigos tarp Antiochijos princo ir karalienes Eleanoros ir pagaliau Sirijos kilminguju gobsumas ir isdavystes kai sie sutrukde uzimti Damaska buvo kelios nesekmes priezastys Bernardas laike pareiga parasyti apologija popieziui kuri įtraukta į antraja Pasvarstymu knygos dalį Joje aiskino kaip kryzeiviu bei zydu nuodemes buvo nesekmes priezastis BibliografijaBernardi Opera 1719 De Gradibus superbiae pirmasis jo parasytas veikalas Pamokslai apie Missus est 1120 m Apologija skirta William is St Thierry Apie klierku atvertima 1122 m De laudibus novae militiae 1129 m De amore Dei Pamokymu ir atleidimu knyga 1131 m De gratia et libero arbitrio Pasvarstymu knyga De officiis episcoporum Nuorodos 1 Archyvuota kopija 2013 12 30 is Wayback Machine projekto Bernardo Klevrecio biografija 2 Straipsnis