Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Indonezijos geografija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Indonezija yra Pietryčių Azijoje, Malajos salyne, tarp Indijos ir Ramiojo vandenyno, abipus pusiaujo. Pro Indonezija praeina svarbiausi jūros keliai iš Indijos į Ramųjį vandenyną. Indoneziją supa Javos, Sulavesio, Molukų, Bandos ir kitos, mažesnės jūros. Krantai nelabai vingiuoti, daugelyje vietų sunkiai prieinami (uolos, mangrovės, seklumos). Iš vakarų į rytus Indonezijos teritorija tęsiasi daugiau kaip 5100 km, iš šiaurės į pietus apie 1900 km.
Bendras sausumos sienų ilgis: 2 830 km, iš jų su Malaizija – 1782 km, Papua Naująja Gvinėja – 820 km, Rytų Timoru – 228 km. Pakrantės ilgis – 54 716 km.
Reljefas
Daugiau nei pusę paviršiaus užima kalnai (aukščiausias taškas – 5029 m – yra Irian Džajoje). Indonezija yra tektoniškai aktyvioje zonoje; būdinga intensyvus vulkanizmas, dažni žemės drebėjimai, svorio jėgos anomalijos. Tarp Sumatros salos šiaurės vakarų dalies ir Halmaheros salos (apie 5000 km ruože) yra apie 400 vulkanų, iš jų apie 80 veikiančių (Kerinčis, 3805 m aukščio; Rindžanis, 3726 m; Semerus, 3676 m; Krakatau, 813 m); ypač daug vulkanų Javos saloje. Aukščiausia viršūnė – Puncak Jaya (4884 m). Sumatros, Javos, Kalimantano, Naujosios Gvinėjos salose prie Indonezijos vidaus jūrų yra aliuvinių lygumų.
Klimatas
Pagrindinis Indonezijos klimato kintamasis yra ne temperatūra ar oro slėgis, bet krituliai. Praktiškai tokios pačios temperatūros vandenys, supantys Indonezijos salas, lemia tai, kad temperatūra sausumoje yra mažai kintanti. Beveik viso salyno klimatas yra tropinis, pakrantės lygumose temperatūros vidurkis siekia 28 °C, toliau nuo pakrantės esančioje sausumoje ir kalnuotose vietovėse 26 °C, aukštesniuose kalnuose 23 °C. Teritorijos santykinis drėgnumas svyruoja nuo 70 iki 90 %. Kritulių iškrinta 2000-4000 mm per metus. Javos salos rytuose ir Mažosiose Sundos salose – musoninis subtropinis klimatas; ryškūs du metų laikai – lietingasis (vasarą) ir sausasis (žiemą); per metus iškrinta 1000–2000 mm kritulių.
Upės
Upių tinklas (išskyrus Indonezijos pietryčius) tankus, upės vandeningos ištisus metus; pietryčiuose žiemą išdžiūsta. Didžiausios upės: Kapujas ir Baritas Kalimantane, Haris (Džambis), Kamparas ir Musis Sumatroje, Mamberamas ir Digulis Irian Džajoje.
Dirvožemis, augalija, gyvūnija
Dirvožemiai daugiausia lateritiniai. Yra tropinių pelkinių, mangrovių pelkinių, raudonai rudų ir tamsiai rudų savanų dirvožemių. Didesnioji Indonezijos dalis (žemumos ir kalnų šlaitai iki 1300–1500 m aukščio) apaugusi drėgnaisiais visžaliais pusiaujiniais miškais. Kalnų juostoje tarp 1300-1500 m ir 2600–3000 m aukščio auga kalnų tropiniai miškai. Aukščiau, 2600–3000 m – kreivamiškiai, krūmynai, žolės. Indonezijos pietryčiuose daugiausia auga lapus metantys tropiniai miškai ir savanos. Žemuose krantuose – mangrovės. Didesnioji Indonezijos dalis priklauso Indijos-Malajų zoogeografiniai sričiai; Irian Džaja, Molukų, Sundos salos – Australijos zoogeografiniai sričiai. Būdingi gyvūnai: orangutangai, raganosiai, papūgos, rojaus paukščiai, krokodilai, gyvatės, varanai.
Nacionaliniai parkai
UNESCO saugomi objektai:
- Komodo nacionalinis parkas;
- Lorenco (Lorentz) salų nacionalinis parkas (Irian Džaja, didžiausias nacionalinis parkas Pietryčių Azijoje – apie 25 tūkst. km²);
- Ujung Kulon nacionalinis parkas Javoje;
- Sumatros drėgnieji miškai.
Salos
- Didžiosios Sundos salos:
- Borneo (Indonezijai priklausanti dalis – Kalimantanas),
- Java,
- Sulavesis,
- Sumatra;
- Naujoji Gvinėja (Indonezijai priklausanti dalis – Irian Džaja);
- Mažosios Sundos salos:
- ,
- Aloro salos (Aloras, , Kepa, Pantaras, , ),
- Balis,
- Floresas,
- (Komodo),
- Lombokas (Lombok),
- ,
- Rotis,
- (Solor),
- Sumba,
- Sumbava,
- Timoras (Indonezijai priklauso vakarinė dalis, kita – Rytų Timorui);
- Molukų salos:
- Ambonas,
- Aru salos (Kepulauan Aru),
- (Bacan),
- Bandos salos (Kepulauan Banda),
- Barat Daya salos (Damaras, , Vetaras),
- Buru,
- Halmahera,
- Morotajus,
- Ternatė,
- Tidoras,
- ,
- Kai salos,
- Leti salos,
- ,
- Saparua,
- Seramas (Seram),
- Tanimbaro salos (Kepulauan Tanimbar) (, , , ).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Indonezijos geografija, Kas yra Indonezijos geografija? Ką reiškia Indonezijos geografija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Indonezija yra Pietryciu Azijoje Malajos salyne tarp Indijos ir Ramiojo vandenyno abipus pusiaujo Pro Indonezija praeina svarbiausi juros keliai is Indijos į Ramujį vandenyna Indonezija supa Javos Sulavesio Moluku Bandos ir kitos mazesnes juros Krantai nelabai vingiuoti daugelyje vietu sunkiai prieinami uolos mangroves seklumos Is vakaru į rytus Indonezijos teritorija tesiasi daugiau kaip 5100 km is siaures į pietus apie 1900 km Bendras sausumos sienu ilgis 2 830 km is ju su Malaizija 1782 km Papua Naujaja Gvineja 820 km Rytu Timoru 228 km Pakrantes ilgis 54 716 km ReljefasDaugiau nei puse pavirsiaus uzima kalnai auksciausias taskas 5029 m yra Irian Dzajoje Indonezija yra tektoniskai aktyvioje zonoje budinga intensyvus vulkanizmas dazni zemes drebejimai svorio jegos anomalijos Tarp Sumatros salos siaures vakaru dalies ir Halmaheros salos apie 5000 km ruoze yra apie 400 vulkanu is ju apie 80 veikianciu Kerincis 3805 m aukscio Rindzanis 3726 m Semerus 3676 m Krakatau 813 m ypac daug vulkanu Javos saloje Auksciausia virsune Puncak Jaya 4884 m Sumatros Javos Kalimantano Naujosios Gvinejos salose prie Indonezijos vidaus juru yra aliuviniu lygumu KlimatasPagrindinis Indonezijos klimato kintamasis yra ne temperatura ar oro slegis bet krituliai Praktiskai tokios pacios temperaturos vandenys supantys Indonezijos salas lemia tai kad temperatura sausumoje yra mazai kintanti Beveik viso salyno klimatas yra tropinis pakrantes lygumose temperaturos vidurkis siekia 28 C toliau nuo pakrantes esancioje sausumoje ir kalnuotose vietovese 26 C aukstesniuose kalnuose 23 C Teritorijos santykinis dregnumas svyruoja nuo 70 iki 90 Krituliu iskrinta 2000 4000 mm per metus Javos salos rytuose ir Mazosiose Sundos salose musoninis subtropinis klimatas ryskus du metu laikai lietingasis vasara ir sausasis ziema per metus iskrinta 1000 2000 mm krituliu UpesUpiu tinklas isskyrus Indonezijos pietrycius tankus upes vandeningos istisus metus pietryciuose ziema isdziusta Didziausios upes Kapujas ir Baritas Kalimantane Haris Dzambis Kamparas ir Musis Sumatroje Mamberamas ir Digulis Irian Dzajoje Dirvozemis augalija gyvunijaDirvozemiai daugiausia lateritiniai Yra tropiniu pelkiniu mangroviu pelkiniu raudonai rudu ir tamsiai rudu savanu dirvozemiu Didesnioji Indonezijos dalis zemumos ir kalnu slaitai iki 1300 1500 m aukscio apaugusi dregnaisiais viszaliais pusiaujiniais miskais Kalnu juostoje tarp 1300 1500 m ir 2600 3000 m aukscio auga kalnu tropiniai miskai Auksciau 2600 3000 m kreivamiskiai krumynai zoles Indonezijos pietryciuose daugiausia auga lapus metantys tropiniai miskai ir savanos Zemuose krantuose mangroves Didesnioji Indonezijos dalis priklauso Indijos Malaju zoogeografiniai sriciai Irian Dzaja Moluku Sundos salos Australijos zoogeografiniai sriciai Budingi gyvunai orangutangai raganosiai papugos rojaus pauksciai krokodilai gyvates varanai Nacionaliniai parkaiUNESCO saugomi objektai Komodo nacionalinis parkas Lorenco Lorentz salu nacionalinis parkas Irian Dzaja didziausias nacionalinis parkas Pietryciu Azijoje apie 25 tukst km Ujung Kulon nacionalinis parkas Javoje Sumatros dregnieji miskai SalosMazosios Sundos salosDidziosios Sundos salos Borneo Indonezijai priklausanti dalis Kalimantanas Java Sulavesis Sumatra Naujoji Gvineja Indonezijai priklausanti dalis Irian Dzaja Mazosios Sundos salos Aloro salos Aloras Kepa Pantaras Balis Floresas Komodo Lombokas Lombok Rotis Solor Sumba Sumbava Timoras Indonezijai priklauso vakarine dalis kita Rytu Timorui Moluku salos Ambonas Aru salos Kepulauan Aru Bacan Bandos salos Kepulauan Banda Barat Daya salos Damaras Vetaras Buru Halmahera Morotajus Ternate Tidoras Kai salos Leti salos Saparua Seramas Seram Tanimbaro salos Kepulauan Tanimbar