Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
George Soros
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Džordžas Sorosas veng. György Soros angl. George Soros | |
|---|---|
| Dž. Sorosas – aktyvus atviros ir savikritiškos visuomenės rėmėjas | |
| Gimė | 1930 m. rugpjūčio 12 d. Budapeštas |
| Veikla | Verslininkas, , filantropas |
| Sritis | Apribotos rizikos fondų valdymas |
| Organizacijos | Soros Fund Management |
| Pareigos | Vadovas |
| Vikiteka | George Soros |
Džordžas Sorosas (veng. György Soros, angl. George Soros, gimė vardu veng. György Schwartz; g. 1930 m. rugpjūčio 12 d. Budapešte) – Vengrijos žydų kilmės JAV investuotojas, apribotos rizikos fondų valdytojas, filantropas. Turi sukaupęs 20 mlrd. JAV dolerių asmeninio turto.
Jaunystė
Sorosas su savo tėvais 1946 m. išvyko iš Vengrijos į Vakarus, 1947 m. emigravo į Angliją. Baigė ekonomikos studijas prestižinėje Londono ekonominių ir politikos mokslų mokykloje (London School of Economics and Political Science) 1952. Ten, be kita ko, jo pasaulėžiūrai turėjo įtakos filosofas Karlas Poperis, platinęs Atviros visuomenės idėjas.
1956 m. persikėlė į JAV ir 1969 m. užsiėmė apribotos rizikos fondų (angl. hedge fund) valdymu Kiurasao. Taip pat jo vėlesnis Quantum Funds, valdomas kartu su Jim Rogers buvo valdomas iš ofšorinių finansų centrų – tokių kaip Nyderlandų Antilai. Taip buvo išvengta JAV finansų įstaigų priežiūros ir jurisdikcijos (pasak OECD International Task Force on Money Laundering tokie ofšoriniai centrai gali būti ir nelegalių pajamų plovimo avanpostais).
Investicijos ir spekuliacijos
1988 m. remdamasis Insider informacija, pirkdamas ir parduodamas Prancūzijos banko „Société Générale“ akcijų paketą gavo apie 2,8 mln. dol. pelno. 2005 m. Prancūzijos teismas paskyrė piniginę baudą dėl, kaip spėjama, spekuliacinio pelno, pagrįsto gauta konfidencialia informacija (Insider).
Dž. Sorosas išgarsėjo 1992 m. rugsėjo 16 d. vadinamąjį Juodąjį trečiadienį, kai jis, būdamas įsitikinęs, kad svaras sterlingų gali būti pervertintas, statė ant šios valiutos (). Jis pasiskolintus svarus išsikeitė į kitas ES valiutas – Vokietijos markes bei Prancūzijos frankus.
Žiniasklaidoje buvo išplatintas interviu, kuriame Dž. Sorosas pateikė savo nuomonę dėl svaro sterlingo. Finansų rinkos reagavo žaibiškai. ECB turėjo paremti Britanijos valiutą. Tačiau po kiekvienos intervencijos Dž. Soroso pozicijos stiprėjo. Jis privertė Britanijos banką (Centrinis bankas) išimti svarą iš ir jį devalvuoti. Juodojo trečiadienio metu Dž. Sorosas uždirbo maždaug apie 1 mlrd. dol. ir buvo pramintas tuo, kuris palaužė Anglijos banką (the man who broke the Bank of England).
1993 m. birželį Dž. Sorosas spekuliavo Vokietijos markės (DM) atžvilgiu. Jis paskelbė ketinąs numušti Vokietijos vertybinių popierių (VP) kainą Prancūzijos VP atžvilgiu. Interviu jis skelbė: „Down with the D-Mark !“ (Žemyn „doičmarkę“!).
1993 m. kovą viešai pareiškė, kad kils aukso kainos. Tai išprovokavo atsargų pirkimo bangą. Aukso kaina pakilo daugiau nei 20 proc. (per 4 mėnesius). Pardavęs savo aukso atsargas, Dž. Sorosas susižėrė nemažą pelną.
Esant analogiškoms aplinkybėms 1997 m. Malaizijos ministras pirmininkas jį apkaltino privertus devalvuoti Malaizijos ringitą. Tačiau dėl Azijos finansų krizės tiesioginių Dž. Soroso kaltės įrodymų nebuvo užčiuopta.
Filantropija
Džordžas Sorosas vadovauja Atviros visuomenės institutui , savo vardo fondui Soros Foundations. Jis įgalino Afrikos jaunimui lankyti universitetą University of Cape Town, parėmė Centrinės Europos universiteto Central European University veiklą. Lietuvoje veikia Atviros Lietuvos fondas.
Politika
JAV politikoje Dž. Sorosas nebuvo iki šiol aktyvus. Yra žinoma tiek, kad jis skyrė 15,5 mln. dolerių, kad būtų išvengta Džordžo V. Bušo valdymo (lėšas paskyrė liberaliems politikams).
Dž. Sorosas per Atviros visuomenės (Open Society) bendrijas skatina demokratijos plėtrą ir visuomenės struktūrų vystymąsi, pilietinės visuomenės aktyvumą. Manoma, kad jis, be to, kažkada rėmė įvairias opozicines grupuotes Pietryčių Europoje bei buvusios TSRS šalyse ir taip esą dalyvavo politinio režimo nuvertimo metais. Tuo Dž. Sorosas įsigijo nemažai priešų. 2005 birželį Tbilisyje prieš jį demonstravo keletas Z. Gamsachurdijos šalininkų.
Apdovanojimai
Džordžas Sorosas pripažintas garbės daktaru: New School for Social Research (Niujorkas), Oksfordo universitetas (1980), Budapest University of Economics ir Jeilio universitetas (1991).
Šeima
Džordžo Soroso santuoka su 63 metų Susana Weber truko 20 metų, tačiau nutrūko prieš šešeris metus. Jis žmoną paliko dėl tituluotos gražuolės iš Jaroslavlio.
Ekonominės pažiūros
Dž. Soroso turtas vertinamas 5 mlrd. JAV dolerių. Tačiau savo knygose investuotojas pernelyg nesižavi dabarties ekonominių idėjų tendencijomis. Jis yra išleidęs nemažai knygų: „Finansų alchemija“ (1988), „Pasaulinio kapitalizmo krizė“ (1999), „Nauja finansinių rinkų paradigma: kreditų krizė ir ką jinai reiškia“ (2008), „Atviroji visuomenė: globalaus kapitalizmo reformacija“ (2001) ir kitas.
Refleksyvumo teorija. Savo knygoje „Pasaulinio kapitalizmo krizė“ Sorosas kritikuoja socialinių mokslų metodus, teigdamas, kad socialiniai mokslai nėra tikslieji (gamtos) mokslai, todėl ir šių mokslų tyrimo metodikos jiems negali būti taikomos, nes skirtingai nei gamtos moksluose, socialiniuose moksluose tyrėjas gali paveikti tyrimo objektą, taigi dauguma finansų ir ekonominių teorijų yra tik spekuliacijos. Sorosas teigia, kad neegzistuoja toks dalykas kaip „rinkos veikėjų“ racionalus pasirinkimas, nes toks pasirinkimas visuomet yra subjektyvus. Šį savo požiūrį Sorosas vadina ir siūlo ją taikyti vietoj šiuo metu naudojamos ir tiksliesiems mokslams taikytinos .
Rinkos fundamentalizmas. Rinkos fundamentalizmu Sorosas vadina XX a. pabaigoje įsigalėjusį požiūrį kuomet buvo kliaujamasi „laisvosios rinkos“ sugebėjimu išlaikyti pusiausvyrą (savireguliacija) ir kuomet buvo teigiama, kad valstybė turi nesikišti į rinkos ekonomiką. Sorosas kritikuoja rinkos fundamentalizmą dėl to, kad jo „pusiausvyros teorija“ remiasi gamtos mokslų prielaidomis ir dėl to yra neteisinga, nes rinka iš prigimties yra refleksyvi – visos ekonominės krizės, nekilnojamo turto ir akcijų „burbulai“ tik pagrindžia jos iracionalumą ir todėl rinkai turi būti taikoma . Tokiu būdu Sorosas teigia, kad rinkos negalima racionaliai prognozuoti, nes „mūsų supratimas netobulas, ir mūsų veiksmų pasekmės gali būti netikėtos“ ir valstybės (ar tarptautinių organizacijų) įsikišimas į rinką išskirtiniais atvejais yra būtinas, norint apsaugoti rinką nuo „kapitalizmo krizės“. Nors Sorosas yra laisvosios rinkos šalininkas, jis teigia, kad „rinkos fundamentalizmas siekia panaikinti kolektyvinius sprendimus ir rinkos vertybes padarydamas pranašesnes už visas politines ir socialines vertybes, o tai šiandien kelia didesnį pavojų atvirajai visuomenei negu kokia nors totalitaristinė ideologija“ (komunizmas ar nacizmas).
Sorosas įvardina 2008 m. finansų krizę kaip vieną iš pasireiškimų. JAV kilusią NT kreditų krizę jis paaiškina tokiu refleksyvumo poveikiu: dešimto dešimtmečio pradžioje skolintojai pradėjo skolinti daugiau pinigų būstui įsigyti, taigi daugiau žmonių pradėjo pirkti namus, o tai sukėlė būsto kainas rinkoje. Skolintojai pastebėjo, kad jie ne tik paskolino daugiau, bet ir tai, kad jų paskolų užstatų (pirktų namų) bendra vertė padidejo, taigi skolintojų paskolų rizika sumažėjo (nors tas padidėjimas ir buvo sukeltas pačių skolintojų veiksmų). Tai paskatino juos dar daugiau skolinti būsto įsigyjimui, nes prasidėjus skolinimosi bumui namų kainos dar labiau išaugo. Procesas save palaikė, be viso kito skolintojai, matydami mažėjančią tokių paskolų riziką (juk visų būstų vertė palyginus su išduotų paskolų sumomis kasmet vis didėjo!), sumažino ir paskolų išdavimo reikalavimus, kas dar labiau paskatino skolinimąsi. Galų gale tai 2007 m. sukėlė būsto paskolų burbulą JAV. Šis pavyzdys paaiškina kodėl rinkos (tiek būsto, tiek paskolų ar akcijų) svyruoja laikui begant ir kodėl jos gali staiga kristi.
"Pelno motyvo viršenybė, savanaudiškumo išaukštinimas iki moralinio principo, kai žmogaus vertė matuojama pinigais ir finansine sėkme, iškreipia rinkos elgseną. Priimant kolektyvinius sprendimus privalu bendruosius interesus iškelti aukščiau individualios naudos siekimo. "
Sėkmės filosofija
Dž. Soroso sėkmės filosofija remiasi klystamumo teorijomis.
Klystamumo teorija
Dž. Soroso klystamumo teorija remiasi prielaida, kad pasaulio supratimas ir suvokimas yra iš prigimties netobulas. Neįmanoma sukurti neiškraipyto pasaulio vaizdo. Tikrovė visada yra turtingesnė negu žmogaus suvokimas. Tikrovė gali nustebinti mąstymą, o mąstymas gali kurti tikrovę.
Mąstymas nulemia įvykius, kuriuose dalyvaujama. Tikrovė ir žmogaus supratimas visada skiriasi. Šis atotrūkis sąlygoja per didelius lūkesčius, skirtingus dalyvių veiksmus ir sprendimus, kadangi jie remiasi neobjektyviomis žiniomis. Pasekmės neišvengiamai skirsis nuo dalyvių lūkesčių.
Kas netobula, gali būti patobulinta. Toks pripažinimas atveria erdvę kritiškam mąstymui. Neapibrėžtumas gali būti pašalintas, jei bus sukurtos struktūros su klaidų taisymo mechanizmais (žiniasklaida, kritikos teisė, nuomonės laisvė, apeliacijos galimybė dėl valdininkų ir valstybinių įstaigų neveiklumo, auditas, kontrolė). Tačiau niekas neveiks, jeigu nebus suvokiama, kad klystama, ir nebus norima taisyti klaidų. Klystamumas reiškia savo paties klystamumo pripažinimą ir siekį tobulėti.
Radikalaus klystamumo teorija
Radikalaus klystamumo teorija pagrįsta prielaida, kad mąstymas ir susikurti vaizdiniai (idėjos, projektai, planai) turi potencialių trūkumų. Kūrimo metu jie galėjo būti teisingi, bet jie bus pasmerkti tapti netinkamais vėliau. Todėl visos idėjos yra potencialiai ydingos dėl negalimumo numatyti tikslią ateities viziją.
Trūkumai išaiškėja ateityje. Dž. Soroso pozicija – nuolat ieškoti trūkumų kiekvienoje situacijoje. Aptikus klaidą – ją ištaisyti.
Klaidingų lūkesčių puoselėjimas gali atnešti žalos. Nesvarbu, ar klaidos yra pastebėtos ar ne. Nereikia dangstyti klaidų. Jų atradimas neturėti kelti apgailestavimo. Reikėtų netgi džiaugtis, jas atradus, kadangi savalaikis jų ištaisymas išgelbsti nuo didelių nuostolių ir išteklių švaistymo ateityje. Būtina nuolat palaikyti vidinę drausmę ir kritišką laikyseną net ir idealių projektų, idėjų, vaizdinių atžvilgiu.
Kūryba
- Nauja finansų rinkų paradigma: 2008 m. kreditų krizė ir ką ji reiškia (The New Paradigm for Financial Markets: The Credit Crisis of 2008 and What It Means), PublicAffairs, 2008, ISBN 978-1-58648-683-9
- JAV dominavimas – oro burbulas (The Bubble of American Supremacy), 2004.
- Dž. Sorosas apie globalizaciją (George Soros on Globalization), 2002.
- Atviroji visuomenė (Open Society: Reforming Global Capitalism), Alexander Fest Verlag, Berlin 1998, ISBN 3-8286-0160-X
- Pasaulinio kapitalizmo krizė (The crisis of Global Capitalism), 1998. Tyto alba, Vilnius, 2001.
- Finansų alchemija (The Alchemy of Finance), 1998, ISBN 3-922669-07-7
- Klystamumo valdžia. Passagen Verlag, Wien 1995, ISBN 3-85165-192-8
Literatūra
- Robert Slater: Soros – The Unauthorized Biography. The Life Times and Trading Secrets of the World’s Greatest Investor (1996).
Nuorodos
Vikicitatos
- George Soros Asmeninis puslapis ir Weblog (anglų kalba)
- Mintys tema „War on terrorism“ Archyvuota kopija 2006-07-24 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- Why We Must Not Re-elect President Bush Archyvuota kopija 2005-11-18 iš Wayback Machine projekto. – Kalba Nacionalinės spaudos klube (National Press Club, Washington, DC), rinkimų kompanijos proga 2004 (angl.)
- Hedge Funds and the Asian Currency Crisis of 1997, Studija (angl.).
- George Soros - Consequences of the War on Terror - Los Angeles World Affairs Council (angl.)
Išnašos
- Forbes: George Soros Profile.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie George Soros, Kas yra George Soros? Ką reiškia George Soros?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Dzordzas Sorosas veng Gyorgy Soros angl George SorosDz Sorosas aktyvus atviros ir savikritiskos visuomenes remejasGime 1930 m rugpjucio 12 d 94 metai BudapestasVeikla Verslininkas filantropasSritis Apribotos rizikos fondu valdymasOrganizacijos Soros Fund ManagementPareigos VadovasVikiteka George Soros Dzordzas Sorosas veng Gyorgy Soros angl George Soros gime vardu veng Gyorgy Schwartz g 1930 m rugpjucio 12 d Budapeste Vengrijos zydu kilmes JAV investuotojas apribotos rizikos fondu valdytojas filantropas Turi sukaupes 20 mlrd JAV doleriu asmeninio turto George Soros 2018JaunysteSorosas su savo tevais 1946 m isvyko is Vengrijos į Vakarus 1947 m emigravo į Anglija Baige ekonomikos studijas prestizineje Londono ekonominiu ir politikos mokslu mokykloje London School of Economics and Political Science 1952 Ten be kita ko jo pasauleziurai turejo įtakos filosofas Karlas Poperis platines Atviros visuomenes idejas 1956 m persikele į JAV ir 1969 m uzsieme apribotos rizikos fondu angl hedge fund valdymu Kiurasao Taip pat jo velesnis Quantum Funds valdomas kartu su Jim Rogers buvo valdomas is ofsoriniu finansu centru tokiu kaip Nyderlandu Antilai Taip buvo isvengta JAV finansu įstaigu prieziuros ir jurisdikcijos pasak OECD International Task Force on Money Laundering tokie ofsoriniai centrai gali buti ir nelegaliu pajamu plovimo avanpostais Investicijos ir spekuliacijos1988 m remdamasis Insider informacija pirkdamas ir parduodamas Prancuzijos banko Societe Generale akciju paketa gavo apie 2 8 mln dol pelno 2005 m Prancuzijos teismas paskyre pinigine bauda del kaip spejama spekuliacinio pelno pagrįsto gauta konfidencialia informacija Insider Dz Sorosas isgarsejo 1992 m rugsejo 16 d vadinamajį Juodajį treciadienį kai jis budamas įsitikines kad svaras sterlingu gali buti pervertintas state ant sios valiutos Jis pasiskolintus svarus issikeite į kitas ES valiutas Vokietijos markes bei Prancuzijos frankus Ziniasklaidoje buvo isplatintas interviu kuriame Dz Sorosas pateike savo nuomone del svaro sterlingo Finansu rinkos reagavo zaibiskai ECB turejo paremti Britanijos valiuta Taciau po kiekvienos intervencijos Dz Soroso pozicijos stiprejo Jis priverte Britanijos banka Centrinis bankas isimti svara is ir jį devalvuoti Juodojo treciadienio metu Dz Sorosas uzdirbo mazdaug apie 1 mlrd dol ir buvo pramintas tuo kuris palauze Anglijos banka the man who broke the Bank of England 1993 m birzelį Dz Sorosas spekuliavo Vokietijos markes DM atzvilgiu Jis paskelbe ketinas numusti Vokietijos vertybiniu popieriu VP kaina Prancuzijos VP atzvilgiu Interviu jis skelbe Down with the D Mark Zemyn doicmarke 1993 m kova viesai pareiske kad kils aukso kainos Tai isprovokavo atsargu pirkimo banga Aukso kaina pakilo daugiau nei 20 proc per 4 menesius Pardaves savo aukso atsargas Dz Sorosas susizere nemaza pelna Esant analogiskoms aplinkybems 1997 m Malaizijos ministras pirmininkas jį apkaltino privertus devalvuoti Malaizijos ringita Taciau del Azijos finansu krizes tiesioginiu Dz Soroso kaltes įrodymu nebuvo uzciuopta FilantropijaDzordzas Sorosas vadovauja Atviros visuomenes institutui savo vardo fondui Soros Foundations Jis įgalino Afrikos jaunimui lankyti universiteta University of Cape Town pareme Centrines Europos universiteto Central European University veikla Lietuvoje veikia Atviros Lietuvos fondas PolitikaJAV politikoje Dz Sorosas nebuvo iki siol aktyvus Yra zinoma tiek kad jis skyre 15 5 mln doleriu kad butu isvengta Dzordzo V Buso valdymo lesas paskyre liberaliems politikams Dz Sorosas per Atviros visuomenes Open Society bendrijas skatina demokratijos pletra ir visuomenes strukturu vystymasi pilietines visuomenes aktyvuma Manoma kad jis be to kazkada reme įvairias opozicines grupuotes Pietryciu Europoje bei buvusios TSRS salyse ir taip esa dalyvavo politinio rezimo nuvertimo metais Tuo Dz Sorosas įsigijo nemazai priesu 2005 birzelį Tbilisyje pries jį demonstravo keletas Z Gamsachurdijos salininku ApdovanojimaiDzordzas Sorosas pripazintas garbes daktaru New School for Social Research Niujorkas Oksfordo universitetas 1980 Budapest University of Economics ir Jeilio universitetas 1991 SeimaDzordzo Soroso santuoka su 63 metu Susana Weber truko 20 metu taciau nutruko pries seseris metus Jis zmona paliko del tituluotos grazuoles is Jaroslavlio Ekonomines paziurosDz Soroso turtas vertinamas 5 mlrd JAV doleriu Taciau savo knygose investuotojas pernelyg nesizavi dabarties ekonominiu ideju tendencijomis Jis yra isleides nemazai knygu Finansu alchemija 1988 Pasaulinio kapitalizmo krize 1999 Nauja finansiniu rinku paradigma kreditu krize ir ka jinai reiskia 2008 Atviroji visuomene globalaus kapitalizmo reformacija 2001 ir kitas Refleksyvumo teorija Savo knygoje Pasaulinio kapitalizmo krize Sorosas kritikuoja socialiniu mokslu metodus teigdamas kad socialiniai mokslai nera tikslieji gamtos mokslai todel ir siu mokslu tyrimo metodikos jiems negali buti taikomos nes skirtingai nei gamtos moksluose socialiniuose moksluose tyrejas gali paveikti tyrimo objekta taigi dauguma finansu ir ekonominiu teoriju yra tik spekuliacijos Sorosas teigia kad neegzistuoja toks dalykas kaip rinkos veikeju racionalus pasirinkimas nes toks pasirinkimas visuomet yra subjektyvus Sį savo poziurį Sorosas vadina ir siulo ja taikyti vietoj siuo metu naudojamos ir tiksliesiems mokslams taikytinos Rinkos fundamentalizmas Rinkos fundamentalizmu Sorosas vadina XX a pabaigoje įsigalejusį poziurį kuomet buvo kliaujamasi laisvosios rinkos sugebejimu islaikyti pusiausvyra savireguliacija ir kuomet buvo teigiama kad valstybe turi nesikisti į rinkos ekonomika Sorosas kritikuoja rinkos fundamentalizma del to kad jo pusiausvyros teorija remiasi gamtos mokslu prielaidomis ir del to yra neteisinga nes rinka is prigimties yra refleksyvi visos ekonomines krizes nekilnojamo turto ir akciju burbulai tik pagrindzia jos iracionaluma ir todel rinkai turi buti taikoma Tokiu budu Sorosas teigia kad rinkos negalima racionaliai prognozuoti nes musu supratimas netobulas ir musu veiksmu pasekmes gali buti netiketos ir valstybes ar tarptautiniu organizaciju įsikisimas į rinka isskirtiniais atvejais yra butinas norint apsaugoti rinka nuo kapitalizmo krizes Nors Sorosas yra laisvosios rinkos salininkas jis teigia kad rinkos fundamentalizmas siekia panaikinti kolektyvinius sprendimus ir rinkos vertybes padarydamas pranasesnes uz visas politines ir socialines vertybes o tai siandien kelia didesnį pavoju atvirajai visuomenei negu kokia nors totalitaristine ideologija komunizmas ar nacizmas Sorosas įvardina 2008 m finansu krize kaip viena is pasireiskimu JAV kilusia NT kreditu krize jis paaiskina tokiu refleksyvumo poveikiu desimto desimtmecio pradzioje skolintojai pradejo skolinti daugiau pinigu bustui įsigyti taigi daugiau zmoniu pradejo pirkti namus o tai sukele busto kainas rinkoje Skolintojai pastebejo kad jie ne tik paskolino daugiau bet ir tai kad ju paskolu uzstatu pirktu namu bendra verte padidejo taigi skolintoju paskolu rizika sumazejo nors tas padidejimas ir buvo sukeltas paciu skolintoju veiksmu Tai paskatino juos dar daugiau skolinti busto įsigyjimui nes prasidejus skolinimosi bumui namu kainos dar labiau isaugo Procesas save palaike be viso kito skolintojai matydami mazejancia tokiu paskolu rizika juk visu bustu verte palyginus su isduotu paskolu sumomis kasmet vis didejo sumazino ir paskolu isdavimo reikalavimus kas dar labiau paskatino skolinimasi Galu gale tai 2007 m sukele busto paskolu burbula JAV Sis pavyzdys paaiskina kodel rinkos tiek busto tiek paskolu ar akciju svyruoja laikui begant ir kodel jos gali staiga kristi Pelno motyvo virsenybe savanaudiskumo isaukstinimas iki moralinio principo kai zmogaus verte matuojama pinigais ir finansine sekme iskreipia rinkos elgsena Priimant kolektyvinius sprendimus privalu bendruosius interesus iskelti auksciau individualios naudos siekimo Sekmes filosofijaDz Soroso sekmes filosofija remiasi klystamumo teorijomis Klystamumo teorija Dz Soroso klystamumo teorija remiasi prielaida kad pasaulio supratimas ir suvokimas yra is prigimties netobulas Neįmanoma sukurti neiskraipyto pasaulio vaizdo Tikrove visada yra turtingesne negu zmogaus suvokimas Tikrove gali nustebinti mastyma o mastymas gali kurti tikrove Mastymas nulemia įvykius kuriuose dalyvaujama Tikrove ir zmogaus supratimas visada skiriasi Sis atotrukis salygoja per didelius lukescius skirtingus dalyviu veiksmus ir sprendimus kadangi jie remiasi neobjektyviomis ziniomis Pasekmes neisvengiamai skirsis nuo dalyviu lukesciu Kas netobula gali buti patobulinta Toks pripazinimas atveria erdve kritiskam mastymui Neapibreztumas gali buti pasalintas jei bus sukurtos strukturos su klaidu taisymo mechanizmais ziniasklaida kritikos teise nuomones laisve apeliacijos galimybe del valdininku ir valstybiniu įstaigu neveiklumo auditas kontrole Taciau niekas neveiks jeigu nebus suvokiama kad klystama ir nebus norima taisyti klaidu Klystamumas reiskia savo paties klystamumo pripazinima ir siekį tobuleti Radikalaus klystamumo teorija Radikalaus klystamumo teorija pagrįsta prielaida kad mastymas ir susikurti vaizdiniai idejos projektai planai turi potencialiu trukumu Kurimo metu jie galejo buti teisingi bet jie bus pasmerkti tapti netinkamais veliau Todel visos idejos yra potencialiai ydingos del negalimumo numatyti tikslia ateities vizija Trukumai isaiskeja ateityje Dz Soroso pozicija nuolat ieskoti trukumu kiekvienoje situacijoje Aptikus klaida ja istaisyti Klaidingu lukesciu puoselejimas gali atnesti zalos Nesvarbu ar klaidos yra pastebetos ar ne Nereikia dangstyti klaidu Ju atradimas netureti kelti apgailestavimo Reiketu netgi dziaugtis jas atradus kadangi savalaikis ju istaisymas isgelbsti nuo dideliu nuostoliu ir istekliu svaistymo ateityje Butina nuolat palaikyti vidine drausme ir kritiska laikysena net ir idealiu projektu ideju vaizdiniu atzvilgiu KurybaNauja finansu rinku paradigma 2008 m kreditu krize ir ka ji reiskia The New Paradigm for Financial Markets The Credit Crisis of 2008 and What It Means PublicAffairs 2008 ISBN 978 1 58648 683 9 JAV dominavimas oro burbulas The Bubble of American Supremacy 2004 Dz Sorosas apie globalizacija George Soros on Globalization 2002 Atviroji visuomene Open Society Reforming Global Capitalism Alexander Fest Verlag Berlin 1998 ISBN 3 8286 0160 X Pasaulinio kapitalizmo krize The crisis of Global Capitalism 1998 Tyto alba Vilnius 2001 Finansu alchemija The Alchemy of Finance 1998 ISBN 3 922669 07 7 Klystamumo valdzia Passagen Verlag Wien 1995 ISBN 3 85165 192 8LiteraturaRobert Slater Soros The Unauthorized Biography The Life Times and Trading Secrets of the World s Greatest Investor 1996 NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose George Soros George Soros Asmeninis puslapis ir Weblog anglu kalba Mintys tema War on terrorism Archyvuota kopija 2006 07 24 is Wayback Machine projekto angl Why We Must Not Re elect President Bush Archyvuota kopija 2005 11 18 is Wayback Machine projekto Kalba Nacionalines spaudos klube National Press Club Washington DC rinkimu kompanijos proga 2004 angl Hedge Funds and the Asian Currency Crisis of 1997 Studija angl George Soros Consequences of the War on Terror Los Angeles World Affairs Council angl IsnasosForbes George Soros Profile