Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šilhų kalba Taclḥit ⵜⴰⵛⵍⵃⵉⵜ تشلحيتKalbamaMarokasKalbančiųjų skaičius 7 2 mln Kilmėsemitų chamitų berberų šiaurės berberų
Šilhų kalba
| Šilhų kalba Taclḥit ⵜⴰⵛⵍⵃⵉⵜ تشلحيت | |
| Kalbama | Marokas |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | ~7,2 mln. |
| Kilmė | semitų-chamitų berberų šiaurės berberų šilhų |
| Rašto sistemos | lotynų, arabų, tifinagas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | shi |
Vikipedija Šilhų kalba | |
Šilhų kalba arba tačelhitų kalba (Taclḥit, ⵜⴰⵛⵍⵃⵉⵜ, تشلحيت) – semitų-chamitų kalbų šeimai priklausanti kalba; viena gausiausiai vartojamų berberų kalbų. Ją vartoja berberai . Paplitusi daugiausia pietų Maroke, mažiau vidurio rytų Maroke bei šalimais Alžyre. Šilhų kalbos arealas driekiasi tarp vakarinės Aukštojo Atlaso dalies ir Dra upės. Į šį arealą patenka tokie miestai kaip Agadiras, Gelmimas, Tarudantas, Urzazatas, Tiznitas, . Kalbančiųjų skaičius – apie 7,2 milijono žmonių (2016 m.) (kitur nurodoma 6–8 ar 8–9 mln.).
Šilhų kalba turi daug tarmių, artima , su kuria sudaro .
Turi 3 balsines (i, a, u) (dėl garso ə statuso nėra vienos nuomonės) ir 33 priebalsines fonemas. Būdingos geminatos. Turi giminės (vyriškoji, moteriškoji), skaičiaus, laiko, , nuosakos ir kitas gramatines kategorijas. Šilhų kalboje daug skolinių iš arabų kalbos. Būdinga sakinio struktūra – tarinys–veiksnys–papildinys.
Šilhų kalbai užrašyti taikyta keletas rašto sistemų: seniausi rašytiniai šaltiniai (nuo XVI a.) buvo užrašinėjami arabų rašmenimis, XX a. 8-ajame dešimtmetyje pritaikyta modifikuota arabiška užrašymo forma (rašomos balsės). Nuo XIX a. kalbai pritaikytas lotyniškas raštas. Ankstyvieji užrašymo modeliai rėmėsi prancūziška rašyba, o 1953 m. pritaikyta nauja fonetinė rašyba. XX a. pab. pradėtas diegti berberiškas tifinago raštas, bet jo vartojimas labiau simbolinis, nei praktinis.
Šilhų kalba turi gausu žodinės literatūros paveldą (pasakos, pasakėčios, dainos, mįslės, poezija), kurį nuo XIX a. pradėjo užrašinėti europiečiai tyrinėtojai. Ankstyvieji tekstai šilhų kalba daugiausia religiniai ir teisiniai (žymiausias kūrinys – XVIII a. Muhamado Auzalo „Ašarų vandenynas“ Baḥr al-Dumūʿ).
Šaltiniai
-
- Stroomer, H. (2008). „Three Tashelhiyt Berber texts from the Arsène Roux archives“. Iš: Lubitzky, A.; et al. (eds.). Evidence and Counter-Evidence. Essays in Honour of Frederik Kortlandt. Vol. 2. Amsterdam: Rodopi (pp. 389–397).
- Vidas Kavaliauskas. Šilhų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šilhų kalba, Kas yra Šilhų kalba? Ką reiškia Šilhų kalba?
Silhu kalba Taclḥit ⵜⴰⵛⵍⵃⵉⵜ تشلحيتKalbamaMarokasKalbanciuju skaicius 7 2 mln Kilmesemitu chamitu berberu siaures berberu silhuRasto sistemoslotynu arabu tifinagasKalbos kodaiISO 639 3shiVikipedija Silhu kalba Silhu kalba arba tacelhitu kalba Taclḥit ⵜⴰⵛⵍⵃⵉⵜ تشلحيت semitu chamitu kalbu seimai priklausanti kalba viena gausiausiai vartojamu berberu kalbu Ja vartoja berberai Paplitusi daugiausia pietu Maroke maziau vidurio rytu Maroke bei salimais Alzyre Silhu kalbos arealas driekiasi tarp vakarines Aukstojo Atlaso dalies ir Dra upes Į sį areala patenka tokie miestai kaip Agadiras Gelmimas Tarudantas Urzazatas Tiznitas Kalbanciuju skaicius apie 7 2 milijono zmoniu 2016 m kitur nurodoma 6 8 ar 8 9 mln Silhu kalba turi daug tarmiu artima su kuria sudaro Silhu kalbos paplitimas Maroke 2004 m Turi 3 balsines i a u del garso e statuso nera vienos nuomones ir 33 priebalsines fonemas Budingos geminatos Turi gimines vyriskoji moteriskoji skaiciaus laiko nuosakos ir kitas gramatines kategorijas Silhu kalboje daug skoliniu is arabu kalbos Budinga sakinio struktura tarinys veiksnys papildinys Silhu kalbai uzrasyti taikyta keletas rasto sistemu seniausi rasytiniai saltiniai nuo XVI a buvo uzrasinejami arabu rasmenimis XX a 8 ajame desimtmetyje pritaikyta modifikuota arabiska uzrasymo forma rasomos balses Nuo XIX a kalbai pritaikytas lotyniskas rastas Ankstyvieji uzrasymo modeliai remesi prancuziska rasyba o 1953 m pritaikyta nauja fonetine rasyba XX a pab pradetas diegti berberiskas tifinago rastas bet jo vartojimas labiau simbolinis nei praktinis Silhu kalba turi gausu zodines literaturos pavelda pasakos pasakecios dainos mįsles poezija kurį nuo XIX a pradejo uzrasineti europieciai tyrinetojai Ankstyvieji tekstai silhu kalba daugiausia religiniai ir teisiniai zymiausias kurinys XVIII a Muhamado Auzalo Asaru vandenynas Baḥr al Dumuʿ Saltiniai Duomenys apie kodu shi zymima kalba svetaineje ethnologue com Stroomer H 2008 Three Tashelhiyt Berber texts from the Arsene Roux archives Is Lubitzky A et al eds Evidence and Counter Evidence Essays in Honour of Frederik Kortlandt Vol 2 Amsterdam Rodopi pp 389 397 Vidas Kavaliauskas Silhu kalba Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013