Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Armėnijos Respublika arm Հայաստանի Հանրապետություն Hayastani Hanrapetut yunVėliava HerbasHimnas Mūsų Tėvynė Armėnija žem
Armėnijos Respublika
| Armėnijos Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Mūsų Tėvynė“ | |||||
Armėnija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | armėnų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Jerevanas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Premjeras • - | Vahagnas Chačaturianas (Վահագն Խաչատուրյան) Nikolas Pašinianas (Նիկոլ Փաշինյան) - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 29 743 km2 (137) 4,71 % | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis | 2 963 900 (137) 101,5 žm./km2 (99) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2021 13,612 mlrd. $ (127) 4 595$ (104) | ||||
| Valiuta | Armėnijos dramas (AMD) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+4 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Tarybų Sąjungos 1991 m. rugsėjo 23 d. | ||||
| Interneto kodas | .am | ||||
| Telefono kodas | +374 | ||||
| Kirčiavimas | Armė́nija | ||||
- Kitos reikšmės – Armėnija (reikšmės).
Armėnija (arm. Հայաստան, Hayastan), oficialiai Armėnijos Respublika (arm. Հայաստանի Հանրապետություն, Hayastani Hanrapetut’yun) – valstybė Vakarų Azijoje, Pietų Kaukaze. Vakaruose ribojasi su Turkija, šiaurėje – su Gruzija, rytuose – su Azerbaidžanu, pietuose – su Iranu, pietvakariuose – su Azerbaidžanui priklausančia Nachičevanės Autonomine Respublika. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Jerevanas.
Armėnija yra unitarinė daugiapartinė demokratinė valstybė, turinti ilgą istorinę ir kultūrinę tradiciją. Armėnijos satrapija buvo įkurta VI a. pr. m. e. po Urartu žlugimo. Armėnijos karalystė savo klestėjimą pasiekė I a.pr.m.e valdant Tigranui Didžiajam. Armėnija buvo pirmoji valstybė, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija, tarp II a. pabaigos ir IV a. pradžios (oficiali data yra 301 m. e. m.). Iki tol vyravęs zoroastrizmas ir pagonybė nunyko. Tarp XI ir XIV a. armėnų kunigaikštystė ir vėliau karalystė, vadinamoji Kilikijos Armėnija, egzistavo Viduržemio jūros pakrantėje.
Tarp XVI ir XIX a. tradiciškai armėnų gyvenamos teritorijos - Rytų Armėnija ir buvo paeiliui valdomos tai Osmanų imperijos, tai Persijos imperijos. XIX a. viduryje Rytų Armėniją iš Irano užkariavo Rusija, o didžioji dalis vakarinių armėnų gyvenamų teritorijų liko valdomos Osmanų imperijos. Per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje gyvenantys armėnai buvo sistemingai naikinami per Armėnų genocidą. 1918 m., per Rusijos revoliuciją susikūrė Pirmoji Armėnijos Respublika. 1920 m. ši valstybė buvo įjungta į Užkaukazės Sovietų Socialistinę Respubliką, kuri buvo viena iš Sovietų Sąjungos įkūrėjų 1922 m. 1936 m. Užkaukazės sovietų respublika buvo panaikinta ir jos teritorijoje sukurtos atskiros sovietų respublikos, tarp jų ir Armėnijos Sovietų Socialistinė Respublika. Šiuolaikinė Armėnijos Respublika susikūrė 1991 m., po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Armėnija yra , Europos Tarybos ir Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos narė. Armėnija remia de facto nepriklausomą Kalnų Karabacho Respubliką, kuri buvo paskelbta 1991 m.
Istorija
Senovė
Didžiosios Armėnijos teritorijoje bronzos amžiuje gyvavo keletas valstybių, tarp jų Hetitų imperija, Mitanija, Hajasa-Azi (1500-1200 m. pr. m. e.).
Istoriniais laikais armėnai gyveno į pietus nuo Kaukazo ir rytinėje Mažosios Azijos dalyje (dabartinė Turkija ir Iranas). 782 m. pr. m. e. įkurtas Jerevanas, dabartinė Armėnijos sostinė. I a. Armėnija buvo didelė regiono valstybė tarp Juodosios, Viduržemio ir Kaspijos jūrų. Vėliau Armėnija priklausė romėnams, partams, arabams, mongolams ir persams.
XX amžius
1918 m. Armėnija paskelbė nepriklausomybę, bet 1920 m. buvo okupuota sovietų raudonosios armijos.
Politinė sistema
Dabartinė Konstitucija priimta referendumu 1995 m. Valstybės vadovas yra prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra 4 metams renkamas vienerių rūmų parlamentas. Vykdomoji valdžia yra ministro pirmininko vadovaujama vyriausybė, skiriama prezidento. Ministrus ministro pirmininko siūlymu skiria prezidentas.
Administracinis suskirstymas
Armėnija suskirstyta į 10 sričių (marzų; marzer, vns. – marz) ir sostinę. Skliausteliuose nurodomi centrai:
- Aragacotno sritis (Aštarakas)
- Ararato sritis (Artašatas)
- Armaviro sritis (Armaviras)
- Gegarkuniko sritis (Gavaras)
- sostinė Jerevanas
- Kotaiko sritis (Hrazdanas)
- Lorio sritis (Vanadzoras)
- Siuniko sritis (Kapanas)
- Širako sritis (Giumri)
- Tavušo sritis (Idževanas)
- Vajoc Dzoro sritis (Jehegnadzoras)
Geografija
Armėnija yra tarp Mažosios Azijos ir Užkaukazės, šiaurės rytinėje Armėnijos kalnyno, dar vadinamo istorine Armėnija, dalyje. 90 % šalies ploto yra aukščiau nei 1000 m virš jūros lygio, vidutinis aukštis yra 1800 m. Iš šiaurės ir rytų supa Mažojo Kaukazo kalnagūbriai, priėjimo prie jūros neturi. Aukščiausia viršūnė yra užgesęs ugnikalnis Aragacas (4090 m). Pietvakarinę šalies dalį užima Ararato lyguma, joje yra žemiausia vieta – 380 m virš jūros lygio. Armėnija yra Eurazijos ir Arabijos tektoninių plokščių susidūrimo vietoje, dėl to jai būdingi raukšliniai kalnai.
Armėnija yra seismiškai aktyvi zona, paskutiniai stiprūs žemės drebėjimai vyko 1988 ir 1993 m.
Klimatas daugiausia žemyninis, sausas. Lygumose vidutinė sausio mėnesio temperatūra –5 °C, liepos mėnesio +25 °C, o metinis kritulių kiekis – ~400 mm. Kalnuose temperatūros atitinkamai būna –6 ir +20 °C, o kritulių kiekis – ~500 mm per metus.
Riftiniame slėnyje 1900 m aukštyje virš jūros lygio yra didžiausias Kaukazo regiono Sevano ežeras (plotas - 1240 kv.km, didžiausias gylis - 83 m). Ežeras užima 5 % šalies teritorijos, jame sukaupta per 85 % viso Armėnijos vandens. Šalies upės priklauso Kuros baseinui: Araksas, Razdanas, Vorotanas, Arpa ir kt.
Kalnų šlaituose iki 2000 m aukščio plyti stepės. Apie penktadalį šalies ploto dengia plačialapiai miškai (bukai, ąžuolai, skroblai) ir krūmynai (kserofitų retmiškiai). Aukščiau plyti alpinės ir subalpinės pievos. Įsteigtas Sevano nacionalinis parkas (1978 m.), Diližano nacionalinis parkas (2002 m.), Hosravo draustinis.
Ekonomika
Armėnijos kasyklose iškasama daug aukso, cinko ir vario. Kurą Armėnija perka iš Rusijos, (įskaitant dujas ir atominį kurą atominei elektrinei). Pagrindinis vietinis energijos šaltinis yra hidroelektrinės.
Gyventojai
2001 m. surašymo duomenimis, 97,9 % šalies gyventojų yra armėnai. Kitos didesnės etninės grupės yra jazidai (jazidizmą išpažįstantys kurdai) (1,3 %), rusai (0,5 %),ukrainiečiai, gruzinai, graikai, asirai, azerbaidžaniečiai ir baltarusai. Maždaug 5 milijonai armėnų gyvena už Armėnijos ribų. Sovietmečiu didžiausia mažuma šalyje buvo azerbaidžaniečiai, kurie tuo metu sudarė 2,5 % visų gyventojų, bet dėl Kalnų Karabacho konflikto daugelis jų emigravo į Azerbaidžaną. Dėl tos pačios priežasties daug Azerbaidžano armėnų persikraustė į Armėniją.
Armėnai turi savo rašto sistemą ir kalbą, kuria kalba 97,7 % visų šalies gyventojų. Be to, 75,8 % gyventojų moka rusiškai, nors pastaruoju metu vis populiaresnė tampa anglų kalba.
Dėl didelės emigracijos po Sovietų Sąjungos iširimo Armėnijos gyventojų skaičius nuolat mažėjo, bet vėliau emigracija smarkiai sumažėjo ir kitose šalyse gyvenę Armėnai pradėjo grįžti į Armėniją, todėl manoma, kad nuo 2010 m. šalis turės teigiamą gyventojų prieaugį. 99,4 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė gyvenimo trukmė Armėnijoje yra 72,68 metų (dvejais metais mažesnė nei Lietuvos). Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.) :
- 0–14 metų: 18,2 %
- 15–64 metų: 71,1 %
- virš 65 metų: 10,6 %
Didžiausi Armėnijos miestai:
- Jerevanas – 1 107 800 gyventojų
- Giumris – 168 918
- Vanadzoras – 116 929
- Vagaršapatas – 52 757
- Hrazdanas – 42 150
Religija
Dominuojanti religija Armėnijoje yra krikščionybė. Manoma, kad Armėnų apaštališkąją bažnyčią 40–60 m. po Kristaus gimimo įkūrė du Kristaus apaštalai. Tai yra seniausia pasaulyje valstybinė bažnyčia ir viena seniausių krikščioniškų bendruomenių. 301 m. Armėnija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija. Armėnų apaštališkajai bažnyčiai priklauso maždaug 94,7 % Armėnų krikščionių. Tai yra labai apeiginga ir konservatyvi bažnyčia, pripažįstanti tik tris pirmuosius visuotinius bažnyčios susirinkimus. Dar 4 % šalies gyventojų sudaro Armėnų apaštališkajai bažnyčiai nepriklausantys krikščionys. Šalies vakaruose gyvenantys kurdai daugiausiai praktikuoja savo tradicinę religiją – jazidizmą. Tai monoteistinė religija, turinti gamtos garbinimo elementų. Šios religijos atstovai sudaro 1,3 % Armėnijos populiacijos. Jazidizmo neišpažįstantys kurdai daugiausiai yra sunitai.
Kultūra
Sportas
Futbolas yra viena iš populiariausių sporto šakų Armėnijoje. Kitos populiarios sporto šakos: imtynės, sunkioji atletika, dziudo, šachmatai, rankinis, krepšinis, boksas, karate ir kitos kovinės sporto šakos. Armėnijos kalnuotas reljefas suteikia puikias galimybes slidinėjimui ir alpinizmui. Sovietmečiu taip buvo populiari veikla, bet apleista, o pastaruoju metu vėl gaivinama. Vandens sporto šakos yra praktikuojamos ežeruose, nes šalis neturinti išėjimo prie jūros. Tarptautiniame lygmenyje Armėnija garsi savo šachmatininkais bei sunkiaisiais atletais. Aktyvi tarptautinių sporto šakų bendruomenės narė ir yra visateisė Europos futbolo asociacijų (UEFA), (FIB) ir Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) narė.
Kita informacija
- Armėnijos transportas
Šaltiniai
- „Statistics“. Nuoroda tikrinta 2021-07-02.
- „World Economic Outlook Database, October 2021“. IMF.org. Tarptautinis Valiutos Fondas. Nuoroda tikrinta 2022-01-03.
- „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
- Garsoïan, Nina (1997). R.G. Hovannisian (red.). Armenian People from Ancient to Modern Times. 1. . p. 81.
- Mary Boyce. Zoroastrians: Their Religious Beliefs and Practices Psychology Press, 2001 ISBN 0415239028 p 84
- Charl Wolhuter,Corene de Wet. International Comparative Perspectives on Religion and Education AFRICAN SUN MeDIA, ISBN 1920382372. 1 March 2014 p 31
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 37
- CŽV faktų knyga: Armėnija Archyvuota kopija 2010-07-19 iš Wayback Machine projekto.
- Astourian, Stephan H. (2007). „Armenian Demography, the Homeland, and the Diaspora: Trends and Consequences“. ed. Michel Bruneau Arméniens et grecs en diaspora: approches comparatives: 191–210, Athens: École française d’Athènes. OCLC 173263899
- „The Armenian Apostolic Church (World Council of Churches)“.
Nuorodos
Žemėlapiai
- Armenijos fizinis žemėlapis
- Armenijos pagrindinių kelių žemėlapis
- Armenijos administracinis-politinis žemėlapis (be Kalnų Karabacho srities)
- Armenija per maps.google.co.uk
Laikas ir orai
- Jerevano laikas
- Armėnijos oras
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Armėnijos Respublika, Kas yra Armėnijos Respublika? Ką reiškia Armėnijos Respublika?
Armenijos Respublika arm Հայաստանի Հանրապետություն Hayastani Hanrapetut yunVeliava HerbasHimnas Musu Tevyne Armenija zemelapyjeValstybine kalba armenuSostine ir didziausias miestas JerevanasValstybes vadovai Prezidentas Premjeras Vahagnas Chacaturianas Վահագն Խաչատուրյան Nikolas Pasinianas Նիկոլ Փաշինյան Plotas Is viso vandens 29 743 km2 137 4 71 Gyventoju 2021 Tankis 2 963 900 137 101 5 zm km2 99 BVP Is viso Vienam gyventojui 2021 13 612 mlrd 127 4 595 104 Valiuta Armenijos dramas AMD Laiko juosta Vasaros laikas UTC 4 netaikomasNepriklausomybe Paskelbta nuo Tarybu Sajungos 1991 m rugsejo 23 d Interneto kodas amTelefono kodas 374Kirciavimas Arme nija Kitos reiksmes Armenija reiksmes Armenija arm Հայաստան Hayastan oficialiai Armenijos Respublika arm Հայաստանի Հանրապետություն Hayastani Hanrapetut yun valstybe Vakaru Azijoje Pietu Kaukaze Vakaruose ribojasi su Turkija siaureje su Gruzija rytuose su Azerbaidzanu pietuose su Iranu pietvakariuose su Azerbaidzanui priklausancia Nachicevanes Autonomine Respublika Salies sostine ir didziausias miestas Jerevanas Armenija yra unitarine daugiapartine demokratine valstybe turinti ilga istorine ir kulturine tradicija Armenijos satrapija buvo įkurta VI a pr m e po Urartu zlugimo Armenijos karalyste savo klestejima pasieke I a pr m e valdant Tigranui Didziajam Armenija buvo pirmoji valstybe kurioje krikscionybe tapo oficialia religija tarp II a pabaigos ir IV a pradzios oficiali data yra 301 m e m Iki tol vyraves zoroastrizmas ir pagonybe nunyko Tarp XI ir XIV a armenu kunigaikstyste ir veliau karalyste vadinamoji Kilikijos Armenija egzistavo Vidurzemio juros pakranteje Tarp XVI ir XIX a tradiciskai armenu gyvenamos teritorijos Rytu Armenija ir buvo paeiliui valdomos tai Osmanu imperijos tai Persijos imperijos XIX a viduryje Rytu Armenija is Irano uzkariavo Rusija o didzioji dalis vakariniu armenu gyvenamu teritoriju liko valdomos Osmanu imperijos Per Pirmajį pasaulinį kara Osmanu imperijoje gyvenantys armenai buvo sistemingai naikinami per Armenu genocida 1918 m per Rusijos revoliucija susikure Pirmoji Armenijos Respublika 1920 m si valstybe buvo įjungta į Uzkaukazes Sovietu Socialistine Respublika kuri buvo viena is Sovietu Sajungos įkureju 1922 m 1936 m Uzkaukazes sovietu respublika buvo panaikinta ir jos teritorijoje sukurtos atskiros sovietu respublikos tarp ju ir Armenijos Sovietu Socialistine Respublika Siuolaikine Armenijos Respublika susikure 1991 m po Sovietu Sajungos zlugimo Armenija yra Europos Tarybos ir Kolektyvines saugumo sutarties organizacijos nare Armenija remia de facto nepriklausoma Kalnu Karabacho Respublika kuri buvo paskelbta 1991 m IstorijaPagrindinis straipsnis Armenijos istorija Senove Pagrindinis straipsnis Senoves Armenija Didziosios Armenijos teritorijoje bronzos amziuje gyvavo keletas valstybiu tarp ju Hetitu imperija Mitanija Hajasa Azi 1500 1200 m pr m e Istoriniais laikais armenai gyveno į pietus nuo Kaukazo ir rytineje Mazosios Azijos dalyje dabartine Turkija ir Iranas 782 m pr m e įkurtas Jerevanas dabartine Armenijos sostine I a Armenija buvo didele regiono valstybe tarp Juodosios Vidurzemio ir Kaspijos juru Veliau Armenija priklause romenams partams arabams mongolams ir persams XX amzius 1918 m Armenija paskelbe nepriklausomybe bet 1920 m buvo okupuota sovietu raudonosios armijos Politine sistemaPagrindinis straipsnis Armenijos politine sistema Nacionalines Asamblejos pastatas Jerevane Dabartine Konstitucija priimta referendumu 1995 m Valstybes vadovas yra prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose 5 metu kadencijai Įstatymu leidziamoji valdzia yra 4 metams renkamas vieneriu rumu parlamentas Vykdomoji valdzia yra ministro pirmininko vadovaujama vyriausybe skiriama prezidento Ministrus ministro pirmininko siulymu skiria prezidentas Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Armenijos administracinis suskirstymas Sirakas Loris Tavusas Aragacotnas Armaviras Jerevanas Araratas Kotaikas Gegarkunikas Vajocdzoras Siunikas Armenija suskirstyta į 10 sriciu marzu marzer vns marz ir sostine Skliausteliuose nurodomi centrai Aragacotno sritis Astarakas Ararato sritis Artasatas Armaviro sritis Armaviras Gegarkuniko sritis Gavaras sostine Jerevanas Kotaiko sritis Hrazdanas Lorio sritis Vanadzoras Siuniko sritis Kapanas Sirako sritis Giumri Tavuso sritis Idzevanas Vajoc Dzoro sritis Jehegnadzoras GeografijaArmenijos topografinis zemelapisPagrindinis straipsnis Armenijos geografija Armenija yra tarp Mazosios Azijos ir Uzkaukazes siaures rytineje Armenijos kalnyno dar vadinamo istorine Armenija dalyje 90 salies ploto yra auksciau nei 1000 m virs juros lygio vidutinis aukstis yra 1800 m Is siaures ir rytu supa Mazojo Kaukazo kalnagubriai priejimo prie juros neturi Auksciausia virsune yra uzgeses ugnikalnis Aragacas 4090 m Pietvakarine salies dalį uzima Ararato lyguma joje yra zemiausia vieta 380 m virs juros lygio Armenija yra Eurazijos ir Arabijos tektoniniu ploksciu susidurimo vietoje del to jai budingi rauksliniai kalnai Armenija yra seismiskai aktyvi zona paskutiniai stiprus zemes drebejimai vyko 1988 ir 1993 m Klimatas daugiausia zemyninis sausas Lygumose vidutine sausio menesio temperatura 5 C liepos menesio 25 C o metinis krituliu kiekis 400 mm Kalnuose temperaturos atitinkamai buna 6 ir 20 C o krituliu kiekis 500 mm per metus Riftiniame slenyje 1900 m aukstyje virs juros lygio yra didziausias Kaukazo regiono Sevano ezeras plotas 1240 kv km didziausias gylis 83 m Ezeras uzima 5 salies teritorijos jame sukaupta per 85 viso Armenijos vandens Salies upes priklauso Kuros baseinui Araksas Razdanas Vorotanas Arpa ir kt Kalnu slaituose iki 2000 m aukscio plyti stepes Apie penktadalį salies ploto dengia placialapiai miskai bukai azuolai skroblai ir krumynai kserofitu retmiskiai Auksciau plyti alpines ir subalpines pievos Įsteigtas Sevano nacionalinis parkas 1978 m Dilizano nacionalinis parkas 2002 m Hosravo draustinis EkonomikaPagrindinis straipsnis Armenijos kasyklose iskasama daug aukso cinko ir vario Kura Armenija perka is Rusijos įskaitant dujas ir atominį kura atominei elektrinei Pagrindinis vietinis energijos saltinis yra hidroelektrines GyventojaiArmenu vaikai JTO sachmatu turnyre 2005 m Pagrindinis straipsnis Armenijos demografija 2001 m surasymo duomenimis 97 9 salies gyventoju yra armenai Kitos didesnes etnines grupes yra jazidai jazidizma ispazįstantys kurdai 1 3 rusai 0 5 ukrainieciai gruzinai graikai asirai azerbaidzanieciai ir baltarusai Mazdaug 5 milijonai armenu gyvena uz Armenijos ribu Sovietmeciu didziausia mazuma salyje buvo azerbaidzanieciai kurie tuo metu sudare 2 5 visu gyventoju bet del Kalnu Karabacho konflikto daugelis ju emigravo į Azerbaidzana Del tos pacios priezasties daug Azerbaidzano armenu persikrauste į Armenija Armenai turi savo rasto sistema ir kalba kuria kalba 97 7 visu salies gyventoju Be to 75 8 gyventoju moka rusiskai nors pastaruoju metu vis populiaresne tampa anglu kalba Armenijos gyventoju skaiciaus kitimas 1949 2010 m Gyventoju skaicius pateikiamas tukstanciais Del dideles emigracijos po Sovietu Sajungos isirimo Armenijos gyventoju skaicius nuolat mazejo bet veliau emigracija smarkiai sumazejo ir kitose salyse gyvene Armenai pradejo grįzti į Armenija todel manoma kad nuo 2010 m salis tures teigiama gyventoju prieaugį 99 4 vyresniu nei 15 metu gyventoju yra rastingi Pasak 2009 m apskaiciavimu vidutine gyvenimo trukme Armenijoje yra 72 68 metu dvejais metais mazesne nei Lietuvos Gyventoju amziaus struktura 2009 m apsk 0 14 metu 18 2 15 64 metu 71 1 virs 65 metu 10 6 Didziausi Armenijos miestai Jerevanas 1 107 800 gyventoju Giumris 168 918 Vanadzoras 116 929 Vagarsapatas 52 757 Hrazdanas 42 150Religija Khor Virap vienuolynas viena is labiausiai turistu lankomu vietu Armenijoje Pasakojama kad tolumoje matomo Ararato kalno virsuneje sustojo Nojaus arka Dominuojanti religija Armenijoje yra krikscionybe Manoma kad Armenu apastaliskaja baznycia 40 60 m po Kristaus gimimo įkure du Kristaus apastalai Tai yra seniausia pasaulyje valstybine baznycia ir viena seniausiu krikscionisku bendruomeniu 301 m Armenija tapo pirmaja pasaulio valstybe kurioje krikscionybe tapo oficialia religija Armenu apastaliskajai baznyciai priklauso mazdaug 94 7 Armenu krikscioniu Tai yra labai apeiginga ir konservatyvi baznycia pripazįstanti tik tris pirmuosius visuotinius baznycios susirinkimus Dar 4 salies gyventoju sudaro Armenu apastaliskajai baznyciai nepriklausantys krikscionys Salies vakaruose gyvenantys kurdai daugiausiai praktikuoja savo tradicine religija jazidizma Tai monoteistine religija turinti gamtos garbinimo elementu Sios religijos atstovai sudaro 1 3 Armenijos populiacijos Jazidizmo neispazįstantys kurdai daugiausiai yra sunitai KulturaPagrindinis straipsnis Sportas Futbolas yra viena is populiariausiu sporto saku Armenijoje Kitos populiarios sporto sakos imtynes sunkioji atletika dziudo sachmatai rankinis krepsinis boksas karate ir kitos kovines sporto sakos Armenijos kalnuotas reljefas suteikia puikias galimybes slidinejimui ir alpinizmui Sovietmeciu taip buvo populiari veikla bet apleista o pastaruoju metu vel gaivinama Vandens sporto sakos yra praktikuojamos ezeruose nes salis neturinti isejimo prie juros Tarptautiniame lygmenyje Armenija garsi savo sachmatininkais bei sunkiaisiais atletais Aktyvi tarptautiniu sporto saku bendruomenes nare ir yra visateise Europos futbolo asociaciju UEFA FIB ir Tarptautines ledo ritulio federacijos IIHF nare Kita informacijaArmenijos transportasSaltiniai Statistics Nuoroda tikrinta 2021 07 02 World Economic Outlook Database October 2021 IMF org Tarptautinis Valiutos Fondas Nuoroda tikrinta 2022 01 03 Valstybiu ir ju sostiniu pavadinimai Valstybine lietuviu kalbos komisija Suarchyvuotas originalas 2022 10 06 Nuoroda tikrinta 2022 06 23 Garsoian Nina 1997 R G Hovannisian red Armenian People from Ancient to Modern Times 1 p 81 Mary Boyce Zoroastrians Their Religious Beliefs and Practices Psychology Press 2001 ISBN 0415239028 p 84 Charl Wolhuter Corene de Wet International Comparative Perspectives on Religion and Education AFRICAN SUN MeDIA ISBN 1920382372 1 March 2014 p 31 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 37 CZV faktu knyga Armenija Archyvuota kopija 2010 07 19 is Wayback Machine projekto Astourian Stephan H 2007 Armenian Demography the Homeland and the Diaspora Trends and Consequences ed Michel Bruneau Armeniens et grecs en diaspora approches comparatives 191 210 Athens Ecole francaise d Athenes OCLC 173263899 The Armenian Apostolic Church World Council of Churches NuorodosVikiteka Armenija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Armenija Zemelapiai Armenijos fizinis zemelapis Armenijos pagrindiniu keliu zemelapis Armenijos administracinis politinis zemelapis be Kalnu Karabacho srities Armenija per maps google co uk Laikas ir orai Jerevano laikas Armenijos oras