Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vandens augalai arba hidrofitai hidro gr phyton augalas vandens augalai kurių šaknys ir apatinė stiebo dalis yra po vand
Vandens augalai
Vandens augalai arba hidrofitai (hidro + gr. phyton – augalas) – vandens augalai, kurių šaknys ir apatinė stiebo dalis yra po vandeniu. Auga vandens telkinių pakrantėse. Hidrofitai skirstomi į kelias grupes: nuolat plaukiojantieji (plūdena), šaknimis įsitvirtinę į vandens telkinio dugną (plūdė, plunksnalapė), šaknimis įsitvirtinę į vandens telkinio dugną ir turintieji paviršiuje plūduriuojančius lapus (lūgnė, viktorija), vandens paviršiuje plūduriuojantieji augalai (vandenplūkis). Visiškai po vandeniu esančių hidrofitų lapai neturi žiotelių, o plūduriuojančius lapus turinčių augalų žiotelės yra viršutinėje lapo pusėje. Audiniuose daug didelių oro pripildytų tarpuląsčių.
Vandens augalai skirstomi į makrofitus (gerai įžiūrimus plika akimi) ir mikrofitus (įžiūrimus mikroskopo pagalba). Prie mikrofitų priskiriami mikroskopiniai dumbliai, o prie makrofitų – žiediniai augalai, vandenyje augančios samanos, sporiniai induočiai ir makroskopiniai dumbliai.
Atsižvelgiant į vandens augalo organų padėtį vandenyje, ore ir dirvožemyje, skiriamos jų ekologinės grupės:
- laisvai plaukiojantys vandenyje,
- didžiąja dalimi arba visiškai pasinėrę po vandeniu ir įsišaknyję dirvožemyje,
- didžiąja dalimi iškilę virš vandens ir įsišaknyję dirvožemyje.
Morfologija
Vandens augalų morfologiniai požymiai:
- ramstiniai audiniai menkai išsivystę arba jų nėra, jie telkiasi stiebo centre, o ne periferijoje, todėl stiebai yra lankstūs;
- būdinga aerenchima, audinys gausus plačių oro pripildytų tarpuląsčių, gerinančių dujų apykaitą;
- dažnai lapams būdinga heterofilija – vandenyje panirę lapai yra kitokios formos, nei esantys paviršiuje;
- epidermio sienelės plonos, kutikulė plona arba jos visai nėra, tai leidžia siurbti vandenį bei jame esančias medžiagas visu augalo paviršiumi;
- lapų paviršiaus plotas dažnai yra didesnis nei sausumos augalų;
- apytakos audiniai redukuoti arba jų nėra;
- šaknys neturi šakniaplaukių arba jų turi labai mažai, vandens augalų šaknų pagrindinė funkcija yra įsitvirtinti telkinio dugne ar palaikyti pusiausvyrą, o ne iš dirvožemio siurbti vandenį su jame ištirpusiomis medžiagomis. Kai kurie vandens augalai šaknų neturi;
- pasinėrę lapai neturi žiotelių, o paviršiuje plūduriuojančių lapų žiotelės būna tik viršutinėje pusėje;
- lapai ir kitos augalo dalys kartais būna padengti gleivių, kurios, manoma, saugo nuo organinių medžiagų išplovimo ir nuo kenkėjų;
- pasinėrusiųjų augalų mezofilis nediferencijuotas į statųjį bei purųjį, nes šviesos intensyvumas vandenyje yra kur kas silpnesnis nei ore;
- hidrofitų lapų epidermyje gali būti chloroplastų, o sausumos augaluose tai pasitaiko labai retai;
- pasinėrusių po vandeniu augalų lapai dažnai būna padengti kalkių plutelės iš CaCO3, dėl kurios vandens augalai tampa šiurkštūs.
Dauguma vandens augalų puikiai dauginasi vegetatyviškai, todėl gali greitai užželti vandens telkinį.
Greta įprastinių vegetatyvinių dauginimosi būdų (šakniastiebiais, palaipomis) gali daugintis ir labai specifiškai, pvz. turijonais – vandens augalų žiemojančiais pumpurais. Turijonai gali būti iš tankiai išaugusių lapų pradmenų susidarę galiniai pumpurai arba lapuotų šakelių sutrumpėjusiais tarpubambliais viršūnėlės. Turijone kaupiami angliavandeniai bei mineralinės medžiagos. Rudenį atsiskyrę nuo pagrindinio augalo jie nugrimzta ir žiemoja vandens telkinio dugne, o pavasarį iškyla į paviršių ir virsta naujais augalais.
Didžioji dalis vandens augalų žydi, veda vaisius ir brandina sėklas virš vandens.
Vandens augalų reikšmė
Augalai vandens telkinius pildo deguonimi ir sugeria anglies dioksidą. Kai kurie augalai (pvz. paprastoji nendrė) akumuliuoja į vandens telkinius patenkančius organinės kilmės teršalus. Augalų sąžalynai svarbūs žuvų nerštui, juose įsikuria ir kita vandens fauna. Vandens augalija silpnina ardomąją bangų veiklą. Augalai gali būti vandens biologinės būklės indikatoriai.
Vandens augalai gali užželti ežerus, tvenkinius, melioracijos griovius bei kitus drenažo sistemos įrenginius. Yrant augalų nuokritoms gali atsirasti deguonies stygius, kai kurie irimo produktai gali būti nuodingi.
Daugelio rūšių vandens augalai pasaulyje plačiai paplitę. Į Lietuvos augalų bendrijų raudonąją knygą įrašytos 20 asociacijų vandens telkinių ir jų pakrančių augalų bendrijos. Tarp jų daugiausia po vandeniu pasinėrusių augalų sudaromos bendrijos – slepišerinis lobelijynas (Isoeto-Lobelietum) ir menturlapinis ežerutynas (Hydrilletum verticillati), plūdurlapių augalų bendrija – mažažiedis lūgnynas (Nupharetum pumili), druskingų krantų augalų bendrija – pajūrinis liūnmeldynas (Scirpetum maritimi) ir kt. Lietuvoje yra 15 Europos mastu svarbių gamtos buveinių, kuriose saugoma vandens telkinių ir jų krantų augalų biologinė įvairovė (2 tipų jūros buveinės, 9 tipų gėlųjų vandenų buveinės, 4 tipų pelkių buveinės).
Vandens augalai yra svarbus maisto šaltinis žuvims, vandens paukščiams. Pietryčių, Rytų Azijoje vandens augalai plačiai naudojami ir žmonių mityboje.
Lietuvos vandens augalai
Lietuvos vandens augalai, suskirstyti pagal buveines:
- Mezotrofinių ežerų ir tvenkinių augalai: maurabragio genties dumbliai, permautalapė plūdė, blizgančioji plūdė, , mažažiedė vandens lelija, paprastoji lūgnė, plūduriuojančioji plūdė. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos rūšys: ežerinė slepišerė, ežerinė lobelija, pražangiažiedė plunksnalapė, menturlapė ežerutė, paprastoji vandens lelija, rėpliojantysis vėdrynas, didysis plukenis, dumblis .
- Eutrofinių ežerų ir tvenkinių rūšys: mažažiedė vandens lelija, paprastoji lūgnė, plūduriuojančioji plūdė, permautalapė plūdė, blizgančioji plūdė, , , mažoji plūdena, plūduriuojantysis vandenplūkis, paprastoji nertis, paprastasis skendenis. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos rūšys: pūslėtoji aldrūnė, menturlapė ežerutė, paprastoji vandens lelija.
- Distrofinių ežerų ir tvenkinių rūšys: mažažiedė vandens lelija, paprastoji lūgnė, . Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos rūšys: mažažiedė lūgnė, paprastoji vandens lelija.
- Išdžiūstančių ežerų ir tvenkinių rūšys: , , , , , plūduriuojančioji plūdė.
- Gipso karsto ežerų rūšys: paprastoji nertis, trilypė plūdena, , , ežerinis meldas, šakotasis šiurpis, .
- Upių ir upelių sraunumų rūšys: , , , siauralapė drėgnuolė, skėtinis bėžis, įvairioji praujenė, , , , plūduriuojančioji plūdė, , permautalapė plūdė, strėlialapė papliauška, , .
- Lėtų upių ir upelių rūšys: mažažiedė vandens lelija, paprastoji lūgnė, plūduriuojančioji plūdė, , permautalapė plūdė, strėlialapė papliauška, ežerinis meldas. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos rūšys: mažažiedė lūgnė, paprastoji vandens lelija.
Taip pat Lietuvos vandenyse gausu žemesniųjų vandens augalų, kurių daugumą sudaro dumbliai. Saugomos šios rūšys: ežerinė lobelija, šakotoji ratainytė, pūslėtoji aldrūnė, širdžialapė kaldezija, .
Lietuvos vandens augalų klasės
- Sūraus jūros vandens ir krantų augalija:
ZOSTERETEA MARINAE Pignatti 1953 – jūros litoralės augalų bendrijos
CAKILETEA MARITIMAE R. Tx. et Prsg. 1950 – jūros krantų halofitų ir nitrofitų bendrijos
- Gėlo vandens laisvai plaukiojanti augalija:
LEMNETEA MINORIS (R. Tx. 1955) de Bolós et Masclans 1955 – smulkių pleustofitų bendrijos
UTRICULARIETEA INTERMEDIO-MINORIS Den Hartog et Segal 1964 em. Pietsch 1965 – mažai pratakių vandens telkinių bendrijos
- Vandens telkinių dugne prisitvirtinusios augalija:
POTAMOGETONETEA PECTINATI R. Tx. et Prsg. 1942 ex Oberd. 1957 – stambių įsišaknijančių ir plūduriuojančių hidrofitų bendrijos
LITORELLETEA UNIFLORAE Br.-Bl. et R. Tx. 1943 ex Westhoff, Dijk et Paschier 1946 – smulkių helofitų ir hidrofitų bendrijos
CHARETEA FRAGILIS Fukarek ex Krausch 1964 – maurabragūnų bendrijos
- Vandens telkinių krantų augalija:
PHRAGMITETEA AUSTRALIS R. Tx. et Prsg. 1942 – stambių helohidrofitų bendrijos
BIDENTETEA TRIPARTITAE R. Tx. et al. in R. Tx. 1950 – pakrančių ir antropogeninės šlapių dumblingų dirvožemių aukštų nitrofilinių terofitų pionierinės bendrijos
ISOETO-NANOJUNCETEA BUFONII Br.-Bl. et R. Tx. 1943 ex Westhoff, Dijk et Paschier 1946 – drėgnų augaviečių trumpalaikės žemų terofitų bendrijos
MONTIO-CARDAMINETEA Br.-Bl. et R. Tx. 1943 ex Klika 1948 – šaltiniuotų upelių krantų augalų bendrijos.
Pagal EUNIS klasifikaciją, Lietuvoje aptinkamos tokios paviršinių vandens telkinių buveinės:
- Mezotrofiniai ežerai, tvenkiniai ir balos
- Eutrofiniai ežerai, tvenkiniai ir balos
- Distrofiniai ežerai, tvenkiniai ir balos
- Išdžiūstantys ežerai, tvenkiniai ir balos (vandens fazė)
- Gipso karsto ežerai
- Minkšto vandens šaltiniai
- Kieto vandens šaltiniai
- Upių ir upelių sraunumos
- Lėtos upės ir upeliai
- Įvairiarūšės helofitų bendrijos litoralinėje zonoje
- Aukštųjų ir vidutinio aukščio helofitų sąžalynai litoralinėje zonoje
- Periodiškai užliejamų krantų pionierinė ir efemerinė augalija.
Šaltiniai
- Zigmantas Gudžinskas. Hidrofitai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-27.
- Tarptautinių žodžių žodynas, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985
- Tupčiauskaitė J., 2012. Botanikos mokomoji lauko praktika: Stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai. Vilnius.
- Vandens augalai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 447
- Adamec L. 2018. Ecophysiological characteristics of turions of aquatic plants: A review. Aquat Bot. 148:64–77. doi:10.1016/j.aquabot.2018.04.011.
- Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013. Ekosistemų praktikumas: buveinės ir jų būdingosios rūšys. Vilnius.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vandens augalai, Kas yra Vandens augalai? Ką reiškia Vandens augalai?
Vandens augalai arba hidrofitai hidro gr phyton augalas vandens augalai kuriu saknys ir apatine stiebo dalis yra po vandeniu Auga vandens telkiniu pakrantese Hidrofitai skirstomi į kelias grupes nuolat plaukiojantieji pludena saknimis įsitvirtine į vandens telkinio dugna plude plunksnalape saknimis įsitvirtine į vandens telkinio dugna ir turintieji pavirsiuje pluduriuojancius lapus lugne viktorija vandens pavirsiuje pluduriuojantieji augalai vandenplukis Visiskai po vandeniu esanciu hidrofitu lapai neturi zioteliu o pluduriuojancius lapus turinciu augalu zioteles yra virsutineje lapo puseje Audiniuose daug dideliu oro pripildytu tarpulasciu Sakotasis siurpis auga vandens telkiniu pakranteseLugnes vesi vandenyje tik ju lapai ir ziedai pluduriuoja virs vandensPlaumuones vesi vandenyje tik ju lapai ir ziedai pluduriuoja virs vandens Vandens augalai skirstomi į makrofitus gerai įziurimus plika akimi ir mikrofitus įziurimus mikroskopo pagalba Prie mikrofitu priskiriami mikroskopiniai dumbliai o prie makrofitu ziediniai augalai vandenyje augancios samanos sporiniai induociai ir makroskopiniai dumbliai Atsizvelgiant į vandens augalo organu padetį vandenyje ore ir dirvozemyje skiriamos ju ekologines grupes laisvai plaukiojantys vandenyje didziaja dalimi arba visiskai pasinere po vandeniu ir įsisaknyje dirvozemyje didziaja dalimi iskile virs vandens ir įsisaknyje dirvozemyje MorfologijaVandens lelijos lapo lapkocio skerspjuvis Vandens augalu morfologiniai pozymiai ramstiniai audiniai menkai issivyste arba ju nera jie telkiasi stiebo centre o ne periferijoje todel stiebai yra lankstus budinga aerenchima audinys gausus placiu oro pripildytu tarpulasciu gerinanciu duju apykaita daznai lapams budinga heterofilija vandenyje panire lapai yra kitokios formos nei esantys pavirsiuje epidermio sieneles plonos kutikule plona arba jos visai nera tai leidzia siurbti vandenį bei jame esancias medziagas visu augalo pavirsiumi lapu pavirsiaus plotas daznai yra didesnis nei sausumos augalu apytakos audiniai redukuoti arba ju nera saknys neturi sakniaplaukiu arba ju turi labai mazai vandens augalu saknu pagrindine funkcija yra įsitvirtinti telkinio dugne ar palaikyti pusiausvyra o ne is dirvozemio siurbti vandenį su jame istirpusiomis medziagomis Kai kurie vandens augalai saknu neturi pasinere lapai neturi zioteliu o pavirsiuje pluduriuojanciu lapu zioteles buna tik virsutineje puseje lapai ir kitos augalo dalys kartais buna padengti gleiviu kurios manoma saugo nuo organiniu medziagu isplovimo ir nuo kenkeju pasinerusiuju augalu mezofilis nediferencijuotas į statujį bei purujį nes sviesos intensyvumas vandenyje yra kur kas silpnesnis nei ore hidrofitu lapu epidermyje gali buti chloroplastu o sausumos augaluose tai pasitaiko labai retai pasinerusiu po vandeniu augalu lapai daznai buna padengti kalkiu pluteles is CaCO3 del kurios vandens augalai tampa siurkstus Dauguma vandens augalu puikiai dauginasi vegetatyviskai todel gali greitai uzzelti vandens telkinį Greta įprastiniu vegetatyviniu dauginimosi budu sakniastiebiais palaipomis gali daugintis ir labai specifiskai pvz turijonais vandens augalu ziemojanciais pumpurais Turijonai gali buti is tankiai isaugusiu lapu pradmenu susidare galiniai pumpurai arba lapuotu sakeliu sutrumpejusiais tarpubambliais virsuneles Turijone kaupiami angliavandeniai bei mineralines medziagos Rudenį atsiskyre nuo pagrindinio augalo jie nugrimzta ir ziemoja vandens telkinio dugne o pavasarį iskyla į pavirsiu ir virsta naujais augalais Didzioji dalis vandens augalu zydi veda vaisius ir brandina seklas virs vandens Vandens augalu reiksmeAugalai vandens telkinius pildo deguonimi ir sugeria anglies dioksida Kai kurie augalai pvz paprastoji nendre akumuliuoja į vandens telkinius patenkancius organines kilmes tersalus Augalu sazalynai svarbus zuvu nerstui juose įsikuria ir kita vandens fauna Vandens augalija silpnina ardomaja bangu veikla Augalai gali buti vandens biologines bukles indikatoriai Vandens augalai gali uzzelti ezerus tvenkinius melioracijos griovius bei kitus drenazo sistemos įrenginius Yrant augalu nuokritoms gali atsirasti deguonies stygius kai kurie irimo produktai gali buti nuodingi Daugelio rusiu vandens augalai pasaulyje placiai paplite Į Lietuvos augalu bendriju raudonaja knyga įrasytos 20 asociaciju vandens telkiniu ir ju pakranciu augalu bendrijos Tarp ju daugiausia po vandeniu pasinerusiu augalu sudaromos bendrijos slepiserinis lobelijynas Isoeto Lobelietum ir menturlapinis ezerutynas Hydrilletum verticillati pludurlapiu augalu bendrija mazaziedis lugnynas Nupharetum pumili druskingu krantu augalu bendrija pajurinis liunmeldynas Scirpetum maritimi ir kt Lietuvoje yra 15 Europos mastu svarbiu gamtos buveiniu kuriose saugoma vandens telkiniu ir ju krantu augalu biologine įvairove 2 tipu juros buveines 9 tipu geluju vandenu buveines 4 tipu pelkiu buveines Vandens augalai yra svarbus maisto saltinis zuvims vandens pauksciams Pietryciu Rytu Azijoje vandens augalai placiai naudojami ir zmoniu mityboje Lietuvos vandens augalaiLietuvos vandens augalai suskirstyti pagal buveines Mezotrofiniu ezeru ir tvenkiniu augalai maurabragio genties dumbliai permautalape plude blizgancioji plude mazaziede vandens lelija paprastoji lugne pluduriuojancioji plude Į Lietuvos raudonaja knyga įrasytos rusys ezerine slepisere ezerine lobelija prazangiaziede plunksnalape menturlape ezerute paprastoji vandens lelija repliojantysis vedrynas didysis plukenis dumblis Eutrofiniu ezeru ir tvenkiniu rusys mazaziede vandens lelija paprastoji lugne pluduriuojancioji plude permautalape plude blizgancioji plude mazoji pludena pluduriuojantysis vandenplukis paprastoji nertis paprastasis skendenis Į Lietuvos raudonaja knyga įrasytos rusys pusletoji aldrune menturlape ezerute paprastoji vandens lelija Distrofiniu ezeru ir tvenkiniu rusys mazaziede vandens lelija paprastoji lugne Į Lietuvos raudonaja knyga įrasytos rusys mazaziede lugne paprastoji vandens lelija Isdziustanciu ezeru ir tvenkiniu rusys pluduriuojancioji plude Gipso karsto ezeru rusys paprastoji nertis trilype pludena ezerinis meldas sakotasis siurpis Upiu ir upeliu sraunumu rusys siauralape dregnuole sketinis bezis įvairioji praujene pluduriuojancioji plude permautalape plude strelialape papliauska Letu upiu ir upeliu rusys mazaziede vandens lelija paprastoji lugne pluduriuojancioji plude permautalape plude strelialape papliauska ezerinis meldas Į Lietuvos raudonaja knyga įrasytos rusys mazaziede lugne paprastoji vandens lelija Taip pat Lietuvos vandenyse gausu zemesniuju vandens augalu kuriu dauguma sudaro dumbliai Saugomos sios rusys ezerine lobelija sakotoji ratainyte pusletoji aldrune sirdzialape kaldezija Lietuvos vandens augalu klasesSuraus juros vandens ir krantu augalija ZOSTERETEA MARINAE Pignatti 1953 juros litorales augalu bendrijos CAKILETEA MARITIMAE R Tx et Prsg 1950 juros krantu halofitu ir nitrofitu bendrijos Gelo vandens laisvai plaukiojanti augalija LEMNETEA MINORIS R Tx 1955 de Bolos et Masclans 1955 smulkiu pleustofitu bendrijos UTRICULARIETEA INTERMEDIO MINORIS Den Hartog et Segal 1964 em Pietsch 1965 mazai pratakiu vandens telkiniu bendrijos Vandens telkiniu dugne prisitvirtinusios augalija POTAMOGETONETEA PECTINATI R Tx et Prsg 1942 ex Oberd 1957 stambiu įsisaknijanciu ir pluduriuojanciu hidrofitu bendrijos LITORELLETEA UNIFLORAE Br Bl et R Tx 1943 ex Westhoff Dijk et Paschier 1946 smulkiu helofitu ir hidrofitu bendrijos CHARETEA FRAGILIS Fukarek ex Krausch 1964 maurabragunu bendrijos Vandens telkiniu krantu augalija PHRAGMITETEA AUSTRALIS R Tx et Prsg 1942 stambiu helohidrofitu bendrijos BIDENTETEA TRIPARTITAE R Tx et al in R Tx 1950 pakranciu ir antropogenines slapiu dumblingu dirvozemiu aukstu nitrofiliniu terofitu pionierines bendrijos ISOETO NANOJUNCETEA BUFONII Br Bl et R Tx 1943 ex Westhoff Dijk et Paschier 1946 dregnu augavieciu trumpalaikes zemu terofitu bendrijos MONTIO CARDAMINETEA Br Bl et R Tx 1943 ex Klika 1948 saltiniuotu upeliu krantu augalu bendrijos Pagal EUNIS klasifikacija Lietuvoje aptinkamos tokios pavirsiniu vandens telkiniu buveines Mezotrofiniai ezerai tvenkiniai ir balos Eutrofiniai ezerai tvenkiniai ir balos Distrofiniai ezerai tvenkiniai ir balos Isdziustantys ezerai tvenkiniai ir balos vandens faze Gipso karsto ezerai Minksto vandens saltiniai Kieto vandens saltiniai Upiu ir upeliu sraunumos Letos upes ir upeliai Įvairiaruses helofitu bendrijos litoralineje zonoje Aukstuju ir vidutinio aukscio helofitu sazalynai litoralineje zonoje Periodiskai uzliejamu krantu pionierine ir efemerine augalija SaltiniaiZigmantas Gudzinskas Hidrofitai Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 04 27 Tarptautiniu zodziu zodynas Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 Tupciauskaite J 2012 Botanikos mokomoji lauko praktika Stuomeniniu augalu mokomuju ekskursiju konspektai uzduotys ir kontroliniai klausimai Vilnius Vandens augalai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 447 Adamec L 2018 Ecophysiological characteristics of turions of aquatic plants A review Aquat Bot 148 64 77 doi 10 1016 j aquabot 2018 04 011 Ulevicius A Tupciauskaite J 2013 Ekosistemu praktikumas buveines ir ju budingosios rusys Vilnius