Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ultravioletiniai spinduliai sutr UV tai elektromagnetinių bangų spektro dalis prasidedanti nuo bangos ilgio 200 nm ir si
Ultravioletiniai spinduliai
Ultravioletiniai spinduliai (sutr. UV) – tai elektromagnetinių bangų spektro dalis, prasidedanti nuo bangos ilgio 200 nm ir siekianti violetinės matomos šviesos bangų ilgį (400 nm).
Ultravioletiniams spinduliams būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas. Mažas jų kiekis veikia teigiamai: skatina augimą, stiprina organizmą, naikina ligas sukeliančias bakterijas, todėl šie spinduliai taikomi kai kurioms ligoms gydyti. Tačiau jie ardo akies tinklainę (gali išsivystyti katarakta), didelis jų kiekis skatina odos vėžio (melanoma ir kt.) atsiradimą, gali sukelti . Ilgalaikis UV spinduliuotės poveikis žmogui gali sukelti ūminius ir chroniškus odos, akių ir imuninės sistemos pakenkimus. Per ilgą laiką UV skatina degeneracinius ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimus bei ankstyvą odos senėjimą. Meteorologijoje jų žalingam poveikiui nustatyti naudojamas ultravioletinės spinduliuotės indeksas.
Atradimas
Ultravioletinis reiškia už violeto (lot. ultra – anapus, už), taigi ultravioletinių spindulių dažnis yra didesnis nei violetinės spalvos.
UV spindulius 1801 m. atrado vokiečių fizikas . Jis pastebėjo, kad šie nematomi spinduliai patamsino išmirkytą popierių greičiau negu pati violetinė spalva. J. V. Riteris šiuos spindulius iš pat pradžių pavadino „oksiduojančiais spinduliais“ – taip pabrėžė jų cheminį aktyvumą ir atskyrė nuo „šilumos spindulių“ (infraraudonųjų spindulių), kuriuos kiek anksčiau, 1800 m., atrado astronomas Viljamas Heršelis.
Skirstymas
Ultravioletiniai spinduliai skirstomi į 3 svarbiausias zonas: UV-A (380–315 nm), UV-B (315–280 nm) ir UV-C (<280 nm), tačiau yra ir tarpinių zonų, kurias rekomenduoja ISO standartas.
| Pavadinimas | Trumpinys | Bangos ilgio ribos (nanometrais) | Energija fotonui (elektronvoltais) | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Ultravioletas A | UVA | 400 – 315 nm | 3,10 – 3,94 eV | ilgos bangos, nesugeriamos ozono sluoksnio |
| Ultravioletas B | UVB | 315 – 280 nm | 3,94 – 4,43 eV | vidutinės bangos, daugiausia sugeriamos ozono sluoksnio |
| Ultravioletas C | UVC | 280 – 100 nm | 4,43 – 12,4 eV | trumpos bangos, visiškai sugeriamos ozono sluoksnio ir atmosferos |
Paskutinės UV zonos spinduliai yra žalingi gyvoms sistemoms, bet jais galima sterilizuoti ir .
Ultravioletinių spindulių šaltiniai
Natūralūs
Saulė, kaip ir kitos žvaigždės, spinduliuoja ultravioletinius spindulius. Žemės ozono sluoksnis blokuoja 97-99% šių spindulių. Tie, kurie pasiekia žemės paviršių, daugiausia yra UVA spinduliai, o UVB bei UVC spindulių jau būna daug mažiau.
Žemo slėgio dujų išlydžio lempos
Lempų konstrukcija tokia pat kaip ir liuminiscencinių lempų, tik be liuminiforo, o stiklas praleidžia ultavioletinius spindulius. Ultavioletinius spindulius skleidžia gyvsidabrio garai. Tokios skaidrios lempos naudojamos dezinfekcijai, nes jos spinduliuoja daug UVC spindulių. Mėlyno stiklo lempos papildytos liuminiforu arba specialiu Vudo stiklu, kuris, konvertuodamas bei blokuodamas UVC, generuoja UVB ar UVA spindulius. Tokios lempos dažnai naudojamos fotoliuminescencijos efektams sukelti.
Didelio intensyvumo dujų išlydžio lempos
Tai lempos, kuriose išlydis ir plazma vyksta dideliame slėgyje. Šios lempos sukuria didesnį šviesos srautą ir šviesos šaltinis būna labiau sukoncentruotas viename taške. Šiose lempose ultravioletinę šviesą dažniausiai generuoja gyvsidabrio garai. Šių lempų ultravioletinė šviesa dažniausiai naudojama fotolitografijoje, gaminant ofseto klišes.
Dujų išlydžio lempos
Dujų išlydžio yra ir labiau specializuotos vandenilio ir deuterio lempos. Šios lempos generuoja labai siauro diapazono ultravioletinę šviesą ir naudojamos moksliniuose prietaisuose.
Ultravioletiniai šviesos diodai
Tai šviesos diodai šviečiantys ultravioletiniam diapazone. Šviesos diodų galia nėra didelė, o efektyvumas siekia apytiksliai 5-8%. Tokie diodai dažnai naudojami automatikoje kai reikia atpažinti liuminiscencines žymes (bankomatai), vizualiai stebėti liuminiscencija (banknotų tikrinimas, ultravioletinių žymų nuskaitymas).
Ultravioletiniai lazeriai
Šie lazeriai naudojami medicinoje, pramonėje (lazerinis graviravimas, 3D spausdinimas).
Šaltiniai
- „Ultravioletinė Saulės spinduliuotė“. www.meteo.lt. Suarchyvuotas originalas 2022-08-16. Nuoroda tikrinta 2022-08-16.
- John S. Rigden (2002), Hydrogen: The Essential Element, Harvard University Press, p. 20, ISBN 978-0-674-00738-3
- „ISO 21348 Definitions of Solar Irradiance Spectral Categories“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-10-29. Nuoroda tikrinta 2015-05-25.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ultravioletiniai spinduliai, Kas yra Ultravioletiniai spinduliai? Ką reiškia Ultravioletiniai spinduliai?
Ultravioletiniai spinduliai sutr UV tai elektromagnetiniu bangu spektro dalis prasidedanti nuo bangos ilgio 200 nm ir siekianti violetines matomos sviesos bangu ilgį 400 nm Svytintys mineralai apsvieciant UV spinduliais Ultravioletiniams spinduliams budingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas Mazas ju kiekis veikia teigiamai skatina augima stiprina organizma naikina ligas sukeliancias bakterijas todel sie spinduliai taikomi kai kurioms ligoms gydyti Taciau jie ardo akies tinklaine gali issivystyti katarakta didelis ju kiekis skatina odos vezio melanoma ir kt atsiradima gali sukelti Ilgalaikis UV spinduliuotes poveikis zmogui gali sukelti uminius ir chroniskus odos akiu ir imunines sistemos pakenkimus Per ilga laika UV skatina degeneracinius lasteliu audinio skaidulu ir kraujagysliu pakitimus bei ankstyva odos senejima Meteorologijoje ju zalingam poveikiui nustatyti naudojamas ultravioletines spinduliuotes indeksas AtradimasUltravioletinis reiskia uz violeto lot ultra anapus uz taigi ultravioletiniu spinduliu daznis yra didesnis nei violetines spalvos UV spindulius 1801 m atrado vokieciu fizikas Jis pastebejo kad sie nematomi spinduliai patamsino ismirkyta popieriu greiciau negu pati violetine spalva J V Riteris siuos spindulius is pat pradziu pavadino oksiduojanciais spinduliais taip pabreze ju cheminį aktyvuma ir atskyre nuo silumos spinduliu infraraudonuju spinduliu kuriuos kiek anksciau 1800 m atrado astronomas Viljamas Herselis SkirstymasUltravioletiniai spinduliai skirstomi į 3 svarbiausias zonas UV A 380 315 nm UV B 315 280 nm ir UV C lt 280 nm taciau yra ir tarpiniu zonu kurias rekomenduoja ISO standartas Pavadinimas Trumpinys Bangos ilgio ribos nanometrais Energija fotonui elektronvoltais PastabosUltravioletas A UVA 400 315 nm 3 10 3 94 eV ilgos bangos nesugeriamos ozono sluoksnioUltravioletas B UVB 315 280 nm 3 94 4 43 eV vidutines bangos daugiausia sugeriamos ozono sluoksnioUltravioletas C UVC 280 100 nm 4 43 12 4 eV trumpos bangos visiskai sugeriamos ozono sluoksnio ir atmosferos Paskutines UV zonos spinduliai yra zalingi gyvoms sistemoms bet jais galima sterilizuoti ir Ultravioletiniu spinduliu saltiniaiNaturalus Saule kaip ir kitos zvaigzdes spinduliuoja ultravioletinius spindulius Zemes ozono sluoksnis blokuoja 97 99 siu spinduliu Tie kurie pasiekia zemes pavirsiu daugiausia yra UVA spinduliai o UVB bei UVC spinduliu jau buna daug maziau Zemo slegio duju islydzio lempos Lempu konstrukcija tokia pat kaip ir liuminiscenciniu lempu tik be liuminiforo o stiklas praleidzia ultavioletinius spindulius Ultavioletinius spindulius skleidzia gyvsidabrio garai Tokios skaidrios lempos naudojamos dezinfekcijai nes jos spinduliuoja daug UVC spinduliu Melyno stiklo lempos papildytos liuminiforu arba specialiu Vudo stiklu kuris konvertuodamas bei blokuodamas UVC generuoja UVB ar UVA spindulius Tokios lempos daznai naudojamos fotoliuminescencijos efektams sukelti Didelio intensyvumo duju islydzio lempos Tai lempos kuriose islydis ir plazma vyksta dideliame slegyje Sios lempos sukuria didesnį sviesos srauta ir sviesos saltinis buna labiau sukoncentruotas viename taske Siose lempose ultravioletine sviesa dazniausiai generuoja gyvsidabrio garai Siu lempu ultravioletine sviesa dazniausiai naudojama fotolitografijoje gaminant ofseto klises Duju islydzio lempos Duju islydzio yra ir labiau specializuotos vandenilio ir deuterio lempos Sios lempos generuoja labai siauro diapazono ultravioletine sviesa ir naudojamos moksliniuose prietaisuose Ultravioletiniai sviesos diodai Tai sviesos diodai svieciantys ultravioletiniam diapazone Sviesos diodu galia nera didele o efektyvumas siekia apytiksliai 5 8 Tokie diodai daznai naudojami automatikoje kai reikia atpazinti liuminiscencines zymes bankomatai vizualiai stebeti liuminiscencija banknotu tikrinimas ultravioletiniu zymu nuskaitymas Ultravioletiniai lazeriai Sie lazeriai naudojami medicinoje pramoneje lazerinis graviravimas 3D spausdinimas SaltiniaiVikiteka Ultravioletiniai spinduliai vaizdine ir garsine medziaga Ultravioletine Saules spinduliuote www meteo lt Suarchyvuotas originalas 2022 08 16 Nuoroda tikrinta 2022 08 16 John S Rigden 2002 Hydrogen The Essential Element Harvard University Press p 20 ISBN 978 0 674 00738 3 ISO 21348 Definitions of Solar Irradiance Spectral Categories PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2013 10 29 Nuoroda tikrinta 2015 05 25 Sis straipsnis apie fizika yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį