Astenosfera

Astenosfera (gr. asthenes – 'silpnas', sphaira – 'rutulys') – Žemės geosfera, slūgsanti po litosfera. Šis sluoksnis išskiriamas pagal jo fizikines savybes – mažesnį klampumą. Pagal medžiaginę sudėtį, astenosfera apima viršutinės mantijos viršutinę dalį ir pereinamąjį sluoksnį.^{[reikalingas šaltinis]}

Jos viršutinė riba po kontinentais (žemynais kartu su jų šelfais) stipriai varijuoja ir yra apie 100−200 km žemiau jūros lygio (25−30 km po tektoniniais lūžiais, 400-500 km po skydais), po vandenyno dugnu apie 50−100 km, apatinė riba – 660−670 km gylyje.

Astenosferos medžiagos tankis ir klampumas mažesnis negu aukščiau ir žemiau esančių sluoksnių, mažesnis ir skersinių seisminių bangų sklidimo greitis (išilginių bangų greitis 7,8–8,2 km/s). Astenosferoje vyksta relaksacija, lėtas horizontalus medžiagos masių judėjimas sukeliantis tektoninius procesus, glūdi vulkaninės veiklos židiniai. Astenosferos buvimą numatė JAV geologas Dž. Barelis (1914), įrodė B. Gutenbergas (1926).

Išnašos

1. Encyclopaedia Britannica