Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tarptautinė jūrų organizacija International Maritime OrganizationSantrumpaTJO IMO OMIĮkurta1948 m kovo 17 d 1948 03 17 T
Tarptautinė jūrų organizacija
| Tarptautinė jūrų organizacija International Maritime Organization | |
| Santrumpa | TJO, IMO, OMI |
|---|---|
| Įkurta | 1948 m. kovo 17 d. |
| Tipas | Specializuotoji Jungtinių Tautų institucija |
| Būstinė | Londonas, Jungtinė Karalystė |
| Generalinis sekretorius | Kitack Lim |
| Holdingas | Jungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba |
| Tinklalapis | www.imo.org |
Tarptautinė jūrų organizacija (TJO; angl. International Maritime Organization, IMO) – Jungtinių Tautų specializuota agentūra, atsakinga už tarptautinių vandenų valdymą. Organizacija įkurta 1948 m. Ženevoje. Tai viena iš pagrindinių tarptautinių vandenų valdymu besirūpinančių organizacijų pasaulyje, vienijanti 174 valstybių. IMO veikla daugiausiai susijusi su jūrų transporto saugumu ir laivų keliamos vandens taršos mažinimu. Organizacija yra atskaitinga Ekonominei ir socialinei tarybai, jos būstinė įsikūrusi Londone.
Istorija
Iki IMO įkūrimo buvo ne vienas bandymas tarptautiniu mastu susitarti dėl bendrų tarptautinių vandenų taisyklių. Dar 1897 m. Belgijoje buvo įkurtas Tarptautinis jūrų komitetas (Comité Maritime International), kuriam priklausė septynios jūrinės valstybės. Komitete buvo sprendžiami jūrų transporto klausimai, iki 1937 metų buvo surengta 19 konferencijų, parengta keletas susitarimų. Šiuo metu šis komitetas reorganizuotas į nevyriausybinę organizaciją. Tarp 1921 ir 1946 m. taip pat veikė Tautų Lygai priklausanti Komunikacijų ir tranzito organizacija.
Po Antrojo Pasaulinio karo įsikūrusios Jungtinės Tautos 1946 m. įsteigė trumpai veikusį jūrų komitetą, kurį tais pačiais metais pakeitė laikina Transporto ir komunikacijų komisija. Įvertinusi esamą situaciją, komisija rekomendavo įkurti specialią jūrų klausimais besirūpinančią agentūrą, todėl 1948 m. buvo priimta Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija, kurios pagrindu įsteigta plataus pobūdžio Tarpvyriausybinė jūrų konsultacinė organizacija, galinti spręsti bet kurias su tarptautiniais vandenimis susijusias problemas. Ji veiklą pradėjo 1958 m., kai įkūrimo konvenciją ratifikavo pakankamas kiekis valstybių.
1977 m. įvyko pirmasis įkūrimo konvencijos pakeitimas, panaikinant antrąjį straipsnį „organizacijos funkcijos turi būti konsultacinio ir patariamojo pobūdžio“, taip sustiprinant organizacijos sprendimų svarbą. 1982 m. buvo pakeistas ir pats pavadinimas į dabartinį Tarptautinės jūrų organizacijos.
Valdymas ir veikla
Pagrindinis sprendimų priėmimo organas yra kas dvejus metus vykstantis valstybių narių susirinkimas. Be jo veikia bent du kartus per metus susitikimus rengianti 32 valstybių taryba. IMO sudėtyje taip pat yra Jūrų saugumo, Jūrų aplinkos apsaugos, Teisės, Technologinio bendradarbiavimo ir Vykdomasis komitetai.
IMO veikla susijusi su tarptautinių normų kūrimu, priimant dviejų rūšių dokumentus. Pirmieji yra rekomendacinio pobūdžio kodeksai, dėl kurių susitariama susirinkimuose arba komitetuose. Kodeksuose pateikiami patarimai įvairiais specifiniais klausimais, kaip kad taršos mažinimo arba laivybos saugumo užtikrinimo. Kiekviena valstybė savarankiškai nusprendžia dėl šių normų įgyvendinimo. Antro tipo dokumentai yra teisiškai įpareigojančios konvencijos, priimamos tarptautinių konferencijų metu. Kiekviena konvencija pasirašoma atskirai; jos nebūtinai apima visas IMO šalis nares. IMO taip pat veikia kaip konvencijų sekretorijatas ir rūpinasi jų įgyvendinimu.
Nepilnas IMO konvencijų sąrašas:
- Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL)
- (SOLAS)
- (COLREG)
- (FAL)
- (STCW)
- (SAR)
- (SUA)
Finansavimas
IMO veikla finansuojama iš privalomų ir savanoriškų valstybių narių įnašų.
Nariai
2019 vasario duomenimis IMO priklauso 174 valstybių ir tris šalys, turinčios asocijuotos narės statusą. Lietuva į IMO įstojo 1995 metais.
Vertinimas
Organizacija giriama dėl sugebėjimo priimti naujus reikalavimus, reaguojant į įvairaus pobūdžio problemas, atsižvelgimu į aplinkos apsaugą. Pavyzdžiui, Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos laikoma vienu sėkmingiausių IMO pasiekimų, sugriežtinusių reikalavimus tanklaiviams, įtakojusių jų konstrukcijos pokyčius ir sumažinusių užterštumą nafta bei kitomis medžiagomis. Naujausi šios konvencijos pakeitimai apima ir laivų keliamos oro taršos apribojimus. Tuo pačiu organizacija kritikuojama dėl silpno sugebėjimo priversti valstybes laikytis įsipareigojimų, neskaidraus valdymo.
Nuorodos
- Oficialus puslapis
Šaltiniai
- Tarptautinė jūrų organizacija (International Maritime Organization). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 521 psl.
- Introduction to IMO Archyvuota kopija 2014-10-24 iš Wayback Machine projekto., IMO
- Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 70-71
- Structure Archyvuota kopija 2015-02-18 iš Wayback Machine projekto., IMO
- Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 74
- Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 71
- http://www.imo.org/en/About/Membership/Pages/Default.aspx
- Member States Archyvuota kopija 2015-05-11 iš Wayback Machine projekto., IMO
- Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 75
- Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 79
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tarptautinė jūrų organizacija, Kas yra Tarptautinė jūrų organizacija? Ką reiškia Tarptautinė jūrų organizacija?
Tarptautine juru organizacija International Maritime OrganizationSantrumpaTJO IMO OMIĮkurta1948 m kovo 17 d 1948 03 17 TipasSpecializuotoji Jungtiniu Tautu institucijaBustineLondonas Jungtine KaralysteGeneralinis sekretoriusKitack LimHoldingasJungtiniu Tautu Ekonomine ir Socialine TarybaTinklalapiswww imo org Tarptautine juru organizacija TJO angl International Maritime Organization IMO Jungtiniu Tautu specializuota agentura atsakinga uz tarptautiniu vandenu valdyma Organizacija įkurta 1948 m Zenevoje Tai viena is pagrindiniu tarptautiniu vandenu valdymu besirupinanciu organizaciju pasaulyje vienijanti 174 valstybiu IMO veikla daugiausiai susijusi su juru transporto saugumu ir laivu keliamos vandens tarsos mazinimu Organizacija yra atskaitinga Ekonominei ir socialinei tarybai jos bustine įsikurusi Londone TJO veliavaIstorijaIMO salys nares zalia spalva ir asocijuotos nares sviesiai zalia spalva Iki IMO įkurimo buvo ne vienas bandymas tarptautiniu mastu susitarti del bendru tarptautiniu vandenu taisykliu Dar 1897 m Belgijoje buvo įkurtas Tarptautinis juru komitetas Comite Maritime International kuriam priklause septynios jurines valstybes Komitete buvo sprendziami juru transporto klausimai iki 1937 metu buvo surengta 19 konferenciju parengta keletas susitarimu Siuo metu sis komitetas reorganizuotas į nevyriausybine organizacija Tarp 1921 ir 1946 m taip pat veike Tautu Lygai priklausanti Komunikaciju ir tranzito organizacija Po Antrojo Pasaulinio karo įsikurusios Jungtines Tautos 1946 m įsteige trumpai veikusį juru komiteta kurį tais paciais metais pakeite laikina Transporto ir komunikaciju komisija Įvertinusi esama situacija komisija rekomendavo įkurti specialia juru klausimais besirupinancia agentura todel 1948 m buvo priimta Tarptautines juru organizacijos konvencija kurios pagrindu įsteigta plataus pobudzio Tarpvyriausybine juru konsultacine organizacija galinti spresti bet kurias su tarptautiniais vandenimis susijusias problemas Ji veikla pradejo 1958 m kai įkurimo konvencija ratifikavo pakankamas kiekis valstybiu 1977 m įvyko pirmasis įkurimo konvencijos pakeitimas panaikinant antrajį straipsnį organizacijos funkcijos turi buti konsultacinio ir patariamojo pobudzio taip sustiprinant organizacijos sprendimu svarba 1982 m buvo pakeistas ir pats pavadinimas į dabartinį Tarptautines juru organizacijos Valdymas ir veiklaPagrindinis sprendimu priemimo organas yra kas dvejus metus vykstantis valstybiu nariu susirinkimas Be jo veikia bent du kartus per metus susitikimus rengianti 32 valstybiu taryba IMO sudetyje taip pat yra Juru saugumo Juru aplinkos apsaugos Teises Technologinio bendradarbiavimo ir Vykdomasis komitetai IMO veikla susijusi su tarptautiniu normu kurimu priimant dvieju rusiu dokumentus Pirmieji yra rekomendacinio pobudzio kodeksai del kuriu susitariama susirinkimuose arba komitetuose Kodeksuose pateikiami patarimai įvairiais specifiniais klausimais kaip kad tarsos mazinimo arba laivybos saugumo uztikrinimo Kiekviena valstybe savarankiskai nusprendzia del siu normu įgyvendinimo Antro tipo dokumentai yra teisiskai įpareigojancios konvencijos priimamos tarptautiniu konferenciju metu Kiekviena konvencija pasirasoma atskirai jos nebutinai apima visas IMO salis nares IMO taip pat veikia kaip konvenciju sekretorijatas ir rupinasi ju įgyvendinimu Nepilnas IMO konvenciju sarasas Tarptautine konvencija del tersimo is laivu prevencijos MARPOL SOLAS COLREG FAL STCW SAR SUA FinansavimasIMO veikla finansuojama is privalomu ir savanorisku valstybiu nariu įnasu Nariai2019 vasario duomenimis IMO priklauso 174 valstybiu ir tris salys turincios asocijuotos nares statusa Lietuva į IMO įstojo 1995 metais VertinimasOrganizacija giriama del sugebejimo priimti naujus reikalavimus reaguojant į įvairaus pobudzio problemas atsizvelgimu į aplinkos apsauga Pavyzdziui Tarptautine konvencija del tersimo is laivu prevencijos laikoma vienu sekmingiausiu IMO pasiekimu sugrieztinusiu reikalavimus tanklaiviams įtakojusiu ju konstrukcijos pokycius ir sumazinusiu uzterstuma nafta bei kitomis medziagomis Naujausi sios konvencijos pakeitimai apima ir laivu keliamos oro tarsos apribojimus Tuo paciu organizacija kritikuojama del silpno sugebejimo priversti valstybes laikytis įsipareigojimu neskaidraus valdymo NuorodosOficialus puslapisSaltiniaiTarptautine juru organizacija International Maritime Organization Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 521 psl Introduction to IMO Archyvuota kopija 2014 10 24 is Wayback Machine projekto IMO Elizabeth R DeSombre Global environmental institutions Taylor amp Francis 2006 p 70 71 Structure Archyvuota kopija 2015 02 18 is Wayback Machine projekto IMO Elizabeth R DeSombre Global environmental institutions Taylor amp Francis 2006 p 74 Elizabeth R DeSombre Global environmental institutions Taylor amp Francis 2006 p 71 http www imo org en About Membership Pages Default aspx Member States Archyvuota kopija 2015 05 11 is Wayback Machine projekto IMO Elizabeth R DeSombre Global environmental institutions Taylor amp Francis 2006 p 75 Elizabeth R DeSombre Global environmental institutions Taylor amp Francis 2006 p 79