Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rambyno kalnasRambyno šlaitas link NemunoRambyno kalnasKoordinatės 55 05 16 š pl 22 01 18 r ilg 55 0878 š pl 22 0216 r i
Rambyno kalnas
| Rambyno kalnas | |||
|---|---|---|---|
| Rambyno kalnas | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Pagėgių savivaldybė | ||
| Seniūnija | Lumpėnų seniūnija | ||
| Plotas | 56 500 kv. m | ||
| Registro Nr. | IV621 / M186 / u. k. 11219 | ||
Rambyno kalnas (Rambynas) (45,4 m virš jūros lygio) – kalva 2 km į pietus nuo Lumpėnų, Pagėgių savivaldybėje, dešiniajame Nemuno krante. Rambyno regioninis parkas yra viena iš Lietuvos saugomų teritorijų, esanti Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi.
Nuo 1993 m. Rambyno kalnas, kaip nacionalinis kraštovaizdžio ir mitologinis paminklas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Legendomis ir padavimais garsėjantis Rambyno kalnas vasarą sulaukia tūkstančių turistų, susipažįstančių su Panemunės įžymybėmis. Lankytojus čia traukia nuo kalno apžvalgos aikštelių atsiverianti panorama į Nemuno žemupį ir plačias jo pakrantes bei kitapus tolumoje kylančius Tilžės miesto bokštus.
Istorija
Prieš 14 tūkst. metų, pasitraukus paskutiniam ledynui iš vakarinės Lietuvos dalies, šiame krašte pradėjo kurtis pirmieji žmonės – klajokliai elnių medžiotojai. Patogi geografinė padėtis – t. y. Nemuno ir Jūros upių artumas – lėmė intensyvų senovės baltų genčių judėjimą ir jų kultūrų maišymąsi šioje vietovėje.
I–VI mūsų eros amžiais minėtame regione susiformavo etninė grupė, ryškiai išsiskyrusi savo kultūra iš gretimų genčių. Istoriniuose šaltiniuose ji minima skalvių vardu. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis skalvų centras. Archeologiniai radiniai liudija skalvius išsiskyrus iš kaimyninių genčių turtingumu. Tą akivaizdžiai nulėmė gyvenimas šalia Nemuno, tuomet buvusio pagrindiniu prekybos keliu. Iki XIII a. prasidėjusios Kryžiuočių ordino agresijos skalviai palaikė glaudžius santykius su Lietuva. Vėliau, dėl nelygių jėgų, ši baltų gentis buvo priversta pasiduoti Ordinui, susiliejo su greta gyvenusiomis prūsų ir lietuvių gentimis. Spėjama, kad ant Rambyno galėjusi stovėti Ramigės pilis, kurią 1276 m. sunaikino kryžiuočiai.
Minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, 1928 metais, Mažosios Lietuvos šviesuoliai Martynas Jankus ir Juozas Adomaitis ant Rambyno sumanė pastatyti aukurą. 1939 metais, Klaipėdos kraštą užgrobus vokiečiams, aukuras buvo nugriautas. Šiandien ant kalno stovi sovietmečiu pastatytas aukuras. Šalia dar yra M. Jankaus ir J. Adomaičio statytojo aukuro viršūnė, kuri ne taip senai buvo surasta Nemuno upės pakrantėje.
Senovėje Rambynas buvo daug aukštesnis, jame stovėjo skalvių pilis Ramigė. Šią pilį 1275 m. paėmė Sembos fogto Ditricho vedami kryžiuočiai. Pilis buvo sugriauta, dalis jos gynėjų paimti į nelaisvę, kiti – išžudyti. Šiandien Rambynu vadinama tik likusi kažkada didelio piliakalnio papėdė. Didelė jo dalis, Nemuno paplauta, nugriuvo 1835 m. ir vėliau. Kokio aukščio jis buvęs, tiksliai nežinoma, tačiau viename iš 1867 m. aprašymų nurodoma, kad Rambynas buvęs vos 150 pėdų aukščio. Tad galima manyti, jog po pirmosios kalno griūties 1835 m. jo aukštis siekė 47 metrus. Didelė Rambyno griūtis įvyko ir 1878 m. liepą, kalnas slinkęs ir 1926 m. vasarą. Šiandien jo aukštis nuo Nemuno upės horizonto yra 40 metrų.
1992 m. įkurtas Rambyno regioninis parkas, pats kalnas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą kaip mitologinis objektas. Saugoma teritorija užima 4520 hektarų.
Didėjančio lankytojų srauto ir susibūrimų neatlaikė Rambyno šiaurės vakarų šlaitas. Čia vyko labai intensyvi mechaninė erozija, pažeidusi ne tik šlaito paviršių, bet ir gilesnius grunto sluoksnius, kurie griuvo kartu su ten augančiais medžiais. Be mechaninės erozijos, pažeistą šlaitą ardė ir gamtos faktoriai, nuolat gilindami ir plėsdami griovą.
2002 m. pradėti Rambyno kalno eroduojančios dalies sutvarkymo ir apsaugos techninių priemonių įrengimo projektavimo darbai. Tais pačiais metais buvo atlikti ir kalno bei jo aplinkos archeologiniai tyrimai. 2003 m. šie darbai baigti. Lankytojų patogumui ir šlaito apsaugai pagerinti įrengti ąžuoliniai laiptai su tarpinėmis ir apžvalgos aikštelėmis.
Šventės
Ant senovėje buvusio vienos seniausių baltų šventviečių – Rambyno alkakalnio nuo seno buvo švenčiamos įvairios šventės. Viena seniausių krašto lietuvių kultūrinių organizacijų Mažojoje Lietuvoje buvo „Birutės“ draugija, leidusi knygas lietuvių kalba, įsteigusi knygyną ir senienų muziejų, skaitydavusi paskaitas apie tautą, jos praeitį draugijos susiėjimuose, švietusi to meto lietuvius. Per 1895 metų Jonines ant Rambyno kalno buvo paminėtas šios draugijos veiklos dešimtmetis, žodį šventės dalyviams tarė Jurgis Zauerveinas, Mažosios Lietuvos himno „Lietuvninkai mes esam gimę“ autorius. Ir vėliau čia kasmet vykdavo lietuvninkų šventės ir susirinkimai, švenčiamos Joninės. Sovietmečiu buvo švenčiamos Šilutės ir Tilžės jaunimo draugystės šventės, žemdirbių pabaigtuvių iškilmės.
Senąsias Rambyno šventes romane „Lietuviški fortepijonai“ 1966 m. aprašė vokiečių rašytojas Johanesas Bobrovskis. M. Jankaus iniciatyva pradėta rašyti „Amžinoji Rambyno knyga“, kurioje palikdavo įrašus į Jonines atvykę garbingi svečiai, tarp jų ir 1929 m. Tautų Sąjungos delegacija, vadovaujama japono J. Sugimuros.
Legendos
Ne viena legenda byloja apie ant Rambyno kažkada buvusį aukų akmenį. Tačiau visos jos sako, kad „laimė tol nepaliksianti šio krašto, kol akmuo stovės, ir kalnas po juo“. O jeigu kokio svetimšalio ranka išdrįs prisiliesti prie šio akmens, prasmegsiąs kalnas Nemuno gelmėse.
Didelis aukų akmuo minimas ne viename istoriniame šaltinyje. Apie jį žinoma, kad jo paviršius buvo plokščias, o pats akmuo – 15 uolekčių apimties.
Legenda sako, kad vokietis Švarcas iš Bardinų kaimo, ieškodamas savo pastatytiems malūnams girnų, suskaldęs šventąjį aukuro akmenį. Nuo to laiko užkeikimas ėmęs pildytis – kalnas pradėjo smegti į Nemuną. Iš tiesų, 1811 m. akmuo susprogdintas, todėl iki mūsų dienų jis neišliko. Yra žinoma, kad viena jo nuolaužų iki Antrojo pasaulinio karo saugota Karaliaučiaus muziejuje.
1867 m. per Rytprūsius ir Kuršių neriją keliavo smalsus Berlyno žurnalistas Otas Glagau. Aplankęs Rambyno kalną, išgirdo dar daug pasakojimų apie kitados čia atlikinėtas pagoniškąsias apeigas. Jis užrašė: „Rambynas ir dabar yra šventas kalnas: seni ir jauni lipa į jį su gilia pagarba, o naktį su baime vengia. Laima irgi tebėra gyva lietuvininkų širdyse. Beje, ji nebepatiesia paklodės kūdikiui gimstant, nebešaukia balsu Rambyne, kai gresia netikėtas pavojus, bet žmonės ją tebelaiko likimo lėmėja ir laimės deive. Ištikus netikėtai nelaimei, lietuvininkai, kurie visi yra griežti fatalistai, dar šiandien sako: „Taip Laima lėmė“, arba ką svarbesnio užsimodami pradėti: „Su Laima laimėsiu!“.
Galerija
- Vaizdas nuo Rambyno kalno
- Nemunas nuo Rambyno kalno
- Nemunas nuo Rambyno kalno
- Rambyno akmuo Eduardo Gizevijaus iliustracijoje, apie 1835
- Prieigos ant Rambyno
- Aukuras ant Rambyno kalno
- Simbolinis altorius kalno viršuje, Pirmoji Respublika
- Vaizdas nuo Rambyno, ketvirtasis dešimtmetis.
Šaltiniai
- „Rambyno kalnas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „Baltų vienybės ugnys ant Verkių kalno“. Suarchyvuotas originalas 2015-04-23. Nuoroda tikrinta 2015-10-05.
Literatūra
- Senasis Rambynas ir jo vaidila: skiriama Martyno Jankaus atminimui (sud. Saulius Sodonis, Kristina Toleikienė). – Šilutė: Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės nepriklausomas laikraštis „Šilokarčema“, 2005. – 36 p.: iliustr. – ISBN 9986-848-69-5
Nuorodos
- Rambyno kalnas
- Rambyno regioninis parkas Archyvuota kopija 2008-12-10 iš Wayback Machine projekto.
- KVAD informacinis pranešimas Archyvuota kopija 2005-04-05 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=346
- Rombinus. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 734 psl. (lenk.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rambyno kalnas, Kas yra Rambyno kalnas? Ką reiškia Rambyno kalnas?
Rambyno kalnasRambyno slaitas link NemunoRambyno kalnasKoordinates 55 05 16 s pl 22 01 18 r ilg 55 0878 s pl 22 0216 r ilg 55 0878 22 0216Vieta Pagegiu savivaldybeSeniunija Lumpenu seniunijaPlotas 56 500 kv mRegistro Nr IV621 M186 u k 11219 Rambyno kalnas Rambynas 45 4 m virs juros lygio kalva 2 km į pietus nuo Lumpenu Pagegiu savivaldybeje desiniajame Nemuno krante Rambyno regioninis parkas yra viena is Lietuvos saugomu teritoriju esanti Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi Nuo 1993 m Rambyno kalnas kaip nacionalinis krastovaizdzio ir mitologinis paminklas įrasytas į Kulturos vertybiu registra Legendomis ir padavimais garsejantis Rambyno kalnas vasara sulaukia tukstanciu turistu susipazįstanciu su Panemunes įzymybemis Lankytojus cia traukia nuo kalno apzvalgos aiksteliu atsiverianti panorama į Nemuno zemupį ir placias jo pakrantes bei kitapus tolumoje kylancius Tilzes miesto bokstus Nemunas nuo RambynoRambyno kalnas zemelapyjeIstorijaPries 14 tukst metu pasitraukus paskutiniam ledynui is vakarines Lietuvos dalies siame kraste pradejo kurtis pirmieji zmones klajokliai elniu medziotojai Patogi geografine padetis t y Nemuno ir Juros upiu artumas leme intensyvu senoves baltu genciu judejima ir ju kulturu maisymasi sioje vietoveje I VI musu eros amziais minetame regione susiformavo etnine grupe ryskiai issiskyrusi savo kultura is gretimu genciu Istoriniuose saltiniuose ji minima skalviu vardu Manoma kad Rambyne buvo dvasinis skalvu centras Archeologiniai radiniai liudija skalvius issiskyrus is kaimyniniu genciu turtingumu Ta akivaizdziai nuleme gyvenimas salia Nemuno tuomet buvusio pagrindiniu prekybos keliu Iki XIII a prasidejusios Kryziuociu ordino agresijos skalviai palaike glaudzius santykius su Lietuva Veliau del nelygiu jegu si baltu gentis buvo priversta pasiduoti Ordinui susiliejo su greta gyvenusiomis prusu ir lietuviu gentimis Spejama kad ant Rambyno galejusi stoveti Ramiges pilis kuria 1276 m sunaikino kryziuociai Minint Lietuvos nepriklausomybes desimtmetį 1928 metais Mazosios Lietuvos sviesuoliai Martynas Jankus ir Juozas Adomaitis ant Rambyno sumane pastatyti aukura 1939 metais Klaipedos krasta uzgrobus vokieciams aukuras buvo nugriautas Siandien ant kalno stovi sovietmeciu pastatytas aukuras Salia dar yra M Jankaus ir J Adomaicio statytojo aukuro virsune kuri ne taip senai buvo surasta Nemuno upes pakranteje Senoveje Rambynas buvo daug aukstesnis jame stovejo skalviu pilis Ramige Sia pilį 1275 m paeme Sembos fogto Ditricho vedami kryziuociai Pilis buvo sugriauta dalis jos gyneju paimti į nelaisve kiti iszudyti Siandien Rambynu vadinama tik likusi kazkada didelio piliakalnio papede Didele jo dalis Nemuno paplauta nugriuvo 1835 m ir veliau Kokio aukscio jis buves tiksliai nezinoma taciau viename is 1867 m aprasymu nurodoma kad Rambynas buves vos 150 pedu aukscio Tad galima manyti jog po pirmosios kalno griuties 1835 m jo aukstis sieke 47 metrus Didele Rambyno griutis įvyko ir 1878 m liepa kalnas slinkes ir 1926 m vasara Siandien jo aukstis nuo Nemuno upes horizonto yra 40 metru 1992 m įkurtas Rambyno regioninis parkas pats kalnas yra įtrauktas į kulturos vertybiu registra kaip mitologinis objektas Saugoma teritorija uzima 4520 hektaru Didejancio lankytoju srauto ir susiburimu neatlaike Rambyno siaures vakaru slaitas Cia vyko labai intensyvi mechanine erozija pazeidusi ne tik slaito pavirsiu bet ir gilesnius grunto sluoksnius kurie griuvo kartu su ten auganciais medziais Be mechanines erozijos pazeista slaita arde ir gamtos faktoriai nuolat gilindami ir plesdami griova 2002 m pradeti Rambyno kalno eroduojancios dalies sutvarkymo ir apsaugos techniniu priemoniu įrengimo projektavimo darbai Tais paciais metais buvo atlikti ir kalno bei jo aplinkos archeologiniai tyrimai 2003 m sie darbai baigti Lankytoju patogumui ir slaito apsaugai pagerinti įrengti azuoliniai laiptai su tarpinemis ir apzvalgos aikstelemis SventesAnt senoveje buvusio vienos seniausiu baltu sventvieciu Rambyno alkakalnio nuo seno buvo svenciamos įvairios sventes Viena seniausiu krasto lietuviu kulturiniu organizaciju Mazojoje Lietuvoje buvo Birutes draugija leidusi knygas lietuviu kalba įsteigusi knygyna ir senienu muzieju skaitydavusi paskaitas apie tauta jos praeitį draugijos susiejimuose svietusi to meto lietuvius Per 1895 metu Jonines ant Rambyno kalno buvo paminetas sios draugijos veiklos desimtmetis zodį sventes dalyviams tare Jurgis Zauerveinas Mazosios Lietuvos himno Lietuvninkai mes esam gime autorius Ir veliau cia kasmet vykdavo lietuvninku sventes ir susirinkimai svenciamos Jonines Sovietmeciu buvo svenciamos Silutes ir Tilzes jaunimo draugystes sventes zemdirbiu pabaigtuviu iskilmes Senasias Rambyno sventes romane Lietuviski fortepijonai 1966 m aprase vokieciu rasytojas Johanesas Bobrovskis M Jankaus iniciatyva pradeta rasyti Amzinoji Rambyno knyga kurioje palikdavo įrasus į Jonines atvyke garbingi sveciai tarp ju ir 1929 m Tautu Sajungos delegacija vadovaujama japono J Sugimuros LegendosNe viena legenda byloja apie ant Rambyno kazkada buvusį auku akmenį Taciau visos jos sako kad laime tol nepaliksianti sio krasto kol akmuo stoves ir kalnas po juo O jeigu kokio svetimsalio ranka isdrįs prisiliesti prie sio akmens prasmegsias kalnas Nemuno gelmese Didelis auku akmuo minimas ne viename istoriniame saltinyje Apie jį zinoma kad jo pavirsius buvo plokscias o pats akmuo 15 uolekciu apimties Legenda sako kad vokietis Svarcas is Bardinu kaimo ieskodamas savo pastatytiems malunams girnu suskaldes sventajį aukuro akmenį Nuo to laiko uzkeikimas emes pildytis kalnas pradejo smegti į Nemuna Is tiesu 1811 m akmuo susprogdintas todel iki musu dienu jis neisliko Yra zinoma kad viena jo nuolauzu iki Antrojo pasaulinio karo saugota Karaliauciaus muziejuje 1867 m per Rytprusius ir Kursiu nerija keliavo smalsus Berlyno zurnalistas Otas Glagau Aplankes Rambyno kalna isgirdo dar daug pasakojimu apie kitados cia atlikinetas pagoniskasias apeigas Jis uzrase Rambynas ir dabar yra sventas kalnas seni ir jauni lipa į jį su gilia pagarba o naktį su baime vengia Laima irgi tebera gyva lietuvininku sirdyse Beje ji nebepatiesia paklodes kudikiui gimstant nebesaukia balsu Rambyne kai gresia netiketas pavojus bet zmones ja tebelaiko likimo lemeja ir laimes deive Istikus netiketai nelaimei lietuvininkai kurie visi yra griezti fatalistai dar siandien sako Taip Laima leme arba ka svarbesnio uzsimodami pradeti Su Laima laimesiu GalerijaVaizdas nuo Rambyno kalno Nemunas nuo Rambyno kalno Nemunas nuo Rambyno kalno Rambyno akmuo Eduardo Gizevijaus iliustracijoje apie 1835 Prieigos ant Rambyno Aukuras ant Rambyno kalno Simbolinis altorius kalno virsuje Pirmoji Respublika Vaizdas nuo Rambyno ketvirtasis desimtmetis Saltiniai Rambyno kalnas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Baltu vienybes ugnys ant Verkiu kalno Suarchyvuotas originalas 2015 04 23 Nuoroda tikrinta 2015 10 05 LiteraturaSenasis Rambynas ir jo vaidila skiriama Martyno Jankaus atminimui sud Saulius Sodonis Kristina Toleikiene Silute Silutes rajono ir Pagegiu savivaldybes nepriklausomas laikrastis Silokarcema 2005 36 p iliustr ISBN 9986 848 69 5NuorodosVikiteka Rambyno kalnas vaizdine ir garsine medziagaRambyno kalnas Rambyno regioninis parkas Archyvuota kopija 2008 12 10 is Wayback Machine projekto KVAD informacinis pranesimas Archyvuota kopija 2005 04 05 is Wayback Machine projekto http www piliakalniai lt piliakalnis php piliakalnis id 346 Rombinus Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T IX Pozajscie Ruksze Warszawa 1888 734 psl lenk