Algirdas GaigalasGimė 1933 m vasario 27 d Gaižūnai Linkuvos valsčiusMirė 2009 m birželio 4 d 76 metai VilniusSutuoktinis
Algirdas Gaigalas

Algirdas Gaigalas | |
---|---|
Gimė | 1933 m. vasario 27 d. Gaižūnai, Linkuvos valsčius |
Mirė | 2009 m. birželio 4 d. (76 metai) Vilnius |
Sutuoktinis (-ė) | Birutė Svetlauskaitė-Gaigalienė |
Vaikai | Gediminas Gaigalas |
Veikla | geologas, pedagogas |
Partija | 1972 m. SSKP |
Išsilavinimas | habilituotas fizinių mokslų daktaras |
Alma mater | 1957 m. Vilniaus universitetas |
Algirdas Juozapas Gaigalas (1933 m. vasario 27 d. Gaižūnuose, Linkuvos valsčiuje – 2009 m. birželio 4 d. Vilniuje) – Lietuvos geologas.
Biografija
Seserys Aldona Gaigalaitė ir Nijolė Gaigalaitė, sūnus Gediminas Gaigalas.
1940–1944 m. mokėsi Rimkūnų pradžios mokykloje, 1944–1949 m. Linkuvos gimnazijoje, 1949–1950 m. ir 1951–1952 m. Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, 1950–1951 m. Šiaulių 1-ojoje berniukų gimnazijoje. 1952–1957 m. studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, įgijo inžinieriaus geologo specialybę.
1957–1963 m. dirbo LSSR MA Geologijos ir geografijos institute, 1963–1965 m. SSRS geologijos ministerijos Geologijos institute, 1965–1971 m. LSSR MA Geografijos skyriuje. 1967–1969 m. ir nuo 1978 m. Vilniaus universiteto dėstytojas. 1971–1979 m. Lietuvos geologijos instituto Kvartero geologijos ir geomorfologijos sektoriaus, nuo 1976 m. dar ir Regioninės geologijos skyriaus vadovas. 1978 m. geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras. Nuo 1981 m. profesorius, nuo 2006 m. profesorius emeritas.
Mokslinė veikla
Sukūrė glaciosedimentacinių tyrimų metodiką, išryškino kvartero sistemos paleoglaciosedimentacijos ritmišką pobūdį ir pagrindinius glaciociklus, nustatė stambianuotrupinės medžiagos petrografinės mineralinės sudėties dėsningumus ir litostratigrafinio suskirstymo bei koreliavimo kriterijus. Jo sukurtas petrografinis metodas įdiegtas skirstant Lietuvos pleistoceno morenų geologijos pjūvius. Detalizavo Lietuvos viršutinio pleistoceno geochronologiją ir stratigrafiją. Vykdė kvartero geochronologinius tyrimus.
Vienas Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrimo iniciatorių, mokslinis vadovas ir geologijos ekspozicijos autorius. Lietuvos riedulynų draustinių paskelbimo iniciatorius. Dalyvavo 1984 m., 1989 m., 1996 m., 2000 m. pasaulio geologų ir 1982 m., 1987 m., 1995 m., 1999 m. Tarptautinės sąjungos kvarterui tirti (INQUA) kongresuose. Nuo 1995 m. Lietuvos gamtos draugijos prezidentas. Nuo 1998 m. Rusijos gamtos mokslų akademijos užsienio narys-akademikas, 1998 m. Tarptautinio biografijų centro (Kembridžas, Didžioji Britanija) direktoriaus pavaduotojas ir garbės narys, 1998 m. Lenkijos geologijos draugijos garbės narys, 1999 m. INQUA garbės narys. Nuo 2004 m. Lietuvos geologų sąjungos garbės narys, nuo 2008 m. Lenkijos geomorfologų draugijos garbės narys.
625 spaudoje paskelbtų mokslinių darbų, daugiau nei 230 populiarių straipsnių, 27 knygų autorius. Bendradarbiavo žurnale „Mokslas ir gyvenimas“. 2006 m. parengė ir redagavo „Lietuvos valsčių“ serijos mokslo darbų rinkinį „Gamta“.
Bibliografija
- Pabaltijo būdingi kristaliniai rieduliai, su kitais, 1971 m., rusų k.
- Vidurio Lietuvos moreninės lygumos sandara ir morfogenezė, su kitais, 1971 m., rusų k.
- Pietų Pabaltijo prekvartero uolienų paviršiaus palaidoti slėniai, su kitais, 1976 m., rusų k.
- Lietuvos pleistoceno litosedimentacinių ciklų ledyninių nuogulų sudėtis, sandara ir formavimasis, 1977 m., rusų k.
- Lietuvos pleistoceno glaciosedimentaciniai ciklai, 1979 m., rusų k.
- Lietuvos TSR geologijos istorija, su kitais. – Vilnius: Mintis, 1981. – 161 p.: iliustr.
- Rytų Europos Maskvos ledyninė danga, su kitais, 1982 m., rusų k.
- Geologinės praeities liudytojai. – Vilnius: Mokslas, 1983. – 136 p.: iliustr.
- Respublikinis unikalių akmenų muziejus. – Vilnius: LR aplinkos apsaugos depart., 1994. – 47 p.: iliustr. – ISBN 9986-566-00-2
- Klastinių nuogulų ir uolienų granulometrinė klasifikacija: mokomoji priemonė. – Vilnius: VU, 1995. – 25 p. – ISBN 9986-19-098-3
- Šiaurės rytų Europos ledyninės nuogulos, su kitais, 1995 m., anglų k.
- Baltijos jūros Gdansko įlankos geologija, su kitais, 2002 m., anglų k.
Šaltiniai
- http://www.lad.lt/index.php?option=com_content&view=article&Itemid=103&id=695
- Algirdas Gaigalas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 562
- http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=G&sritis=F Archyvuota kopija 2013-12-03 iš Wayback Machine projekto.
- Juozas Paškevičius. Algirdas Gaigalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 325 psl.
- Paroda „Geologijos profesorius Algirdas Gaigalas (1933–2009)“[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Algirdas Gaigalas, Kas yra Algirdas Gaigalas? Ką reiškia Algirdas Gaigalas?
Algirdas GaigalasGime 1933 m vasario 27 d Gaizunai Linkuvos valsciusMire 2009 m birzelio 4 d 76 metai VilniusSutuoktinis e Birute Svetlauskaite GaigalieneVaikai Gediminas GaigalasVeikla geologas pedagogasPartija 1972 m SSKPIssilavinimas habilituotas fiziniu mokslu daktarasAlma mater 1957 m Vilniaus universitetas Algirdas Juozapas Gaigalas 1933 m vasario 27 d Gaizunuose Linkuvos valsciuje 2009 m birzelio 4 d Vilniuje Lietuvos geologas BiografijaSeserys Aldona Gaigalaite ir Nijole Gaigalaite sunus Gediminas Gaigalas 1940 1944 m mokesi Rimkunu pradzios mokykloje 1944 1949 m Linkuvos gimnazijoje 1949 1950 m ir 1951 1952 m Vilniaus 1 ojoje berniuku gimnazijoje 1950 1951 m Siauliu 1 ojoje berniuku gimnazijoje 1952 1957 m studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslu fakultete įgijo inzinieriaus geologo specialybe 1957 1963 m dirbo LSSR MA Geologijos ir geografijos institute 1963 1965 m SSRS geologijos ministerijos Geologijos institute 1965 1971 m LSSR MA Geografijos skyriuje 1967 1969 m ir nuo 1978 m Vilniaus universiteto destytojas 1971 1979 m Lietuvos geologijos instituto Kvartero geologijos ir geomorfologijos sektoriaus nuo 1976 m dar ir Regionines geologijos skyriaus vadovas 1978 m geologijos ir mineralogijos mokslu daktaras Nuo 1981 m profesorius nuo 2006 m profesorius emeritas Moksline veiklaSukure glaciosedimentaciniu tyrimu metodika isryskino kvartero sistemos paleoglaciosedimentacijos ritmiska pobudį ir pagrindinius glaciociklus nustate stambianuotrupines medziagos petrografines mineralines sudeties desningumus ir litostratigrafinio suskirstymo bei koreliavimo kriterijus Jo sukurtas petrografinis metodas įdiegtas skirstant Lietuvos pleistoceno morenu geologijos pjuvius Detalizavo Lietuvos virsutinio pleistoceno geochronologija ir stratigrafija Vykde kvartero geochronologinius tyrimus Vienas Mosedzio akmenu muziejaus įkurimo iniciatoriu mokslinis vadovas ir geologijos ekspozicijos autorius Lietuvos riedulynu draustiniu paskelbimo iniciatorius Dalyvavo 1984 m 1989 m 1996 m 2000 m pasaulio geologu ir 1982 m 1987 m 1995 m 1999 m Tarptautines sajungos kvarterui tirti INQUA kongresuose Nuo 1995 m Lietuvos gamtos draugijos prezidentas Nuo 1998 m Rusijos gamtos mokslu akademijos uzsienio narys akademikas 1998 m Tarptautinio biografiju centro Kembridzas Didzioji Britanija direktoriaus pavaduotojas ir garbes narys 1998 m Lenkijos geologijos draugijos garbes narys 1999 m INQUA garbes narys Nuo 2004 m Lietuvos geologu sajungos garbes narys nuo 2008 m Lenkijos geomorfologu draugijos garbes narys 625 spaudoje paskelbtu moksliniu darbu daugiau nei 230 populiariu straipsniu 27 knygu autorius Bendradarbiavo zurnale Mokslas ir gyvenimas 2006 m parenge ir redagavo Lietuvos valsciu serijos mokslo darbu rinkinį Gamta BibliografijaPabaltijo budingi kristaliniai rieduliai su kitais 1971 m rusu k Vidurio Lietuvos morenines lygumos sandara ir morfogeneze su kitais 1971 m rusu k Pietu Pabaltijo prekvartero uolienu pavirsiaus palaidoti sleniai su kitais 1976 m rusu k Lietuvos pleistoceno litosedimentaciniu ciklu ledyniniu nuogulu sudetis sandara ir formavimasis 1977 m rusu k Lietuvos pleistoceno glaciosedimentaciniai ciklai 1979 m rusu k Lietuvos TSR geologijos istorija su kitais Vilnius Mintis 1981 161 p iliustr Rytu Europos Maskvos ledynine danga su kitais 1982 m rusu k Geologines praeities liudytojai Vilnius Mokslas 1983 136 p iliustr Respublikinis unikaliu akmenu muziejus Vilnius LR aplinkos apsaugos depart 1994 47 p iliustr ISBN 9986 566 00 2 Klastiniu nuogulu ir uolienu granulometrine klasifikacija mokomoji priemone Vilnius VU 1995 25 p ISBN 9986 19 098 3 Siaures rytu Europos ledynines nuogulos su kitais 1995 m anglu k Baltijos juros Gdansko įlankos geologija su kitais 2002 m anglu k Saltiniaihttp www lad lt index php option com content amp view article amp Itemid 103 amp id 695 Algirdas Gaigalas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 562 http www mokslas mii lt mokslas SRITYS duom00 php pav G amp sritis F Archyvuota kopija 2013 12 03 is Wayback Machine projekto Juozas Paskevicius Algirdas Gaigalas Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 325 psl Paroda Geologijos profesorius Algirdas Gaigalas 1933 2009 neveikianti nuoroda