Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Prancūzijos prezidentas Président de la République françaisePrezidento emblemaPrezidento vėliavaDabartinis prezidentasEm
Prancūzijos prezidentas
| Prancūzijos prezidentas Président de la République française | |
| Prezidento emblema | |
| Prezidento vėliava | |
| Dabartinis prezidentas | |
|---|---|
| Emanuelis Makronas nuo 2017 m. gegužės 14 d. | |
| Informacija | |
| Įkurta | 1848 m. gruodžio 20 d. |
| Statusas | Valstybės vadovas |
| Rezidencija | Eliziejaus rūmai, Paryžius |
| Kadencija | 5 metai (su perrinkimu vieną kartą) |
| Pirmas ėjęs pareigas | Liudvikas Napoleonas Bonapartas |
| Atlyginimas | 15 200 € per mėnesį |
| Svetainė | www |
Prancūzijos prezidentas, oficialiai Prancūzijos Respublikos prezidentas (pranc. Président de la République française) – Prancūzijos valstybės vadovas ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas. Prezidentas renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais penkeriems metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Pirmuoju Prancūzijos prezidentu 1848 m. išrinktas Liudvikas Napoleonas Bonapartas.
Dabartinis Prancūzijos Respublikos prezidentas yra Emanuelis Makronas, kuris 2017 m. gegužės 14 d. pakeitė Fransua Olandą, o 2022 m. gegužės 7 d. buvo inauguruotas antrajai kadencijai.
Istorija
Pirmą kartą Prancūzijos prezidento institucijos idėja viešai iškelta per 1830 m. . Tuomet prezidento postas pasiūlytas karo ir valstybės veikėjui, markizui . Jis palaikė princą Liudviką Pilypą, tapusį Prancūzijos karaliumi. Po 18 metų prezidento institucija įsteigta tautos išrinktam valstybės vadovui, kuriuo pirmasis tapo Napoleono sūnėnas Liudvikas Napoleonas Bonapartas. Jis ėjo prezidento pareigas iki kol 1851 m. gruodžio 2 d. įvykdė valstybės perversmą ir pasiskelbė imperatoriumi Napoleonu III. Trečiosios Respublikos laikotarpiu prezidentas iš pradžių turėjo nemažai galių, nes įsigaliojus 1875 m. konstituciniams įstatymams rojalistų partija buvo stipri. Buvo tikimasi, kad vienos iš dviejų karališkosios šeimos atšakų narys galės eiti prezidento pareigas ir paversti Prancūziją konstitucine monarchija. Tačiau 1877 m. parlamento rinkimus laimėjo respublikonai. Prezidentas , paleisdamas Deputatų rūmus, nesėkmingai bandė gauti naują rojalistų daugumą. Jo įpėdinis 1879 m. pažadėjo, kad nepasinaudos savo prezidento galia paleisti parlamentą, todėl prarado įstatymų leidžiamosios valdžios kontrolę. Taip sukurtas parlamentinis valdymas, išlikęs iki 1959 m., kai Šarlis de Golis tapo prezidentu. Po Antrojo pasaulinio karo įkurta Ketvirtoji Respublika buvo parlamentinė respublika, kurioje prezidento pareigos buvo iš esmės ceremoninės ir be didelių įgaliojimų. 1958 m. ją pakeitusi Penktosios Respublikos Konstitucija labai padidino prezidento galias. 1962 m. referendumu pakeista prezidento rinkimų tvarka: atsisakyta parlamentinės prezidento rinkimų sistemos, prezidentas renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais. 2000 m. referendumu sutrumpinta prezidento kadencija nuo septynerių iki penkerių metų. 2008 m. konstitucinė reforma nustatė ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Rinkimai
Kadencijų limitas
Nuo 1962 m. referendumo prezidentas yra renkamas tiesioginiais (anksčiau buvo renkamas ). Po 2000 m. referendumo prezidento kadencijos trukmė sutrumpėjo nuo septynerių iki penkerių metų (pirmieji rinkimai po referendumo surengti 2002 m.). Tuometinis prezidentas Žakas Širakas pirmą kartą išrinktas 1995 m. ir perrinktas 2002 m. (galėjo kandidatuoti ir 2007 m., nes nebuvo kadencijų limito).
Pagal 2008 m. priimtą konstitucinį įstatymą dėl Penktosios Respublikos institucijų modernizavimo, prezidentas negali eiti pareigų daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Fransua Miteranas ir Žakas Širakas iki šiol buvo vieninteliai prezidentai, išdirbę visas dvi kadencijas (atitinkamai, 14 ir 12 metų). Dabartinis šalies vadovas Emanuelis Makronas yra ketvirtasis prezidentas (po Š. de Golio, F. Miterano ir Ž. Širako), perrinktas antrai kadencijai (2022 m. rinkimuose).
Rinkimų procesas
Prancūzijos prezidento rinkimai vyksta dviejų turų balsavimu, kuris užtikrina, kad išrinktasis prezidentas visada gautų balsų daugumą. Jei pirmame rinkimų ture niekas negauna tokios balsų daugumos, organizuojamas antrasis turas tarp dviejų daugiausiai balsų surinkusių kandidatų. Išrinkus naują prezidentą vyksta iškilminga ceremonija, vadinama passation des pouvoirs („galių perdavimas“).
Kad taptų oficialiais kandidatais, potencialūs kandidatai turi surinkti parašus (pranc. parrainages) iš daugiau nei 500 vietos pareigūnų, daugiausia merų. Šie pareigūnai turi būti iš mažiausiai 30 departamentų arba užjūrio bendrijų, ir ne daugiau kaip 10 % jų turėtų būti iš to paties departamento ar užjūrio bendrijos. Be to, kiekvienas pareigūnas gali siūlyti tik vieną kandidatą.
Yra 45 543 išrinkti pareigūnai, 33 872 iš jų – merai. Kampanijų ir politinių partijų išlaidos ir finansavimas yra griežtai reguliuojami. Nustatyta išlaidų riba (iki 20 mln. eurų), o vyriausybės viešasis finansavimas sudaro 50 % išlaidų, jei kandidatas surenka daugiau nei 5 % balsų. Jei kandidatas surenka mažiau nei 5 % balsų, vyriausybė partijai skiria 8 mln. eurų. Reklama per televiziją draudžiama, tačiau oficialus laikas kandidatams suteikiamas visuomeninėje televizijoje. Nepriklausoma agentūra reguliuoja rinkimų ir partijų finansavimą.
Galios
Penktoji Prancūzijos Respublika – pusiau prezidentinė respublika. Skirtingai nuo kitų Europos valstybių prezidentų, Prancūzijos vadovas turi nemažai galių. Nors Prancūzijos ministras pirmininkas per savo vyriausybę ir parlamentą prižiūri didžiąją dalį kasdienių šalies vidaus reikalų, Prancūzijos prezidentas turi didelę įtaką, ypač ir užsienio politikos srityse. Didžiausia prezidento galia – teisė skirti ministrą pirmininką. Tačiau Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja gali paleisti ministro pirmininko vyriausybę. Prezidentas, skirdamas ministrą pirmininką, negali nepaisyti parlamento nuomonės, nes Konstitucija reikalauja, kad naujai sudaryta vyriausybė gautų parlamento pasitikėjimą. Nuo 2002 m. parlamento rinkimai vyksta praėjus kelioms savaitėms nuo prezidento rinkimų, todėl labai tikėtina, kad bus gauta dauguma, palaikanti prezidento partiją arba bent jau neprieštaraujanti prezidento pasirinkimui.
Konstituciniai įgaliojimai
Konstitucinės prezidento pareigos apibrėžtos Prancūzijos Konstitucijos II skirsnyje.
5 straipsnis: Respublikos prezidentas prižiūri, kaip laikomasi Konstitucijos. Savo arbitravimu jis užtikrina normalų viešųjų valdžių funkcionavimą ir valstybės tęstinumą. Jis yra nacionalinės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo ir sutarčių laikymosi garantas.
8 straipsnis: Respublikos prezidentas skiria ministrą pirmininką ir jį atleidžia, pastarajam įteikus pareiškimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo. Ministro pirmininko teikimu jis skiria ir atleidžia kitus Vyriausybės narius.
9 straipsnis: Respublikos prezidentas pirmininkauja Ministrų Tarybai.
10 straipsnis: Respublikos prezidentas promulguoja įstatymus per penkiolika dienų nuo tada, kai Vyriausybė jam perduoda galutinai priimtą įstatymą. Jis gali, prieš pasibaigiant šiam terminui, prašyti Parlamento iš naujo svarstyti įstatymą ar tam tikrus jo straipsnius. Šio naujo svarstymo nerengti negalima.
11 straipsnis: Respublikos prezidentas sesijų metu Vyriausybės arba abejų rūmų bendru siūlymu gali teikti referendumui bet kokį įstatymo projektą.
12 straipsnis: Respublikos prezidentas, pasikonsultavęs su ministru pirmininku ir rūmų pirmininkais, gali paleisti Nacionalinę Asamblėją. Visuotiniai rinkimai rengiami ne anksčiau kaip per dvidešimt ir ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų po paleidimo. Nacionalinė Asamblėja visomis teisėmis susirenka antrą ketvirtadienį po rinkimų. Jeigu šis susirinkimas turi įvykti neeilinės sesijos metu, pradėtos sesijos trukmė yra penkiolika dienų. Metus po šių rinkimų Nacionalinė Asamblėja negali būti paleista.
13 straipsnis: Respublikos prezidentas pasirašo Ministrų Tarybos priimtus ir dekretus. Jis skiria civilinius ir karinius valstybės pareigūnus. [...]
14 straipsnis: Respublikos prezidentas akredituoja užsienio valstybių ambasadorius ir ypatinguosius pasiuntinius; užsienio ambasadoriai ir ypatingieji pasiuntiniai Prancūzijoje akredituojami jam dalyvaujant.
15 straipsnis: Respublikos prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis pirmininkauja nacionalinės gynybos aukščiausiosioms taryboms ir komitetams.
16 straipsnis: Kai Respublikos institucijoms, tautos nepriklausomybei, jos teritorijos vientisumui arba jos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui gresia rimtas ir tiesioginis pavojus ir kai normali viešųjų konstitucinės valdžios institucijų veikla yra pertraukta, Respublikos prezidentas, oficialiai pasikonsultavęs su ministru pirmininku, rūmų pirmininkais ir Konstitucine Taryba, imasi šiomis aplinkybėmis būtinų priemonių. Savo kreipimusi jis apie tai informuoja tautą. Šias priemones turi lemti siekis per kuo trumpesnį laiką konstitucinėms viešosios valdžios institucijoms sudaryti galimybę vykdyti savo uždavinius. Dėl to konsultuojamasi su Konstitucine Taryba. Parlamentas renkasi visomis teisėmis. Nacionalinė Asamblėja negali būti paleista tol, kol vykdomi ypatingieji įgaliojimai.
17 straipsnis: Respublikos prezidentas turi teisę suteikti malonę.
18 straipsnis: Respublikos prezidentas su abejais parlamento rūmais palaiko santykius savo kreipimaisi. Jie perskaitomi rūmuose ir dėl jų nediskutuojama. Tarp sesijų Parlamentas renkasi specialiai šiuo tikslu.
19 straipsnis: Respublikos prezidento aktus, išskyrus tuos, kurie numatyti 8 (1 pastraipoje), 11, 12, 16, 18, 54, 56 ir 61 straipsniuose, pasirašo ministras pirmininkas ir, prireikus, atsakingasis ministras.
Prancūzijos prezidentai
Sąraše pateikiami Penktosios Prancūzijos Respublikos prezidentai.
| Nr. | Portretas | Prezidentas | Kadencija ir rinkimai | Politinė partija | Šaltinis | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Ankstesnis postas | |||||||
| 18 | Šarlis de Golis (1890–1970) | 1959 m. sausio 8 d. | 1969 m. balandžio 28 d. | 1958 | Sąjunga už Naująją Respubliką (1959–1967) | ||
| 1965 | Demokratų sąjunga už Respubliką (1967–1969) | ||||||
| Ministrų Tarybos pirmininkas (1958 m. birželio 1 d. – 1959 m. sausio 8 d.) | |||||||
| Senato pirmininkas Alenas Poeras laikinai pavadavo (1969 m. balandžio 28 – birželio 20 d.). | |||||||
| 19 | Žoržas Pompidu (1911–1974) | 1969 m. birželio 20 d. | 1974 m. balandžio 2 d. [†] | 1969 | Demokratų sąjunga už Respubliką | ||
| Prancūzijos ministras pirmininkas (1962 m. balandžio 14 d. – 1968 m. liepos 10 d.) | |||||||
| Senato pirmininkas Alenas Poeras laikinai pavadavo (1974 m. balandžio 2 – gegužės 27 d.). | |||||||
| 20 | Valeri Žiskaras d’Estenas (1926–2020) | 1974 m. gegužės 27 d. | 1981 m. gegužės 21 d. | 1974 | Nacionalinė nepriklausomų respublikonų federacija (1974–1977) (1978–1981) | ||
| Ekonomikos ir finansų ministras (1969 m. birželio 20 d. – 1974 m. gegužės 27 d.) | |||||||
| 21 | Fransua Miteranas (1916–1996) | 1981 m. gegužės 21 d. | 1995 m. gegužės 17 d. | 1981 | Socialistų partija | ||
| 1988 | |||||||
| Njevro narys Nacionalinėje Asamblėjoje (1962 m. gruodžio 6 d. – 1981 m. gegužės 21 d.) | |||||||
| 22 | Žakas Širakas (1932–2019) | 1995 m. gegužės 17 d. | 2007 m. gegužės 16 d. | 1995 | Susivienijimas už Respubliką (1995–2002) | ||
| 2002 | Sąjunga už liaudies judėjimą (2002–2007) | ||||||
| Paryžiaus meras (1977 m. kovo 25 d. – 1995 m. gegužės 16 d.) | |||||||
| 23 | Nikola Sarkozi (g. 1955) | 2007 m. gegužės 16 d. | 2012 m. gegužės 15 d. | 2007 | Sąjunga už liaudies judėjimą | ||
| Vidaus reikalų ministras (2005 m. birželio 2 d. – 2007 m. kovo 26 d.) | |||||||
| 24 | Fransua Olandas (g. 1954) | 2012 m. gegužės 15 d. | 2017 m. gegužės 14 d. | 2012 | Socialistų partija | ||
| Korezo generalinės tarybos pirmininkas (2008 m. kovo 20 d. – 2012 m. gegužės 11 d.) | |||||||
| 25 | Emanuelis Makronas (g. 1977) | 2017 m. gegužės 14 d. | Šiuo metu eina pareigas | 2017 | Renesansas | ||
| 2022 | |||||||
| Ekonomikos, pramonės ir skaitmeninių reikalų ministras (2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2016 m. rugpjūčio 30 d.) | |||||||
Šaltiniai
- Président de la République: 14 910 € bruts par mois, Le Journal Du Net
- List of presidents of France. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-10-28.
- Hollande rabote les privilèges des anciens présidents, Le Monde, 2016-10-05.
- „Jules Grévy 1879 - 1887“. ÉLYSÉE. Nuoroda tikrinta 2022-11-08.
- „Elysee“. Nuoroda tikrinta 2022-10-07.
- „Texte intégral de la Constitution du 4 octobre 1958 en vigueur“. conseil-constitutionnel.fr (prancūzų). Konstitucinė Taryba. Nuoroda tikrinta 2022-06-22.
- „Charles de Gaulle (1890–1970)“ (prancūzų). Official website of the French Presidency. Suarchyvuotas originalas 1 April 2010. Nuoroda tikrinta 2 August 2010.
- „Alain Poher (1909–1996)“ (prancūzų). Official website of the French Presidency. Suarchyvuotas originalas 13 April 2010. Nuoroda tikrinta 2 August 2010.
- „Georges Pompidou (1911–1974)“ (prancūzų). Official website of the French Presidency. Suarchyvuotas originalas 1 April 2010. Nuoroda tikrinta 2 August 2010.
- „Valéry Giscard d'Estaing (1926)“ (prancūzų). Official website of the French Presidency. Suarchyvuotas originalas 28 June 2010. Nuoroda tikrinta 2 August 2010.
- „François Mitterrand (1916–1996)“ (prancūzų). Official website of the French Presidency. Suarchyvuotas originalas 1 April 2010. Nuoroda tikrinta 2 August 2010.
- „Jacques Chirac (1932)“ (prancūzų). Official website of the French Presidency. Suarchyvuotas originalas 28 June 2010. Nuoroda tikrinta 2 August 2010.
- „Nicolas Sarkozy (1955)“ (prancūzų). Official website of the French Presidency. Suarchyvuotas originalas 18 May 2012. Nuoroda tikrinta 15 May 2012.
- „Biographie officielle de François Hollande“ [Official biography of François Hollande] (prancūzų). Official website of the French Presidency. Suarchyvuotas originalas 18 May 2012. Nuoroda tikrinta 15 May 2012.
Nuorodos
- Oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prancūzijos prezidentas, Kas yra Prancūzijos prezidentas? Ką reiškia Prancūzijos prezidentas?
Prancuzijos prezidentas President de la Republique francaisePrezidento emblemaPrezidento veliavaDabartinis prezidentasEmanuelis Makronas nuo 2017 m geguzes 14 d 2017 05 14 InformacijaĮkurta1848 m gruodzio 20 d StatusasValstybes vadovasRezidencijaEliziejaus rumai ParyziusKadencija5 metai su perrinkimu viena karta Pirmas ejes pareigasLiudvikas Napoleonas BonapartasAtlyginimas15 200 per menesįSvetainewww elysee fr wbr wbr Prancuzijos prezidentas oficialiai Prancuzijos Respublikos prezidentas pranc President de la Republique francaise Prancuzijos valstybes vadovas ir ginkluotuju pajegu vyriausiasis vadas Prezidentas renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais penkeriems metams ne daugiau kaip dviem kadencijoms is eiles Pirmuoju Prancuzijos prezidentu 1848 m isrinktas Liudvikas Napoleonas Bonapartas Dabartinis Prancuzijos Respublikos prezidentas yra Emanuelis Makronas kuris 2017 m geguzes 14 d pakeite Fransua Olanda o 2022 m geguzes 7 d buvo inauguruotas antrajai kadencijai IstorijaPirma karta Prancuzijos prezidento institucijos ideja viesai iskelta per 1830 m Tuomet prezidento postas pasiulytas karo ir valstybes veikejui markizui Jis palaike princa Liudvika Pilypa tapusį Prancuzijos karaliumi Po 18 metu prezidento institucija įsteigta tautos isrinktam valstybes vadovui kuriuo pirmasis tapo Napoleono sunenas Liudvikas Napoleonas Bonapartas Jis ejo prezidento pareigas iki kol 1851 m gruodzio 2 d įvykde valstybes perversma ir pasiskelbe imperatoriumi Napoleonu III Treciosios Respublikos laikotarpiu prezidentas is pradziu turejo nemazai galiu nes įsigaliojus 1875 m konstituciniams įstatymams rojalistu partija buvo stipri Buvo tikimasi kad vienos is dvieju karaliskosios seimos atsaku narys gales eiti prezidento pareigas ir paversti Prancuzija konstitucine monarchija Taciau 1877 m parlamento rinkimus laimejo respublikonai Prezidentas paleisdamas Deputatu rumus nesekmingai bande gauti nauja rojalistu dauguma Jo įpedinis 1879 m pazadejo kad nepasinaudos savo prezidento galia paleisti parlamenta todel prarado įstatymu leidziamosios valdzios kontrole Taip sukurtas parlamentinis valdymas islikes iki 1959 m kai Sarlis de Golis tapo prezidentu Po Antrojo pasaulinio karo įkurta Ketvirtoji Respublika buvo parlamentine respublika kurioje prezidento pareigos buvo is esmes ceremonines ir be dideliu įgaliojimu 1958 m ja pakeitusi Penktosios Respublikos Konstitucija labai padidino prezidento galias 1962 m referendumu pakeista prezidento rinkimu tvarka atsisakyta parlamentines prezidento rinkimu sistemos prezidentas renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais 2000 m referendumu sutrumpinta prezidento kadencija nuo septyneriu iki penkeriu metu 2008 m konstitucine reforma nustate ne daugiau kaip dvi kadencijas is eiles RinkimaiKadenciju limitas Nuo 1962 m referendumo prezidentas yra renkamas tiesioginiais anksciau buvo renkamas Po 2000 m referendumo prezidento kadencijos trukme sutrumpejo nuo septyneriu iki penkeriu metu pirmieji rinkimai po referendumo surengti 2002 m Tuometinis prezidentas Zakas Sirakas pirma karta isrinktas 1995 m ir perrinktas 2002 m galejo kandidatuoti ir 2007 m nes nebuvo kadenciju limito Pagal 2008 m priimta konstitucinį įstatyma del Penktosios Respublikos instituciju modernizavimo prezidentas negali eiti pareigu daugiau nei dvi kadencijas is eiles Fransua Miteranas ir Zakas Sirakas iki siol buvo vieninteliai prezidentai isdirbe visas dvi kadencijas atitinkamai 14 ir 12 metu Dabartinis salies vadovas Emanuelis Makronas yra ketvirtasis prezidentas po S de Golio F Miterano ir Z Sirako perrinktas antrai kadencijai 2022 m rinkimuose Rinkimu procesas Prancuzijos prezidento rinkimai vyksta dvieju turu balsavimu kuris uztikrina kad isrinktasis prezidentas visada gautu balsu dauguma Jei pirmame rinkimu ture niekas negauna tokios balsu daugumos organizuojamas antrasis turas tarp dvieju daugiausiai balsu surinkusiu kandidatu Isrinkus nauja prezidenta vyksta iskilminga ceremonija vadinama passation des pouvoirs galiu perdavimas Kad taptu oficialiais kandidatais potencialus kandidatai turi surinkti parasus pranc parrainages is daugiau nei 500 vietos pareigunu daugiausia meru Sie pareigunai turi buti is maziausiai 30 departamentu arba uzjurio bendriju ir ne daugiau kaip 10 ju turetu buti is to paties departamento ar uzjurio bendrijos Be to kiekvienas pareigunas gali siulyti tik viena kandidata Yra 45 543 isrinkti pareigunai 33 872 is ju merai Kampaniju ir politiniu partiju islaidos ir finansavimas yra grieztai reguliuojami Nustatyta islaidu riba iki 20 mln euru o vyriausybes viesasis finansavimas sudaro 50 islaidu jei kandidatas surenka daugiau nei 5 balsu Jei kandidatas surenka maziau nei 5 balsu vyriausybe partijai skiria 8 mln euru Reklama per televizija draudziama taciau oficialus laikas kandidatams suteikiamas visuomenineje televizijoje Nepriklausoma agentura reguliuoja rinkimu ir partiju finansavima GaliosPenktoji Prancuzijos Respublika pusiau prezidentine respublika Skirtingai nuo kitu Europos valstybiu prezidentu Prancuzijos vadovas turi nemazai galiu Nors Prancuzijos ministras pirmininkas per savo vyriausybe ir parlamenta priziuri didziaja dalį kasdieniu salies vidaus reikalu Prancuzijos prezidentas turi didele įtaka ypac ir uzsienio politikos srityse Didziausia prezidento galia teise skirti ministra pirmininka Taciau Prancuzijos Nacionaline Asambleja gali paleisti ministro pirmininko vyriausybe Prezidentas skirdamas ministra pirmininka negali nepaisyti parlamento nuomones nes Konstitucija reikalauja kad naujai sudaryta vyriausybe gautu parlamento pasitikejima Nuo 2002 m parlamento rinkimai vyksta praejus kelioms savaitems nuo prezidento rinkimu todel labai tiketina kad bus gauta dauguma palaikanti prezidento partija arba bent jau nepriestaraujanti prezidento pasirinkimui Konstituciniai įgaliojimai Konstitucines prezidento pareigos apibreztos Prancuzijos Konstitucijos II skirsnyje 5 straipsnis Respublikos prezidentas priziuri kaip laikomasi Konstitucijos Savo arbitravimu jis uztikrina normalu viesuju valdziu funkcionavima ir valstybes testinuma Jis yra nacionalines nepriklausomybes teritorijos vientisumo ir sutarciu laikymosi garantas 8 straipsnis Respublikos prezidentas skiria ministra pirmininka ir jį atleidzia pastarajam įteikus pareiskima del Vyriausybes atsistatydinimo Ministro pirmininko teikimu jis skiria ir atleidzia kitus Vyriausybes narius 9 straipsnis Respublikos prezidentas pirmininkauja Ministru Tarybai 10 straipsnis Respublikos prezidentas promulguoja įstatymus per penkiolika dienu nuo tada kai Vyriausybe jam perduoda galutinai priimta įstatyma Jis gali pries pasibaigiant siam terminui prasyti Parlamento is naujo svarstyti įstatyma ar tam tikrus jo straipsnius Sio naujo svarstymo nerengti negalima 11 straipsnis Respublikos prezidentas sesiju metu Vyriausybes arba abeju rumu bendru siulymu gali teikti referendumui bet kokį įstatymo projekta 12 straipsnis Respublikos prezidentas pasikonsultaves su ministru pirmininku ir rumu pirmininkais gali paleisti Nacionaline Asambleja Visuotiniai rinkimai rengiami ne anksciau kaip per dvidesimt ir ne veliau kaip per keturiasdesimt dienu po paleidimo Nacionaline Asambleja visomis teisemis susirenka antra ketvirtadienį po rinkimu Jeigu sis susirinkimas turi įvykti neeilines sesijos metu pradetos sesijos trukme yra penkiolika dienu Metus po siu rinkimu Nacionaline Asambleja negali buti paleista 13 straipsnis Respublikos prezidentas pasiraso Ministru Tarybos priimtus ir dekretus Jis skiria civilinius ir karinius valstybes pareigunus 14 straipsnis Respublikos prezidentas akredituoja uzsienio valstybiu ambasadorius ir ypatinguosius pasiuntinius uzsienio ambasadoriai ir ypatingieji pasiuntiniai Prancuzijoje akredituojami jam dalyvaujant 15 straipsnis Respublikos prezidentas yra ginkluotuju pajegu vadas Jis pirmininkauja nacionalines gynybos auksciausiosioms taryboms ir komitetams 16 straipsnis Kai Respublikos institucijoms tautos nepriklausomybei jos teritorijos vientisumui arba jos tarptautiniu įsipareigojimu vykdymui gresia rimtas ir tiesioginis pavojus ir kai normali viesuju konstitucines valdzios instituciju veikla yra pertraukta Respublikos prezidentas oficialiai pasikonsultaves su ministru pirmininku rumu pirmininkais ir Konstitucine Taryba imasi siomis aplinkybemis butinu priemoniu Savo kreipimusi jis apie tai informuoja tauta Sias priemones turi lemti siekis per kuo trumpesnį laika konstitucinems viesosios valdzios institucijoms sudaryti galimybe vykdyti savo uzdavinius Del to konsultuojamasi su Konstitucine Taryba Parlamentas renkasi visomis teisemis Nacionaline Asambleja negali buti paleista tol kol vykdomi ypatingieji įgaliojimai 17 straipsnis Respublikos prezidentas turi teise suteikti malone 18 straipsnis Respublikos prezidentas su abejais parlamento rumais palaiko santykius savo kreipimaisi Jie perskaitomi rumuose ir del ju nediskutuojama Tarp sesiju Parlamentas renkasi specialiai siuo tikslu 19 straipsnis Respublikos prezidento aktus isskyrus tuos kurie numatyti 8 1 pastraipoje 11 12 16 18 54 56 ir 61 straipsniuose pasiraso ministras pirmininkas ir prireikus atsakingasis ministras Prancuzijos prezidentaiSarase pateikiami Penktosios Prancuzijos Respublikos prezidentai Nr Portretas Prezidentas Kadencija ir rinkimai Politine partija SaltinisAnkstesnis postas18 Sarlis de Golis 1890 1970 1959 m sausio 8 d 1969 m balandzio 28 d 1958 Sajunga uz Naujaja Respublika 1959 1967 1965 Demokratu sajunga uz Respublika 1967 1969 Ministru Tarybos pirmininkas 1958 m birzelio 1 d 1959 m sausio 8 d Senato pirmininkas Alenas Poeras laikinai pavadavo 1969 m balandzio 28 birzelio 20 d 19 Zorzas Pompidu 1911 1974 1969 m birzelio 20 d 1974 m balandzio 2 d 1969 Demokratu sajunga uz RespublikaPrancuzijos ministras pirmininkas 1962 m balandzio 14 d 1968 m liepos 10 d Senato pirmininkas Alenas Poeras laikinai pavadavo 1974 m balandzio 2 geguzes 27 d 20 Valeri Ziskaras d Estenas 1926 2020 1974 m geguzes 27 d 1981 m geguzes 21 d 1974 Nacionaline nepriklausomu respublikonu federacija 1974 1977 1978 1981 Ekonomikos ir finansu ministras 1969 m birzelio 20 d 1974 m geguzes 27 d 21 Fransua Miteranas 1916 1996 1981 m geguzes 21 d 1995 m geguzes 17 d 1981 Socialistu partija1988Njevro narys Nacionalineje Asamblejoje 1962 m gruodzio 6 d 1981 m geguzes 21 d 22 Zakas Sirakas 1932 2019 1995 m geguzes 17 d 2007 m geguzes 16 d 1995 Susivienijimas uz Respublika 1995 2002 2002 Sajunga uz liaudies judejima 2002 2007 Paryziaus meras 1977 m kovo 25 d 1995 m geguzes 16 d 23 Nikola Sarkozi g 1955 2007 m geguzes 16 d 2012 m geguzes 15 d 2007 Sajunga uz liaudies judejimaVidaus reikalu ministras 2005 m birzelio 2 d 2007 m kovo 26 d 24 Fransua Olandas g 1954 2012 m geguzes 15 d 2017 m geguzes 14 d 2012 Socialistu partijaKorezo generalines tarybos pirmininkas 2008 m kovo 20 d 2012 m geguzes 11 d 25 Emanuelis Makronas g 1977 2017 m geguzes 14 d Siuo metu eina pareigas 2017 Renesansas2022Ekonomikos pramones ir skaitmeniniu reikalu ministras 2014 m rugpjucio 26 d 2016 m rugpjucio 30 d SaltiniaiPresident de la Republique 14 910 bruts par mois Le Journal Du Net List of presidents of France Britannica Online Encyclopedia Nuoroda tikrinta 2021 10 28 Hollande rabote les privileges des anciens presidents Le Monde 2016 10 05 Jules Grevy 1879 1887 ELYSEE Nuoroda tikrinta 2022 11 08 Elysee Nuoroda tikrinta 2022 10 07 Texte integral de la Constitution du 4 octobre 1958 en vigueur conseil constitutionnel fr prancuzu Konstitucine Taryba Nuoroda tikrinta 2022 06 22 Charles de Gaulle 1890 1970 prancuzu Official website of the French Presidency Suarchyvuotas originalas 1 April 2010 Nuoroda tikrinta 2 August 2010 Alain Poher 1909 1996 prancuzu Official website of the French Presidency Suarchyvuotas originalas 13 April 2010 Nuoroda tikrinta 2 August 2010 Georges Pompidou 1911 1974 prancuzu Official website of the French Presidency Suarchyvuotas originalas 1 April 2010 Nuoroda tikrinta 2 August 2010 Valery Giscard d Estaing 1926 prancuzu Official website of the French Presidency Suarchyvuotas originalas 28 June 2010 Nuoroda tikrinta 2 August 2010 Francois Mitterrand 1916 1996 prancuzu Official website of the French Presidency Suarchyvuotas originalas 1 April 2010 Nuoroda tikrinta 2 August 2010 Jacques Chirac 1932 prancuzu Official website of the French Presidency Suarchyvuotas originalas 28 June 2010 Nuoroda tikrinta 2 August 2010 Nicolas Sarkozy 1955 prancuzu Official website of the French Presidency Suarchyvuotas originalas 18 May 2012 Nuoroda tikrinta 15 May 2012 Biographie officielle de Francois Hollande Official biography of Francois Hollande prancuzu Official website of the French Presidency Suarchyvuotas originalas 18 May 2012 Nuoroda tikrinta 15 May 2012 NuorodosOficiali svetaine