Rytų Norvegija Estlandetas norv Østlandet rytinės žemės viena iš penkių tradicinių Norvegijos žemių Kaip ir kitos Norveg
Rytų Norvegija

Rytų Norvegija, Estlandetas (norv. Østlandet – „rytinės žemės“) − viena iš penkių tradicinių Norvegijos žemių. Kaip ir kitos Norvegijos žemės, ji neturi administracinės funkcijos, o yra istorinis-kultūrinis regionas. Vakaruose jį riboja , šiaurėje – Triondelagas, pietryčiuose – , pietuose – Skagerako sąsiauris. Pietvakariuose yra Švedijos Jotalandas, rytuose – Svealandas, o šiaurės rytuose – Norlandas. Trys Norvegijos − Hedmarkas, Oplandas ir Buskerudas − užima penktadalį šalies teritorijos.
Norvegijos istorinis regionas Østlandet / Austlandet | |
---|---|
Šalis | Norvegija |
Tautos | norvegai |
Kalba | norvegų (bukmolas) |
Miestai | Oslas |
Šiaurės Norvegija, Triondelagas, , , Rytų Norvegija, |
Administracinis padalinimas
Rytų Norvegijos plotas 94577 km², o gyventojų − 2454712 (2010). Administraciškai žemę sudaro 8 apskritys:
- Telemarkas;
- Vestfoldas;
- Estfoldas;
- Akešhiusas;
- Oslas;
- Buskeriudas;
- Oplandas;
- Hedmarkas.
Geografija
Rytų Norvegiją sudaro du skirtingi kraštovaizdžiai. Pajūrio regionas () koncentruojasi ties Oslo fjordu, ir tai yra derlingas ir tankiai gyvenamas lygumų kraštas su gausiais uostais ir smulkiais fjordais. Tačiau didžiąją dalį Rytų Norvegijos užima aukštumos (), išraižytos kalnų upių slėnių. Šie dažniausiai sudaro derlingas sritis ir atskirus kultūrinius regionus aukštumose. Žemę sudaro šie geografiniai-kultūriniai regionai:
Vikenas
| Oplandenė
|
|
Istorija
Rytų Norvegija – vienas svarbiausių Skandinavijos kultūrinių židinių. Dėl geografinės padėties čia gana anksti formavosi gentinės šiaurės germanų karalystės, tarp kurių Vikeno karalystės (svarbiausios – Vestfoldas, , Ranrikė) vykdė jūrinę prekybą, užkariavimus ir tolimus žygius. Jos konsolidavosi tarpusavyje, sukurdamos bendrą liaudies susirinkimą (), kuris rinkdavosi Borge, ir buvo vadinamas .
Aukštumų karalystės miškinguose kalnuose, tuo tarpu, rinkosi į kitą liaudies susirinkimą – . Jos palaikė artimus ryšius su Svealandu rytuose, iš kur VII a. atėjo viena svarbiausių Norvegijos istorijoje . Šios dinastijos atstovai įsitvirtino daugumoje karalysčių, įskaitant Vikeną, kas skatino tarpusavio vienijimąsi.
872 m. Vestfoldo karalius suvienijo visą Rytų Norvegiją (išskyrus „laukines“ Telemarko aukštumas), tačiau atskiras valdas padalijo savo sūnums. Dėl Norvegijos karalių nesutarimų su Ladės jarlais, Ladės Hakonas Sigurdsonas sudarė sąjungą au Danija ir nugalėjo Haroldą, 971 m. trumpam įgydamas hegemoniją aukštumų Norvegijoje. Vikeną, tuo tarpu, tiesiogiai kontroliavo Danija. Ši situacija su pertraukomis išsilaikė iki 1015 m.
Vėliau, į valdžią grįžus Gražiaplaukio dinastijai, Norvegijos karalystės centras vėl persikėlė į Rytų Norvegiją. XIII a. regioniniai tingai panaikinti, tačiau XIV a. juos, kaip stambiausius teritorinius Norvegijos vienetus, pakeitė lėnai. Rytų Norvegija priskirta su administraciniu centru Akešhiuse. Nedidelę jos dalį valdė su centru Bohuse. Bendra administracija leido formuotis regiono kultūrinei ir lingvistinei tapatybei. Per visą istoriją regionas patyrė labai stiprią Danijos kultūrinę įtaką, o jame naudojamas dialektas (vėliau standartizuotas kaip bukmolas) yra artimas danų kalbai.
Iki XVII a. Rytų Norvegijai priklausė ir . Jį 1645 m. paveržė Švedija ir inkorporavo į Jotalando žemę.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rytų Norvegija, Kas yra Rytų Norvegija? Ką reiškia Rytų Norvegija?
Rytu Norvegija Estlandetas norv Ostlandet rytines zemes viena is penkiu tradiciniu Norvegijos zemiu Kaip ir kitos Norvegijos zemes ji neturi administracines funkcijos o yra istorinis kulturinis regionas Vakaruose jį riboja siaureje Triondelagas pietryciuose pietuose Skagerako sasiauris Pietvakariuose yra Svedijos Jotalandas rytuose Svealandas o siaures rytuose Norlandas Trys Norvegijos Hedmarkas Oplandas ir Buskerudas uzima penktadalį salies teritorijos Norvegijos istorinis regionas Ostlandet AustlandetSalis NorvegijaTautos norvegaiKalba norvegu bukmolas Miestai OslasSiaures Norvegija Triondelagas Rytu Norvegija Administracinis padalinimasRytu Norvegijos plotas 94577 km o gyventoju 2454712 2010 Administraciskai zeme sudaro 8 apskritys Telemarkas Vestfoldas Estfoldas Akeshiusas Oslas Buskeriudas Oplandas Hedmarkas GeografijaRytu Norvegija sudaro du skirtingi krastovaizdziai Pajurio regionas koncentruojasi ties Oslo fjordu ir tai yra derlingas ir tankiai gyvenamas lygumu krastas su gausiais uostais ir smulkiais fjordais Taciau didziaja dalį Rytu Norvegijos uzima aukstumos israizytos kalnu upiu sleniu Sie dazniausiai sudaro derlingas sritis ir atskirus kulturinius regionus aukstumose Zeme sudaro sie geografiniai kulturiniai regionai Vikenas Grenlandas Vestfoldas Estfoldas Ranrike priklauso Svedijai Oplandene Telemarkas Valdresas Romerike IstorijaRytu Norvegija vienas svarbiausiu Skandinavijos kulturiniu zidiniu Del geografines padeties cia gana anksti formavosi gentines siaures germanu karalystes tarp kuriu Vikeno karalystes svarbiausios Vestfoldas Ranrike vykde jurine prekyba uzkariavimus ir tolimus zygius Jos konsolidavosi tarpusavyje sukurdamos bendra liaudies susirinkima kuris rinkdavosi Borge ir buvo vadinamas Aukstumu karalystes miskinguose kalnuose tuo tarpu rinkosi į kita liaudies susirinkima Jos palaike artimus rysius su Svealandu rytuose is kur VII a atejo viena svarbiausiu Norvegijos istorijoje Sios dinastijos atstovai įsitvirtino daugumoje karalysciu įskaitant Vikena kas skatino tarpusavio vienijimasi Danijos Sveino Sakiabarzdzio valdomas Vikenas apie 1000 m 872 m Vestfoldo karalius suvienijo visa Rytu Norvegija isskyrus laukines Telemarko aukstumas taciau atskiras valdas padalijo savo sunums Del Norvegijos karaliu nesutarimu su Lades jarlais Lades Hakonas Sigurdsonas sudare sajunga au Danija ir nugalejo Harolda 971 m trumpam įgydamas hegemonija aukstumu Norvegijoje Vikena tuo tarpu tiesiogiai kontroliavo Danija Si situacija su pertraukomis issilaike iki 1015 m Veliau į valdzia grįzus Graziaplaukio dinastijai Norvegijos karalystes centras vel persikele į Rytu Norvegija XIII a regioniniai tingai panaikinti taciau XIV a juos kaip stambiausius teritorinius Norvegijos vienetus pakeite lenai Rytu Norvegija priskirta su administraciniu centru Akeshiuse Nedidele jos dalį valde su centru Bohuse Bendra administracija leido formuotis regiono kulturinei ir lingvistinei tapatybei Per visa istorija regionas patyre labai stipria Danijos kulturine įtaka o jame naudojamas dialektas veliau standartizuotas kaip bukmolas yra artimas danu kalbai Iki XVII a Rytu Norvegijai priklause ir Jį 1645 m paverze Svedija ir inkorporavo į Jotalando zeme NuorodosNorvegijos zemes