Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Paleoindėnai paleoamerikiečiai manomai pirmieji į Amerikos žemyną per paskutinį ledynmetį kuris Šiaurės Amerikoje vadina
Paleoindėnai
Paleoindėnai, paleoamerikiečiai - manomai pirmieji į Amerikos žemyną per paskutinį ledynmetį, kuris Šiaurės Amerikoje vadinamą Viskonsino ledynmečiu (angl. Wisconsin glaciation), vėlyvajame pleistocene įžengę ir jį apgyvendinę žmonės. Pavadinime priešdėlis paleo- kilęs iš gr. παλαιός 'senieji'.
Sąvoka
Paleoindėnų (Paleoindians) sąvoką 1957 m. pirmą kartą savo knygoje „Ancient Man in North America“ panaudojo Hannah Marie Wormington, taip apibūdindama pirmuosius Amerikos gyventojus. Ji apibūdino paleoindėnus kaip žmones, medžiojusius po ledynmečio išnykusią megafauną, kurią Amerikoje sudarė mamutai, mastodontai, milžiniškieji tinginiai. Kiek šių gyvūnų medžioklė nulėmė jų išnykimą iki šiol tebėra ginčytinas klausimas.
Ši sąvoka greitai paplito mokslinėje literatūroje, nors tuo metu ir buvo vertinama kritiškai, nes tuo metu žinomos šio laikotarpio Šiaurės Amerikos kultūros buvo laikomos regioninėmis ir datuojamos skirtingais laikotarpiais. Nepaisant to, nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio ši sąvoka pilnai įsitvirtino mokslinėje literatūroje.
Migracija į Ameriką
Paleoindėnų migracija į Vakarų pusrutulį, įskaitant tikslias datas ir persikėlimo kelius, tebėra intensyvių mokslinių tyrimų ir diskusijų objektas. Pagal tradicinę teoriją šie migrantai persikėlė Beringijos tiltu tarp rytų Sibiro ir dabartinės Aliaskos apie 11 000 m. pr. m. e., kai jūros lygis buvo žymiai žemesnis dėl ledynmečio. Šie žmonės, kaip manoma, atsekė paskui pleistoceno kaimenes pro „neapledėjusį koridorių“, kuris tuo metu buvo tarp dviejų ledynų ir tesęsi nuo Beringijos iki neapledėjusių žemių pietuose per dabartinę Kanados Jukono teritoriją. Pagal kitą versiją žmonės galėjo į pietus patekti ir palei Ramiojo vandenyno pakrantę. Pastarąją hipotezę patvirtina XXI a. radiniai Paisley olose Oregone. Ten rasti žmogaus DNR pėdsakai, datuojami 14 300 metų, žmonių persikėlimą į Ameriką atkelia keliais šimtais metų atgal. Atskiri radiniai Monte Verdėje (Čilė) ir Mydoukrofte (Pensilvanija), datuojami gerokai ankstesniu laikotarpiu, gali būti laikomi kaip dar ankstesnio žmonių persikėlimo į Ameriką įrodymai arba kaip chronologizacijos klaidos.
Atskiros kultūros
Kloviso kultūra
Pirmoji plačiai geografiškai paplitusi paleoindėnų kultūra buvo Kloviso kultūra, pavadinta pagal to paties pavadinimo stovyklavietę Naujojoje Meksikoje. Datuojama apie 11500-11000 metais, jai būdingi strėlių atgaliai iš titnago su abipusiu retušu. Šios kultūros žmonės gyveno nedidelėmis gimininėmis grupėmis, užsiėmė medžiokle ir rinkimu plačioje teritorijoje nuo Šiaurės iki Centrinės Amerikos (nuo Aliaskos iki Panamos), kuri dar tebebuvo stipriai veikiama tirpstančių ledynų.
Folsomo kultūra
Kloviso kultūrą pakeitė Folsomo kultūra, taip pat pavadinta pagal to pavadinimo stovyklavietę Naujojoje Meksikoje. Ji truko maždaug nuo 10 900 iki 10 200 m. pr. m. e., kultūrai būdingas platus medžioklės trofėjų spektras, greičiausiai reakcija į ledynmečiui būdingos išmirimą. Iečių antgaliai buvo žymiai mažesni ir mažiau apdirbti nei ankstesnės kultūros.
Vėlesnės kultūros ėmė skirtis priklausomai nuo regiono.
Periodo pabaiga
Paprastai laikoma, kad paleoindėnų laikotarpis baigėsi apie 8000 m. pr. m. e., jį pakeitė , kuriam būdingi pirmieji sėslumo bruožai ir keramikos atsiradimas. 8000 m. pr. m. e. galioja rytinei Šiaurės Amerikos daliai ir Mezoamerikai. Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje, dalyje Karibų ir Šiaurės Amerikos didžiosios lygumose kultūrų kaita įvyko vėliau. Šiaurės Amerikos vakaruose po Kloviso kultūros neina atpažinti aiškios eopchų kaitos, atskiros kultūros vystosi atskiruose, nedideliuose regionuose paraleliai arba yra dideli chronologiniai radinių pertrūkiai. Centrinėje ir didžiojoje Pietų Amerikos dalyje eopchų kaita įvyko maždaug kartu su Folsomo kultūros pabaiga.
Nuorodos
- „Atlas of the Human Journey“. National Genographic.
- „Indians in the Americas: the untold story“. By William Marder.
- George C. Frison: Paleoindian. In: Guy Gibon (Ed.): Archaeology of Prehistoric Native America. New York & London, Garland Publishing, 1998, ISBN 0-8153-0725-X, p. 620f
- „The peopling of the Americas: Genetic ancestry influences health“. Scientific American.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paleoindėnai, Kas yra Paleoindėnai? Ką reiškia Paleoindėnai?
Paleoindenai paleoamerikieciai manomai pirmieji į Amerikos zemyna per paskutinį ledynmetį kuris Siaures Amerikoje vadinama Viskonsino ledynmeciu angl Wisconsin glaciation velyvajame pleistocene įzenge ir jį apgyvendine zmones Pavadinime priesdelis paleo kiles is gr palaios senieji Zemelapis rodantis apytiksle neapledejusio koridoriaus vieta ir specifines paleoindenu stovyklas SavokaPaleoindenu Paleoindians savoka 1957 m pirma karta savo knygoje Ancient Man in North America panaudojo Hannah Marie Wormington taip apibudindama pirmuosius Amerikos gyventojus Ji apibudino paleoindenus kaip zmones medziojusius po ledynmecio isnykusia megafauna kuria Amerikoje sudare mamutai mastodontai milziniskieji tinginiai Kiek siu gyvunu medziokle nuleme ju isnykima iki siol tebera gincytinas klausimas Si savoka greitai paplito mokslineje literaturoje nors tuo metu ir buvo vertinama kritiskai nes tuo metu zinomos sio laikotarpio Siaures Amerikos kulturos buvo laikomos regioninemis ir datuojamos skirtingais laikotarpiais Nepaisant to nuo XX a astuntojo desimtmecio si savoka pilnai įsitvirtino mokslineje literaturoje Migracija į AmerikaPaleoindenu migracija į Vakaru pusrutulį įskaitant tikslias datas ir persikelimo kelius tebera intensyviu moksliniu tyrimu ir diskusiju objektas Pagal tradicine teorija sie migrantai persikele Beringijos tiltu tarp rytu Sibiro ir dabartines Aliaskos apie 11 000 m pr m e kai juros lygis buvo zymiai zemesnis del ledynmecio Sie zmones kaip manoma atseke paskui pleistoceno kaimenes pro neapledejusį koridoriu kuris tuo metu buvo tarp dvieju ledynu ir tesesi nuo Beringijos iki neapledejusiu zemiu pietuose per dabartine Kanados Jukono teritorija Pagal kita versija zmones galejo į pietus patekti ir palei Ramiojo vandenyno pakrante Pastaraja hipoteze patvirtina XXI a radiniai Paisley olose Oregone Ten rasti zmogaus DNR pedsakai datuojami 14 300 metu zmoniu persikelima į Amerika atkelia keliais simtais metu atgal Atskiri radiniai Monte Verdeje Cile ir Mydoukrofte Pensilvanija datuojami gerokai ankstesniu laikotarpiu gali buti laikomi kaip dar ankstesnio zmoniu persikelimo į Amerika įrodymai arba kaip chronologizacijos klaidos Atskiros kulturosKloviso kulturos streles antgalisKloviso kultura Pirmoji placiai geografiskai paplitusi paleoindenu kultura buvo Kloviso kultura pavadinta pagal to paties pavadinimo stovyklaviete Naujojoje Meksikoje Datuojama apie 11500 11000 metais jai budingi streliu atgaliai is titnago su abipusiu retusu Sios kulturos zmones gyveno nedidelemis gimininemis grupemis uzsieme medziokle ir rinkimu placioje teritorijoje nuo Siaures iki Centrines Amerikos nuo Aliaskos iki Panamos kuri dar tebebuvo stipriai veikiama tirpstanciu ledynu Folsomo kultura Kloviso kultura pakeite Folsomo kultura taip pat pavadinta pagal to pavadinimo stovyklaviete Naujojoje Meksikoje Ji truko mazdaug nuo 10 900 iki 10 200 m pr m e kulturai budingas platus medziokles trofeju spektras greiciausiai reakcija į ledynmeciui budingos ismirima Ieciu antgaliai buvo zymiai mazesni ir maziau apdirbti nei ankstesnes kulturos Velesnes kulturos eme skirtis priklausomai nuo regiono Periodo pabaigaPaprastai laikoma kad paleoindenu laikotarpis baigesi apie 8000 m pr m e jį pakeite kuriam budingi pirmieji seslumo bruozai ir keramikos atsiradimas 8000 m pr m e galioja rytinei Siaures Amerikos daliai ir Mezoamerikai Pietu Amerikos siaurineje dalyje dalyje Karibu ir Siaures Amerikos didziosios lygumose kulturu kaita įvyko veliau Siaures Amerikos vakaruose po Kloviso kulturos neina atpazinti aiskios eopchu kaitos atskiros kulturos vystosi atskiruose nedideliuose regionuose paraleliai arba yra dideli chronologiniai radiniu pertrukiai Centrineje ir didziojoje Pietu Amerikos dalyje eopchu kaita įvyko mazdaug kartu su Folsomo kulturos pabaiga Nuorodos Atlas of the Human Journey National Genographic Indians in the Americas the untold story By William Marder George C Frison Paleoindian In Guy Gibon Ed Archaeology of Prehistoric Native America New York amp London Garland Publishing 1998 ISBN 0 8153 0725 X p 620f The peopling of the Americas Genetic ancestry influences health Scientific American