Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
PietaMenininkas MikelandželasMetai 1498 1499 m Meno kryptis RenesansasMedžiagos technika marmurasMatmenys žmogaus dydžio
Pieta (Mikelandželas)
| Pieta | |
|---|---|
| Menininkas | Mikelandželas |
| Metai | 1498-1499 m. |
| Meno kryptis | Renesansas |
| Medžiagos, technika | marmuras |
| Matmenys | žmogaus dydžio |
| Miestas (vieta) | Roma, Šv. Petro bazilika |
| Muziejus | |
Pieta – italų renesanso menininko Mikelandželo (1475–1564) skulptūra, esanti Šv. Petro bazilikoje Romoje. Tai pirmasis Mikelandželo kūrinys, kuris jį išgarsino, ir viena garsiausių Europos meno skulptūrų.
Istorija
1498 m. rugpjūčio 27 d. Mikelandželas Romoje sudarė sutartį sukurti skulptūrą „Pieta“ „iš marmuro… Mergelę Mariją, apsirengusią, su mirusiu Kristumi rankose“. Užsakovas buvo prancūzų kardinolas ir Sen Deni vienuolyno prie Paryžiaus abatas Jean Bilhères de Lagraulas. Kardinolas buvo Prancūzijos karaliaus Karolio VIII ambasadorius Vatikane. Skulptūra buvo skirta paties kardinolo pomirtinei koplyčiai (jis išties mirė statulos sukūrimo metu ir jos baigtos nepamatė). Už „Pietą“ sumokėti 450 dukatų buvo įpareigotas bankininkas Jacopo Galli, kuris anksčiau jau įsigijo Mikelandželo kurtą „Bakcho“ statulą. „Pieta“ turėjo vaizduoti žmogaus dydžio figūras ir būti baigta per vienerius metus. Jacopo Galli įrašė į sutartį savų reikalavimų, įskaitant, kad skulptūra turėtų „būti gražesnė už bet kurį kitą darbą iš marmuro Romoje“. „Pieta“ buvo sukurta iš balto Kararos marmuro luito, kurį Mikelandželas pats parinko Kararos skaldyklose prieš tai Romoje pardavęs užsakovų skirtą akmens luitą, kuriuo buvo nepatenkintas. Mikelandželas kūrė skulptūrą beveik dvejus metus. Baigus darbus, „Pieta“ buvo išstatyta Šv. Petronėlės koplyčioje prie Šv. Petro bazilikos (senosios). Giorgio Vasari teigimu, vieną dieną Mikelandželas užtiko bažnyčioje grupę svečių iš Lombardijos, kurie ja labai žavėjosi. Buvo paklausta: kas ją sukūrė? Ir kažkas pasakė: tai mūsų Gobbo iš Milano. Mikelandželas tuo metu nieko nesakė, bet grįžo naktį į bažnyčią ir iškalė savo autografą ant Madonos statulos, juostoje ties krūtine, itališkai: „Mikelandželas Buonarotis, florentietis, tai sukūrė“. Tai yra vienintelis Mikelandželo kūrinys, ant kurio jis pasirašė.
Po Šv. Petro bazilikos išplėtimo „Pieta“ apie 1537 m. buvo perkelta į šios pagrindinės Romos bažnyčios Santa Maria della Febbre koplyčią ir ilgą laiką dėl to buvo žinoma „Madonna della Febbre“ pavadinimu. Apie 1572−1585 m. ji buvo perkelta į popiežiaus Siksto IV chorą, dar po maždaug 150 metų perkelta į jai skirtą Pietos koplyčią, kur yra dabar. 1964–1965 m. „Pieta“ vienintelį kartą paliko Šv. Petro baziliką ir buvo išgabenta į Vatikano paviljoną Pasaulinėje parodoje Niujorke. 1972 m. gegužės 21 d. bedarbis vengrų kilmės geologas Laszlo Toth atakavo „Pietą“ su kūju. Prieš tai lyg šaukdamas, kad jis yra Jėzus Kristus ar Mikelandželas. Statulai buvo suduota 12 smūgių, nuskelta Madonos nosis, kairė ranka, apdaužyta galinė Madonos galvos pusė − viso atskilo apie 100 gabaliukų. Restauracijos procesas truko 10 mėnesių, po kurio „Pieta“ buvo patalpinta už neperšaunamo ir nepramušamo stiklo. „Pieta“ laikoma žymiausiu Šv. Petro bazilikos kūriniu. Jos vertę susumavo Giorgio Vasari 1550 m. parašytoje Mikelandželo biografijoje: „tikriausias stebuklas, kad akmuo, beformis iš pradžių, galėjo įgyti tokią formą, kurią Gamta retai sugeba atkartoti kūne.“
Apie skulptūrą
Skulptūrinė grupė vaizduoja Mergelę Mariją su mirusiu sūnumi Kristumi ant kelių, tik ką nuimtu nuo kryžiaus. Skulptūros kompozicija piramidinė. Mergelė Marija vaizduojama kur kas jaunesnė nei turėtų būti. Mikelanželas kardinolui tai paaiškino tuo, kad Marija yra nekaltumo ir tyrumo įsikūnijimas. Taip pat Marijos figūra yra ženkliai didesnė nei Kristaus. Tai aiškinama tuo, kad Marija, pagal skulptūros užsakymo sutartį, turėjo žiūrėti į mirusį sūnų ir idėjos įgyvendinimas nebūtų įmanomas tuo pačiu jai laikant suaugusio žmogaus kūną ant kelių. Pradiniame sumanyme „Pieta“ turėjo puošti antkapį ir žiūrovas kartu su Marija galėjo žvelgti į Kristaus veidą. Marijos kairės rankos padėtis − tai kvietimas tikinčiajam žvelgti į kančios sceną. Dabar „Pieta“ yra ant aukšto postamento ir matoma iš nemenko atstumo Šv. Petro bazilikoje, taigi, eiliniai žiūrovai niekuomet negali skulptūros pamatyti taip, kaip buvo sumanyta iš pradžių.
Šaltiniai
- Michelangelo: The Man and the Myth. University of Pennsylvania Press, 2008. p. 118
- Forcellino, Antonio. Michelangelo: A Tormented Life. Polity, 2009. p. 52
- reuters.com Archyvuota kopija 2014-10-18 iš Wayback Machine projekto.
- Giorgio Vasari. „Life of Michelangelo“ Archyvuota kopija 2012-06-23 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- smarthistory.khanacademy.org Archyvuota kopija 2014-10-11 iš Wayback Machine projekto.
- italianrenaissance.org
- newrenart.com
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pieta (Mikelandželas), Kas yra Pieta (Mikelandželas)? Ką reiškia Pieta (Mikelandželas)?
PietaMenininkas MikelandzelasMetai 1498 1499 m Meno kryptis RenesansasMedziagos technika marmurasMatmenys zmogaus dydzioMiestas vieta Roma Sv Petro bazilikaMuziejus Pieta italu renesanso menininko Mikelandzelo 1475 1564 skulptura esanti Sv Petro bazilikoje Romoje Tai pirmasis Mikelandzelo kurinys kuris jį isgarsino ir viena garsiausiu Europos meno skulpturu Istorija1498 m rugpjucio 27 d Mikelandzelas Romoje sudare sutartį sukurti skulptura Pieta is marmuro Mergele Marija apsirengusia su mirusiu Kristumi rankose Uzsakovas buvo prancuzu kardinolas ir Sen Deni vienuolyno prie Paryziaus abatas Jean Bilheres de Lagraulas Kardinolas buvo Prancuzijos karaliaus Karolio VIII ambasadorius Vatikane Skulptura buvo skirta paties kardinolo pomirtinei koplyciai jis isties mire statulos sukurimo metu ir jos baigtos nepamate Uz Pieta sumoketi 450 dukatu buvo įpareigotas bankininkas Jacopo Galli kuris anksciau jau įsigijo Mikelandzelo kurta Bakcho statula Pieta turejo vaizduoti zmogaus dydzio figuras ir buti baigta per vienerius metus Jacopo Galli įrase į sutartį savu reikalavimu įskaitant kad skulptura turetu buti grazesne uz bet kurį kita darba is marmuro Romoje Pieta buvo sukurta is balto Kararos marmuro luito kurį Mikelandzelas pats parinko Kararos skaldyklose pries tai Romoje pardaves uzsakovu skirta akmens luita kuriuo buvo nepatenkintas Mikelandzelas kure skulptura beveik dvejus metus Baigus darbus Pieta buvo isstatyta Sv Petroneles koplycioje prie Sv Petro bazilikos senosios Giorgio Vasari teigimu viena diena Mikelandzelas uztiko baznycioje grupe sveciu is Lombardijos kurie ja labai zavejosi Buvo paklausta kas ja sukure Ir kazkas pasake tai musu Gobbo is Milano Mikelandzelas tuo metu nieko nesake bet grįzo naktį į baznycia ir iskale savo autografa ant Madonos statulos juostoje ties krutine italiskai Mikelandzelas Buonarotis florentietis tai sukure Tai yra vienintelis Mikelandzelo kurinys ant kurio jis pasirase Po Sv Petro bazilikos ispletimo Pieta apie 1537 m buvo perkelta į sios pagrindines Romos baznycios Santa Maria della Febbre koplycia ir ilga laika del to buvo zinoma Madonna della Febbre pavadinimu Apie 1572 1585 m ji buvo perkelta į popieziaus Siksto IV chora dar po mazdaug 150 metu perkelta į jai skirta Pietos koplycia kur yra dabar 1964 1965 m Pieta vienintelį karta paliko Sv Petro bazilika ir buvo isgabenta į Vatikano paviljona Pasaulineje parodoje Niujorke 1972 m geguzes 21 d bedarbis vengru kilmes geologas Laszlo Toth atakavo Pieta su kuju Pries tai lyg saukdamas kad jis yra Jezus Kristus ar Mikelandzelas Statulai buvo suduota 12 smugiu nuskelta Madonos nosis kaire ranka apdauzyta galine Madonos galvos puse viso atskilo apie 100 gabaliuku Restauracijos procesas truko 10 menesiu po kurio Pieta buvo patalpinta uz nepersaunamo ir nepramusamo stiklo Pieta laikoma zymiausiu Sv Petro bazilikos kuriniu Jos verte susumavo Giorgio Vasari 1550 m parasytoje Mikelandzelo biografijoje tikriausias stebuklas kad akmuo beformis is pradziu galejo įgyti tokia forma kuria Gamta retai sugeba atkartoti kune Apie skulpturaSkulpturine grupe vaizduoja Mergele Marija su mirusiu sunumi Kristumi ant keliu tik ka nuimtu nuo kryziaus Skulpturos kompozicija piramidine Mergele Marija vaizduojama kur kas jaunesne nei turetu buti Mikelanzelas kardinolui tai paaiskino tuo kad Marija yra nekaltumo ir tyrumo įsikunijimas Taip pat Marijos figura yra zenkliai didesne nei Kristaus Tai aiskinama tuo kad Marija pagal skulpturos uzsakymo sutartį turejo ziureti į mirusį sunu ir idejos įgyvendinimas nebutu įmanomas tuo paciu jai laikant suaugusio zmogaus kuna ant keliu Pradiniame sumanyme Pieta turejo puosti antkapį ir ziurovas kartu su Marija galejo zvelgti į Kristaus veida Marijos kaires rankos padetis tai kvietimas tikinciajam zvelgti į kancios scena Dabar Pieta yra ant auksto postamento ir matoma is nemenko atstumo Sv Petro bazilikoje taigi eiliniai ziurovai niekuomet negali skulpturos pamatyti taip kaip buvo sumanyta is pradziu SaltiniaiMichelangelo The Man and the Myth University of Pennsylvania Press 2008 p 118Forcellino Antonio Michelangelo A Tormented Life Polity 2009 p 52 reuters com Archyvuota kopija 2014 10 18 is Wayback Machine projekto Giorgio Vasari Life of Michelangelo Archyvuota kopija 2012 06 23 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Pieta Mikelandzelas vaizdine ir garsine medziagasmarthistory khanacademy org Archyvuota kopija 2014 10 11 is Wayback Machine projekto italianrenaissance org newrenart com Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu