Pontas (regionas)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pontas (gr. Πόντος) – istorinis regionas šiaurės rytinėje Mažojoje Azijoje, dabartinės Turkijos šiaurėje ().

Mažosios Azijos istorinis regionas Pontas (Πόντος)
Šalis	šiaurės rytų Turkija
Tautos	kaškai > graikai > turkai
Valstybės	Ponto karalystė (II-I a. pr. m. e.)
Miestai	Amasija, , Trabzonas

Geografija

Ponto pagrindinė dalis koncentravosi Ješil Irmako (senovės Iriso) baseine ir apėmė didžiąją jo dalį. Tai buvo derlingų lygumų kraštas, susisiekiantis su Juodąja jūra. Svarbiausi miestai čia buvo Amasija ir Samsunas (senovės Amisas). Pontui dažniausiai taip pat priskiriama ir pailga Juodosios jūros pakrantė į šiaurę nuo Ponto kalnų, kur yra uostai Ordu, Trabzonas, Giresunas, . Kai kuriais atvejais į Ponto sampratą įtraukiami ir vakariau (Paflagonijoje) buvę pakrantės uostai, tokie kaip Sinopas ar .

Regionas vakaruose ribijosi su Paflagonija, pietryčiuose – su Mažąja Armėnija, pietuose – su Kapadokija.

Istorija

Senovė

Manoma, kad senieji Ponto gyventojai buvo hatai, kuriuos XV a. pr. m. e. pakeitė kaškai, greičiausiai giminingi Kaukazo tautoms. Jie kėlė grėsmę Hetitų imperijai Kapadokijos regione. Matyt jų palikuonys čia gyveno ir I tūkst. pr. m. e. pradžioje, kuomet regioną jūra pasiekė graikai ir pradėjo čia kolonizaciją. Jie mini čia smulkias pakrantės gentis, tokias kaip moškai, marai, makronai, mosinoikai, tibarėnai, canai, chaldai. Graikai kūrė čia savo kolonijas. Regionas buvo svarbi graikų mitų vieta, kur veikė Heraklis, Odisėjas, kimerai, argonautai ir kt.

Giliau krašte buvusi regiono dalis (ir svarbiausias regiono miestas Amasija) ėjo iš rankų į rankas tarp Mažosios Azijos karalysčių: iš pradžių jis priklausė Frygijai, vėliau Lidijai, o VI a. pr. m. e. regionas atiteko Achemenidų imperijai. Pastaroji greičiausiai kontroliavo ir pakrantės graikų miestus, kurie mokėjo duoklę Persijai. Pontas buvo valdomas kaip dalis, ir kartu su ja atsiskyrė nuo Persijos kaip Kapadokijos karalystės dalis.

Graikiškasis laikotarpis

302 m. pr. m. e. persiškos kilmės didikas rytinėje Paflagonijoje ir Ponte įkūrė Ponto karalystę. Joje kūrybiškai maišėsi graikiška ir persiška kultūros. Tai buvo viena iš labiausiai helenizuotų to meto valstybių. I a. pr. m. e. pabaigoje jos karalius pradėjo sparčią ekspansiją, užimdamas Mažosios Armėnijos, Kapadokijos, Likaonijos, Kolchidės regionus, siekdamas valdyti visą Mažąją Aziją.

Ši ekspansija sukėlė su Roma. 63 m. pr. m. e. romėnai nugalėjo Pontą. Atkplėšus nuo pralaimėjusios karalystės užkariautas sritis, Ponto ir Mažosios Armėnijos regionai kartu buvo paversti klientine valstybe. Ją panaikinus, Pontas inkorporuotas į Kapadokijos provinciją.

Diokletiano reformų metu Ponto regionas buvo padalintas į dvi atskiras provincijas – su sostine Amise (kiti svarbūs miestai čia buvo Amasija, Sinopas ir kt.), ir su sostine (kiti svarbūs miestai čia buvo , , ir kt.). Justinianas 536 m. įvykdė dar vieną reformą: Polemoniumo Pontas padalintas į tris dalis: vakarinė pajūrio atkarpa atiteko Diospontui, o rytinė – . Kalnuotos sritys atiduotos provincijai.

Viduramžiai

VII a. Ponto regionas priskirtas . XI a. Mažąją Aziją užkariavus Seldžiukams, kalnų atskirtas Pontas liko graikų (Bizantijos)valdžioje. XIII–XV a. čia klestėjo Trapezundo imperija, kol jos nenukariavo Osmanų imperija, paversdama regioną .

Valdant turkams krikščionys graikai vis dar sudarė didžiąją gyventojų dalį. Jie skyrėsi nuo Balkanų graikų savo kultūra, tapatybe, ir buvo vadinami Ponto graikais. Ilgainiui nemaža jų dalis perėmė islamą, o vėliau ir turkų kalbą. XX a. pradžioje graikai tesudarė apie 25 proc. krašto gyventojų. Tuo metu žlungant Osmanų imperijai, graikai bandė įkurti nepriklausomą . Šiam planui nepavykus, Turkija galutinai perėmė kontrolę krašte. Tuo metu įvykdytas graikų genocidas – išžudyti ne mažiau nei 353,000 Ponto graikų.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.