Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas įstatymo galią turintis Lietuvos teisės normų reguliuojančių baudžiamą
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas – įstatymo galią turintis Lietuvos teisės normų, reguliuojančių baudžiamąjį procesą, rinkinys; LR teismo proceso teisynas, LR baudžiamojo proceso teisės sąvadas, teisės kodeksas.
Priimtas 2002 m. kovo 14 d. Įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. Kodekso įgyvendinimui Vyriausybė reikalingų teisinių, finansinių ir organizacinių priemonių, kurios užtikrintų sklandų teisėsaugos institucijų ir teismų perėjimą prie naujų reikalavimų, planą įgyvendinti vėlavo kone pusmetį (pradžioje planuota, kad Kodeksas įsigalios 2003 m. sausio 1 d.).
Istorija
Pirmtakas – Lietuvos TSR baudžiamojo proceso kodeksas. Atkūrus Nepriklausomybę, reikėjo užtikrinti tarptautinius žmogaus teisių apsaugos atitinkančius standartus, tarptautines sutartis. Tam buvo būtinos naujos pataisos. Senasis tarybinis Kodeksas buvo recepuotas bei daugelį kartų keistas bei atnaujinamas. Naujojo Kodekso poreikis išryškėjo vis labiau artėjant prie kontinentinės teisės valstybių teisės sistemos.
Projektą parengė Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytas darbo grupė; vadovas – doc. Marcelis Kazlauskas (g. 1932 m.). Projektą apsvarstė LR vidaus reikalų ministerija, LR teisingumo ministerija, LR generalinė prokuratūra, Tardymo departamentas prie LR VRM, Policijos departamentas prie LR VRM, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos apeliacinis teismas, Vilniaus apygardos teismas. Darbo grupė atsižvelgė į daugumą pareikštų pastabų ir pasiūlymų. Galutinis Projekto variantas buvo suderintas specialioje grupėje, kurią sudarė LR VRM, LR TM, Generalinės prokuratūros bei darbo grupės atstovai.
Projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, naujojo Baudžiamojo kodekso, Seimo patvirtintų Teisinės sistemos reformos metmenų reikalavimus. Projektas derinamas su 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jos papildomais protokolais, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų nuostatomis. Be to, Projektas suderintas su Europos Tarybos konvencijomis dėl ekstradicijos; pagalbos baudžiamosiose bylose; nuteistųjų perdavimo; su Europos Sąjungos konvencijomis dėl ekstradicijos; dėl supaprastintos ekstradicijos procedūrų; dėl pagalbos baudžiamosiose bylose; su Jungtinių Tautų konvenciją prieš organizuotą tarptautinį nusikalstamumą, su Romos Tarptautinio Baudžiamojo Teismo statutu ir kt.
Kodekse, rengiant atskiras jo dalis, panaudota Vakarų Europos valstybių baudžiamojo proceso įstatymuose sukaupta patirtis, tačiau tai buvo daroma ne mechaniškai implantuojant užsienio kodeksų nuostatas, o atrenkant tik tokias idėjas, kurios gali būti realiai panaudotos mūsų šalies sąlygomis, todėl Kodeksas laikytinas nacionaliniu.
Ypatumai
Pagrindiniai naujojo Kodekso dalykai – proceso optimalumas, asmens teisių apsauga, diskrecinis pradas.
Optimalumas reiškia, kad procesiniai veiksmai turi būti atliekami ir procesiniai sprendimai turi būti priimami greitai ir minimaliomis intelektinėmis ir fizinėmis sąnaudomis. Todėl Kodekse teisėsaugos įstaigų veikla sukonstruota taip, jog per trumpesnį laiką galima būtų ištirti, išnagrinėti bei išspręsti žymiai daugiau baudžiamųjų bylų, negu vadovaujantis ankstesniu procesiniu įstatymu. Žinoma, greitumo principo baudžiamajame procese taikymas jokiu būdu negali pateisinti proceso dalyvių teisių nepaisymo.
Asmens teisių apsauga Kodekse pasireiškia nustatant proceso dalyvių statusą, apibrėžiant jų teises bei pareigas. Šiuo požiūriu Kodekso normos pagrįstos tarptautinių sutarčių nuostatomis bei Europos žmogaus teisių teismo praktika. Pabrėžtina ir tai, kad Kodekse numatytos asmenybės garantijos yra viena iš sąlygų nustatyti byloje tiesą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
Diskrecinis pradas pasireiškia tokioje Kodekso normų konstrukcijoje, kuri leidžia teisėjui ar kitam teisėsaugos pareigūnui baudžiamojoje byloje veikti ir priimti sprendimus savo nuožiūra. Įstatyme negalima (ir nereikia) užprogramuoti milžiniškos procesinių situacijų įvairovės, todėl atitinkamos diskrecinės normos suteikia didesnę galimybę jų taikytojams veikti vadovaujantis protingumo kriterijais. Tačiau procesinės normos, reglamentuojančios procesinės prievartos priemonių taikymą, yra sukonstruotos labai konkrečiai, tiksliai nustatant tokių priemonių taikymo pagrindus, trukmę, apskundimo tvarką ir pan.
Kodeksas susideda iš 10 dalių. Pirmojoje dalyje „Bendrieji pradmenys“ yra išdėstyti procesiniai institutai, realizuojami visose baudžiamojo proceso stadijose. Šioje dalyje nurodyti pagrindiniai nuostatai, turintys konstitucinių proceso principų reikšmę, konkrečiai ir visapusiškai reglamentuoti proceso dalyvių teisių užtikrinimo būdai (gynyba, atstovavimas, nušalinimas ir kt.), pateikiama originali ir praktiškesnė įrodomosios informacijos šaltinių sistema.
II dalyje numatytas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, pasireiškiantis dviem variantais: žalos atlyginimas, nepareiškiant civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje ir žalos atlyginimas, pareiškiant tokį ieškinį.
III dalyje reglamentuojamos procesinės prievartos priemonės ir jų turinys, šių priemonių sistema laikantis tarptautinių sutarčių ir Europos žmogaus teisių teismo praktikos reikalavimų. Šalia taikomų šiuo metu kardomųjų priemonių, numatytos dvi naujos: pareiga periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas. Asmeniui gali būti skiriamos vienu metu kelios kardomosios priemonės, kas turėtų efektyviau užtikrinti jo deramą elgesį proceso metu.
IV dalis nustato ikiteisminio tyrimo taisykles. Tai naujo modelio originalus procesinis institutas, parengtas visapusiškai įvertinus ankstesnį kodeksą, ankstesnę tardymo ir kvotos įstaigų praktinę veiklą, kitų valstybių įstatymų priimtinas idėjas. Ikiteisminiame tyrime pagrindinis vaidmuo tenka prokurorui. Kadangi prokuroras palaiko kaltinimą pagrindinėje baudžiamojo proceso stadijoje – teisminiame nagrinėjime, todėl logiška ir natūralu, kad prokuroras privalo atsakyti už medžiagos, kuria remiantis jis palaikys teisme kaltinimą, kokybę. Ikiteisminiame tyrime įvedamas ikiteisminio tyrimo teisėjo institutas. Tokio teisėjo paskirtis įstatyme numatytais atvejais užtikrinti įrodymų objektyvumą, sankcionuoti procesinių prievartos priemonių taikymą bei garantuoti atskirų tyrimo veiksmų nešališkumą. Kodekse numatytas ikiteisminis tyrimas palyginus su ankstesniu Kodeksu yra mažiau formalizuotas, išvengta procesinio biurokratizmo elementų.
V dalis reglamentuoja pagrindinę stadiją – bylų procesą pirmosios instancijos teisme. Šios stadijos schema panaši į anksčiau galiojusią, tačiau skiriasi daugelio šios stadijos normų turinys. Kodekso normos supaprastina ir palengvina teisminį procesą (atsisakyta atidavimo teismui stadijos, sutrumpinta teisminio tyrimo tvarka, jeigu kaltinamasis prisipažįsta kaltas, racionalesnė nuosprendžio surašymo bei paskelbimo tvarka). Kodekse, atsižvelgiant į nuosprendžio teisinės galios pobūdį, išplečiama šio sprendimo taikymo sfera – teismas nuosprendžiu nutraukia bylą, jeigu teisme nustatomi Baudžiamojo kodekso numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
VI ir VIII dalys skirtos kontrolinėms teisminėms stadijoms: bylų procesas apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Kadangi apeliacijos ir kasacijos institutai galioja Lietuvoje nuo 1995 m. (su esminiais pakeitimais įsigaliojusiais nuo 1999 m. sausio 1 d.) ir jų procesinė reglamentacija teismų praktikoje pasiteisino, todėl Kodekse radikalesnių pakeitimų šiose stadijose nenumatyta, išskyrus tai, kad pakeista apeliacinio teismo kompetencija, atimant galimybę grąžinti bylą iš naujo tirti ar nagrinėti teisme, kadangi apeliacinė instancija gali ištaisyti bet kokio pobūdžio klaidas ir priimti teisingą sprendimą.
VII dalis „Nuosprendžio ir nutarties vykdymas” yra tampriai susijusi su baudžiamuoju įstatymu, todėl šios dalies normų pagrindą sudaro naujo Baudžiamojo kodekso nuostatos.
IX dalis numato baudžiamojo proceso ypatumus tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas. Čia reglamentuojamas: bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų procesas; baudžiamųjų bylų atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; procesas privataus kaltinimo bylose; bylų sumarinis procesas; bylų procesas kaltinamajam nedalyvaujant.
X dalis – „Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas”. Čia numatyta bendra teismo nutarčių apskundimo ir nagrinėjimo tvarka tiems atvejams, kai Kodeksas nenumato specialios atskirų nutarčių apskundimo ir nagrinėjimo tvarkos.
Kodekso komentaras
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas (Vytautas Markevičius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2001-08-31)
Nuorodos
- Tekstas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Kas yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas? Ką reiškia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas?
Lietuvos Respublikos baudziamojo proceso kodeksas įstatymo galia turintis Lietuvos teises normu reguliuojanciu baudziamajį procesa rinkinys LR teismo proceso teisynas LR baudziamojo proceso teises savadas teises kodeksas Priimtas 2002 m kovo 14 d Įsigaliojo 2003 m geguzes 1 d Kodekso įgyvendinimui Vyriausybe reikalingu teisiniu finansiniu ir organizaciniu priemoniu kurios uztikrintu sklandu teisesaugos instituciju ir teismu perejima prie nauju reikalavimu plana įgyvendinti velavo kone pusmetį pradzioje planuota kad Kodeksas įsigalios 2003 m sausio 1 d IstorijaPirmtakas Lietuvos TSR baudziamojo proceso kodeksas Atkurus Nepriklausomybe reikejo uztikrinti tarptautinius zmogaus teisiu apsaugos atitinkancius standartus tarptautines sutartis Tam buvo butinos naujos pataisos Senasis tarybinis Kodeksas buvo recepuotas bei daugelį kartu keistas bei atnaujinamas Naujojo Kodekso poreikis isryskejo vis labiau artejant prie kontinentines teises valstybiu teises sistemos Projekta parenge Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytas darbo grupe vadovas doc Marcelis Kazlauskas g 1932 m Projekta apsvarste LR vidaus reikalu ministerija LR teisingumo ministerija LR generaline prokuratura Tardymo departamentas prie LR VRM Policijos departamentas prie LR VRM Specialiuju tyrimu tarnyba Valstybes saugumo departamentas Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismas Darbo grupe atsizvelge į dauguma pareikstu pastabu ir pasiulymu Galutinis Projekto variantas buvo suderintas specialioje grupeje kuria sudare LR VRM LR TM Generalines prokuraturos bei darbo grupes atstovai Projektas parengtas atsizvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos naujojo Baudziamojo kodekso Seimo patvirtintu Teisines sistemos reformos metmenu reikalavimus Projektas derinamas su 1950 m Europos zmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencija jos papildomais protokolais Europos Zmogaus Teisiu Teismo sprendimu nuostatomis Be to Projektas suderintas su Europos Tarybos konvencijomis del ekstradicijos pagalbos baudziamosiose bylose nuteistuju perdavimo su Europos Sajungos konvencijomis del ekstradicijos del supaprastintos ekstradicijos proceduru del pagalbos baudziamosiose bylose su Jungtiniu Tautu konvencija pries organizuota tarptautinį nusikalstamuma su Romos Tarptautinio Baudziamojo Teismo statutu ir kt Kodekse rengiant atskiras jo dalis panaudota Vakaru Europos valstybiu baudziamojo proceso įstatymuose sukaupta patirtis taciau tai buvo daroma ne mechaniskai implantuojant uzsienio kodeksu nuostatas o atrenkant tik tokias idejas kurios gali buti realiai panaudotos musu salies salygomis todel Kodeksas laikytinas nacionaliniu YpatumaiPagrindiniai naujojo Kodekso dalykai proceso optimalumas asmens teisiu apsauga diskrecinis pradas Optimalumas reiskia kad procesiniai veiksmai turi buti atliekami ir procesiniai sprendimai turi buti priimami greitai ir minimaliomis intelektinemis ir fizinemis sanaudomis Todel Kodekse teisesaugos įstaigu veikla sukonstruota taip jog per trumpesnį laika galima butu istirti isnagrineti bei isspresti zymiai daugiau baudziamuju bylu negu vadovaujantis ankstesniu procesiniu įstatymu Zinoma greitumo principo baudziamajame procese taikymas jokiu budu negali pateisinti proceso dalyviu teisiu nepaisymo Asmens teisiu apsauga Kodekse pasireiskia nustatant proceso dalyviu statusa apibreziant ju teises bei pareigas Siuo poziuriu Kodekso normos pagrįstos tarptautiniu sutarciu nuostatomis bei Europos zmogaus teisiu teismo praktika Pabreztina ir tai kad Kodekse numatytos asmenybes garantijos yra viena is salygu nustatyti byloje tiesa ir priimti teisetus bei pagrįstus sprendimus Diskrecinis pradas pasireiskia tokioje Kodekso normu konstrukcijoje kuri leidzia teisejui ar kitam teisesaugos pareigunui baudziamojoje byloje veikti ir priimti sprendimus savo nuoziura Įstatyme negalima ir nereikia uzprogramuoti milziniskos procesiniu situaciju įvairoves todel atitinkamos diskrecines normos suteikia didesne galimybe ju taikytojams veikti vadovaujantis protingumo kriterijais Taciau procesines normos reglamentuojancios procesines prievartos priemoniu taikyma yra sukonstruotos labai konkreciai tiksliai nustatant tokiu priemoniu taikymo pagrindus trukme apskundimo tvarka ir pan Kodeksas susideda is 10 daliu Pirmojoje dalyje Bendrieji pradmenys yra isdestyti procesiniai institutai realizuojami visose baudziamojo proceso stadijose Sioje dalyje nurodyti pagrindiniai nuostatai turintys konstituciniu proceso principu reiksme konkreciai ir visapusiskai reglamentuoti proceso dalyviu teisiu uztikrinimo budai gynyba atstovavimas nusalinimas ir kt pateikiama originali ir praktiskesne įrodomosios informacijos saltiniu sistema II dalyje numatytas nusikalstama veika padarytos zalos atlyginimas pasireiskiantis dviem variantais zalos atlyginimas nepareiskiant civilinio ieskinio baudziamojoje byloje ir zalos atlyginimas pareiskiant tokį ieskinį III dalyje reglamentuojamos procesines prievartos priemones ir ju turinys siu priemoniu sistema laikantis tarptautiniu sutarciu ir Europos zmogaus teisiu teismo praktikos reikalavimu Salia taikomu siuo metu kardomuju priemoniu numatytos dvi naujos pareiga periodiskai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentu paemimas Asmeniui gali buti skiriamos vienu metu kelios kardomosios priemones kas turetu efektyviau uztikrinti jo derama elgesį proceso metu IV dalis nustato ikiteisminio tyrimo taisykles Tai naujo modelio originalus procesinis institutas parengtas visapusiskai įvertinus ankstesnį kodeksa ankstesne tardymo ir kvotos įstaigu praktine veikla kitu valstybiu įstatymu priimtinas idejas Ikiteisminiame tyrime pagrindinis vaidmuo tenka prokurorui Kadangi prokuroras palaiko kaltinima pagrindineje baudziamojo proceso stadijoje teisminiame nagrinejime todel logiska ir naturalu kad prokuroras privalo atsakyti uz medziagos kuria remiantis jis palaikys teisme kaltinima kokybe Ikiteisminiame tyrime įvedamas ikiteisminio tyrimo teisejo institutas Tokio teisejo paskirtis įstatyme numatytais atvejais uztikrinti įrodymu objektyvuma sankcionuoti procesiniu prievartos priemoniu taikyma bei garantuoti atskiru tyrimo veiksmu nesaliskuma Kodekse numatytas ikiteisminis tyrimas palyginus su ankstesniu Kodeksu yra maziau formalizuotas isvengta procesinio biurokratizmo elementu V dalis reglamentuoja pagrindine stadija bylu procesa pirmosios instancijos teisme Sios stadijos schema panasi į anksciau galiojusia taciau skiriasi daugelio sios stadijos normu turinys Kodekso normos supaprastina ir palengvina teisminį procesa atsisakyta atidavimo teismui stadijos sutrumpinta teisminio tyrimo tvarka jeigu kaltinamasis prisipazįsta kaltas racionalesne nuosprendzio surasymo bei paskelbimo tvarka Kodekse atsizvelgiant į nuosprendzio teisines galios pobudį ispleciama sio sprendimo taikymo sfera teismas nuosprendziu nutraukia byla jeigu teisme nustatomi Baudziamojo kodekso numatyti pagrindai atleisti kaltinamajį nuo baudziamosios atsakomybes VI ir VIII dalys skirtos kontrolinems teisminems stadijoms bylu procesas apeliacines bei kasacines instancijos teismuose Kadangi apeliacijos ir kasacijos institutai galioja Lietuvoje nuo 1995 m su esminiais pakeitimais įsigaliojusiais nuo 1999 m sausio 1 d ir ju procesine reglamentacija teismu praktikoje pasiteisino todel Kodekse radikalesniu pakeitimu siose stadijose nenumatyta isskyrus tai kad pakeista apeliacinio teismo kompetencija atimant galimybe grazinti byla is naujo tirti ar nagrineti teisme kadangi apeliacine instancija gali istaisyti bet kokio pobudzio klaidas ir priimti teisinga sprendima VII dalis Nuosprendzio ir nutarties vykdymas yra tampriai susijusi su baudziamuoju įstatymu todel sios dalies normu pagrinda sudaro naujo Baudziamojo kodekso nuostatos IX dalis numato baudziamojo proceso ypatumus tiriant ir nagrinejant atskiru kategoriju bylas Cia reglamentuojamas bylu del juridiniu asmenu padarytu nusikalstamu veiku procesas baudziamuju bylu atnaujinimas del naujai paaiskejusiu aplinkybiu procesas privataus kaltinimo bylose bylu sumarinis procesas bylu procesas kaltinamajam nedalyvaujant X dalis Zemesniuju teismu nutarciu apskundimas aukstesniesiems teismams ir skundu nagrinejimas Cia numatyta bendra teismo nutarciu apskundimo ir nagrinejimo tvarka tiems atvejams kai Kodeksas nenumato specialios atskiru nutarciu apskundimo ir nagrinejimo tvarkos Kodekso komentarasPagrindinis straipsnis Lietuvos Respublikos baudziamojo proceso kodekso komentaras Taip pat skaitykiteLietuvos Respublikos baudziamasis kodeksasSaltiniaiBaudziamojo proceso kodekso patvirtinimo įstatymo projekto aiskinamasis rastas Vytautas Markevicius Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2001 08 31 NuorodosTekstas