Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mūšos tyrelio pažintinis takas įrengtas Joniškio rajone 15 km į pietus nuo Žagarės siekiant apsaugoti nuo išnykimo unika
Mūšos tyrelio pažintinis takas
Mūšos tyrelio pažintinis takas – , įrengtas Joniškio rajone, 15 km į pietus nuo Žagarės, siekiant apsaugoti nuo išnykimo unikalias Mūšos tyrelio telmologinio draustinio gamtines vertybes. Nutiesus pažintinį taką lankytojai nukreipiami atitinkama linkme, o bet kur vaikščioti yra draudžiama.
| Mūšos tyrelio pažintinis takas | |
| Atokvėpio vieta prie Tėvo Stanislovo koplytėlės | |
| Tipas | pažintinis takas |
|---|---|
| Geografinė padėtis | 56°13′11″š. pl. 23°15′46″r. ilg. / 56.21981°š. pl. 23.26277°r. ilg. |
| Statusas | atviras lankymui |
| Įkurtas | 2015 m. |
| Valdytojas | Žagarės regioninis parkas |
| Darbo laikas | neribojamas |
| Pėsčiųjų takai | I etapas: 3,6 km, II etapas: 7,5 km žiedinis maršrutas |
| Adresas | Mūšos tyrelis, Joniškio raj. |
Pažintinis takas atidarytas 2015 m. kovo 13 d. Jis iš karto pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje lentų takas. Jo ilgis – 3,6 km.
Istorija
Mūšos tyrelio pelkinis kompleksas palyginti vėlai pripažintas kaip vertinga ir saugotina teritorija. Sovietmečiu Mūšos tyrelio pelkė buvo numatyta durpių gavybai. Vis dėlto vėliau suvokta, kad reikia išsaugoti bent dalį unikalaus pelkinio komplekso.
Pirmajame tako įrengimo darbų etape (iki 2015 m. kovo mėn.) nutiestas 3,6 km lentų takas ir atkarpa įprasto miško tako. Antrajame etape planuojama baigti įrengti visą apie 7,5 km ilgio pažintinį taką, supantį Miknaičių ežerą iš abiejų pusių, todėl lankytojams nebeteks grįžti tuo pačiu taku.
Geografija
Šį išskirtinį Šiaurės Lietuvos gamtinį kompleksą sudaro aukštapelkės, tarpinio tipo pelkės, žemapelkės, durpynai ir šlapi miškai. Jo pietinėje dalyje prasideda Mūšos ir upės. Mūša ilgainiui virsta antrąja pagal dydį Latvijos upe – Lielupe. Juodupis už kelių kilometrų įteka į Švėtę. Rytinėje dalyje telkšo natūralus Miknaičių ežeras ir daug mažų ežerėlių. Arčiausiai esanti didesnė gyvenvietė – Juodeikiai (Gaižaičių sen.).
Norint aplankyti Mūšos tyrelį, nuo Juodeikių kryžkelės, prie kurios stovi Vytauto paminklas, keliu Dargiai–Jankūnai–Martyniškiai sukama į pietryčius link Dargių. Už 3,5 km privažiuojamas lauko keliukas, sukantis į dešinę su prie jo stovinčiu informaciniu stendu apie Mūšos tyrelio pelkę. Šiuo keliuku tarp dirbamų laukų už 0,6 km privažiuojama poilsiavietė su pavėsine ir informacinė rodyklė į pažintinį taką.
Iš poilsiavietės, esančios pelkės prieigose, galima lentų taku keliauti link įrengtų 11 stotelių, kuriose pastatytuose stenduose supažindinama su draustiniu ir čia esančiomis vertybėmis. Pirmiausiai pasiekiamas apžvalgos bokštas, skirtas pelkės bioįvairovės stebėjimui. Toliau takas vingiuoja iki vienintelio Joniškio rajone natūralaus Miknaičių ežero. Ežeras lenkiamas jo vakarine pakrante, toliau takas nuveda link Tėvo Stanislovo statytos koplytėlės. Nuo jos lentiniu ir sutvirtinto grunto takais galima nukeliauti iki vieno iš Žagarės regioninio parko gamtos paveldo objektų – Tyrelio akmens bei 1945–1946 m. buvusios partizanų stovyklavietės. Nuo jos takas grįžta atgal.
Konstrukcija
Pažintinis takas įrengtas praktiškai nenaudojant mechanizmų. Taką tiesti taip pat nebuvo labai paprasta. Iš pradžių ėjosi greitai, tačiau vėliau medžiagas su teko vežti po kilometrą ir toliau. Jokia technika šių vietovių pasiekti negalėjo ir negali. Apžvalgos bokštas yra plikomis rankomis pastatytas tiesiai ant klampios pelkės. Pamatus vyrai kasė rankomis – leido šulinio ir rausėsi gilyn. Teko iškasti apie 2,4 m, kol pasiekė pusiau tvirtą pagrindą. Tako plotis – vienas metras. Jis tyčia padarytas toks, kad negalėtų pravažiuoti keturračiai. Pakylėtą tako lentų dangą laiko masyvūs gulėkšniai.
Pasak taką tiesusios įmonės „Joniškio hidrostatyba“ atstovo, takui panadoti 2404 ąžuolo rąstai, 22,5 tūkstančio pušų lentelių, įsriegti beveik penki tūkstančiai varžtų, įkalta 90150 vinių.
Flora ir fauna
Tarpinio tipo plynėse ir plynraisčiuose kasmet gausu paprastųjų spanguolių (Vaccinium oxycoccos). Spanguoliavimas šioje pelkėje turi senas tradicijas, į ją šių uogų rinkti atvyksta ne tik aplinkinių kaimų, bet ir gretimų rajonų gyventojai.
Aukštapelkės didžiąją dalį sudaro gailiniai pušynai. Pietinėje aukštapelkės dalyje plyti tarpinio tipo pelkių plotai, kuriuose sutinkami reti nendrių sąžalynai. Sparčiai mažėjantys aukštapelkės plynės plotai yra rytinėje draustinio pusėje. Čia tarp kelių dešimčių nedidelių ežerokšnių yra paplitę baltasaidrynai.
Pažliugusiose plynės properšose yra susiformavę saugomos augalų bendrijos kimininio baltasaidryno fragmentai. Apypelkio miškuose vyrauja šlapi ir klampūs juodalksnynai. Saugomos augalų rūšys: baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica) ir siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri) aptinkamos tarpinio tipo pelkėse. Pelkę juosiančių griovių šlaituose auga raktažolės pelenėlės (Primula farinosa), paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris), raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata).
Pelkėje gyvena dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria), tikučiai (Tringa glareola), pilkosios gervės (Grus grus), tetervinai (Tetrao tetrik), apsistoja migruojantys baltakakčių (Anser albifrons) ir želmeninių žąsų (Anser žabalis) būriai. Nuo 2006 m. draustinyje stebima lūšis (Lynx lynx), sutinkamas vilkas (Canis lupus), baltasis kiškis (Lepus timinus).
Aptinkamos saugomos vabzdžių rūšys: pelkinis satyras (Oeneis jutta), baltamargė šaškytė (Euphydrias maturna), žalvarinis puošniažygis (Carabus nitens). Pelkinis satyras – reta, saugoma rūšis. Tai toliausiai į vakarus nutolęs šio reto drugio, įtraukto į Lietuvos raudonąją knygą poledynmečio relikto, paplitimo taškas Lietuvoje. Draustinyje gyvena 4 roplių rūšys. Raistuose gausiai sutinkama paprastųjų angių (Vipera berus), gyvavedžių driežų (Lacerta vivipara).
Taip pat skaitykite
- Sąrašas:Lietuvos pažintiniai takai
Galerija
- Rodyklė tyrelio prieigose
- Tyrelio akmuo guli toliausiai nuo tako pradžios
- Akmuo partizanams atminti
- Miknaičių ežeras iš pietų
- Takas pelkėje
- Takas miške
Šaltiniai
- Naujas pažintinis takas pateko į Lietuvos rekordų knygą
- Mūšos tyrelio telmologinis draustinis – pelkės apsaugai
- Pelkėje įrengtas rekordinis pažintinis takas
Nuorodos
- Mūšos tyrelio pelkėje bus įrengtas pažintinis takas (alkas.lt)
- Mūšos tyrelio pažintinio tako atidarymas (vstt.lt)[neveikianti nuoroda]
- Mūšos tyrelio pelke jau galima žygiuoti nesušlapus kojų (15min.lt)
- Mūšos tyrelio pažintinis takas (turistopasaulis.lt)
- Top 10 gražiausių pažintinių takų Lietuvoje (geografija.lt)
- Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mūšos tyrelio pažintinis takas, Kas yra Mūšos tyrelio pažintinis takas? Ką reiškia Mūšos tyrelio pažintinis takas?
Musos tyrelio pazintinis takas įrengtas Joniskio rajone 15 km į pietus nuo Zagares siekiant apsaugoti nuo isnykimo unikalias Musos tyrelio telmologinio draustinio gamtines vertybes Nutiesus pazintinį taka lankytojai nukreipiami atitinkama linkme o bet kur vaikscioti yra draudziama Musos tyrelio pazintinis takasAtokvepio vieta prie Tevo Stanislovo koplytelesTipaspazintinis takasGeografine padetis56 13 11 s pl 23 15 46 r ilg 56 21981 s pl 23 26277 r ilg 56 21981 23 26277Statusasatviras lankymuiĮkurtas2015 m ValdytojasZagares regioninis parkasDarbo laikasneribojamasPesciuju takaiI etapas 3 6 km II etapas 7 5 km ziedinis marsrutasAdresasMusos tyrelis Joniskio raj Apzvalgos bokstasTakas prie Miknaiciu ezero Pazintinis takas atidarytas 2015 m kovo 13 d Jis is karto pateko į Lietuvos rekordu knyga kaip ilgiausias pelkeje lentu takas Jo ilgis 3 6 km IstorijaMusos tyrelio pelkinis kompleksas palyginti velai pripazintas kaip vertinga ir saugotina teritorija Sovietmeciu Musos tyrelio pelke buvo numatyta durpiu gavybai Vis delto veliau suvokta kad reikia issaugoti bent dalį unikalaus pelkinio komplekso Pirmajame tako įrengimo darbu etape iki 2015 m kovo men nutiestas 3 6 km lentu takas ir atkarpa įprasto misko tako Antrajame etape planuojama baigti įrengti visa apie 7 5 km ilgio pazintinį taka supantį Miknaiciu ezera is abieju pusiu todel lankytojams nebeteks grįzti tuo paciu taku GeografijaSį isskirtinį Siaures Lietuvos gamtinį kompleksa sudaro aukstapelkes tarpinio tipo pelkes zemapelkes durpynai ir slapi miskai Jo pietineje dalyje prasideda Musos ir upes Musa ilgainiui virsta antraja pagal dydį Latvijos upe Lielupe Juodupis uz keliu kilometru įteka į Svete Rytineje dalyje telkso naturalus Miknaiciu ezeras ir daug mazu ezereliu Arciausiai esanti didesne gyvenviete Juodeikiai Gaizaiciu sen Norint aplankyti Musos tyrelį nuo Juodeikiu kryzkeles prie kurios stovi Vytauto paminklas keliu Dargiai Jankunai Martyniskiai sukama į pietrycius link Dargiu Uz 3 5 km privaziuojamas lauko keliukas sukantis į desine su prie jo stovinciu informaciniu stendu apie Musos tyrelio pelke Siuo keliuku tarp dirbamu lauku uz 0 6 km privaziuojama poilsiaviete su pavesine ir informacine rodykle į pazintinį taka Is poilsiavietes esancios pelkes prieigose galima lentu taku keliauti link įrengtu 11 stoteliu kuriose pastatytuose stenduose supazindinama su draustiniu ir cia esanciomis vertybemis Pirmiausiai pasiekiamas apzvalgos bokstas skirtas pelkes bioįvairoves stebejimui Toliau takas vingiuoja iki vienintelio Joniskio rajone naturalaus Miknaiciu ezero Ezeras lenkiamas jo vakarine pakrante toliau takas nuveda link Tevo Stanislovo statytos koplyteles Nuo jos lentiniu ir sutvirtinto grunto takais galima nukeliauti iki vieno is Zagares regioninio parko gamtos paveldo objektu Tyrelio akmens bei 1945 1946 m buvusios partizanu stovyklavietes Nuo jos takas grįzta atgal KonstrukcijaPazintinis takas įrengtas praktiskai nenaudojant mechanizmu Taka tiesti taip pat nebuvo labai paprasta Is pradziu ejosi greitai taciau veliau medziagas su teko vezti po kilometra ir toliau Jokia technika siu vietoviu pasiekti negalejo ir negali Apzvalgos bokstas yra plikomis rankomis pastatytas tiesiai ant klampios pelkes Pamatus vyrai kase rankomis leido sulinio ir rausesi gilyn Teko iskasti apie 2 4 m kol pasieke pusiau tvirta pagrinda Tako plotis vienas metras Jis tycia padarytas toks kad negaletu pravaziuoti keturraciai Pakyleta tako lentu danga laiko masyvus guleksniai Pasak taka tiesusios įmones Joniskio hidrostatyba atstovo takui panadoti 2404 azuolo rastai 22 5 tukstancio pusu lenteliu įsriegti beveik penki tukstanciai varztu įkalta 90150 viniu Flora ir faunaTarpinio tipo plynese ir plynraisciuose kasmet gausu paprastuju spanguoliu Vaccinium oxycoccos Spanguoliavimas sioje pelkeje turi senas tradicijas į ja siu uogu rinkti atvyksta ne tik aplinkiniu kaimu bet ir gretimu rajonu gyventojai Aukstapelkes didziaja dalį sudaro gailiniai pusynai Pietineje aukstapelkes dalyje plyti tarpinio tipo pelkiu plotai kuriuose sutinkami reti nendriu sazalynai Sparciai mazejantys aukstapelkes plynes plotai yra rytineje draustinio puseje Cia tarp keliu desimciu nedideliu ezeroksniu yra paplite baltasaidrynai Pazliugusiose plynes propersose yra susiformave saugomos augalu bendrijos kimininio baltasaidryno fragmentai Apypelkio miskuose vyrauja slapi ir klampus juodalksnynai Saugomos augalu rusys baltijine gegune Dactylorhiza baltica ir siauralape gegune Dactylorhiza traunsteineri aptinkamos tarpinio tipo pelkese Pelke juosianciu grioviu slaituose auga raktazoles peleneles Primula farinosa paprastoji tukle Pinguicula vulgaris raudonoji gegune Dactylorhiza incarnata Pelkeje gyvena dirviniai sejikai Pluvialis apricaria tikuciai Tringa glareola pilkosios gerves Grus grus tetervinai Tetrao tetrik apsistoja migruojantys baltakakciu Anser albifrons ir zelmeniniu zasu Anser zabalis buriai Nuo 2006 m draustinyje stebima lusis Lynx lynx sutinkamas vilkas Canis lupus baltasis kiskis Lepus timinus Aptinkamos saugomos vabzdziu rusys pelkinis satyras Oeneis jutta baltamarge saskyte Euphydrias maturna zalvarinis puosniazygis Carabus nitens Pelkinis satyras reta saugoma rusis Tai toliausiai į vakarus nutoles sio reto drugio įtraukto į Lietuvos raudonaja knyga poledynmecio relikto paplitimo taskas Lietuvoje Draustinyje gyvena 4 ropliu rusys Raistuose gausiai sutinkama paprastuju angiu Vipera berus gyvavedziu driezu Lacerta vivipara Taip pat skaitykiteSarasas Lietuvos pazintiniai takaiGalerijaRodykle tyrelio prieigose Tyrelio akmuo guli toliausiai nuo tako pradzios Akmuo partizanams atminti Miknaiciu ezeras is pietu Takas pelkeje Takas miskeSaltiniaiNaujas pazintinis takas pateko į Lietuvos rekordu knyga Musos tyrelio telmologinis draustinis pelkes apsaugai Pelkeje įrengtas rekordinis pazintinis takasNuorodosMusos tyrelio pelkeje bus įrengtas pazintinis takas alkas lt Musos tyrelio pazintinio tako atidarymas vstt lt neveikianti nuoroda Musos tyrelio pelke jau galima zygiuoti nesuslapus koju 15min lt Musos tyrelio pazintinis takas turistopasaulis lt Top 10 graziausiu pazintiniu taku Lietuvoje geografija lt Saugomu teritoriju valstybes kadastras Archyvuota kopija 2021 01 26 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu