Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Luis Buñuel Portolés 1900 m vasario 22 d m 1983 m liepos 29 d ispanų kino režisierius didžiąją gyvenimo dalį gyvenęs ir
Luisas Bunjuelis
Luis Buñuel Portolés ( 1900 m. vasario 22 d. – m. 1983 m. liepos 29 d.) – ispanų kino režisierius, didžiąją gyvenimo dalį gyvenęs ir kūręs Meksikoje, Prancūzijoje ir kitur. Bunjuelis pagarsėjo siurrealistiniais filmais, visuomenės bei religijos kritika.
Biografija
Bunjuelis gimė Kalandoje, Teruelyje (Aragono regione) Ispanijoje. Tėvai Leonardo Bunjuelis Gonsalesas (Leonardo Buñuel González) ir Marija Portoles Seresuela (María Portolés Cerezuela). Šeimoje buvo septyni vaikai: Luisas, Marija, Alisija, Konsepsion, Leonardo, Margarita ir Alfonso. Luisas buvo energingas ir impulsyvus, lankė boksą. Vaikystėje žiūrėdavo daug filmų.
Mokėsi jėzuitų mokykloje, įstojo į Madrido universitetą. Studijuodamas artimai susibičiuliavo su Salvadoru Dali bei Federiku Garsija Lorka. Susižavėjęs kinematografija, išvažiavo į Paryžių, nors apie kino kūrimą beveik nieko neišmanė. Padirbęs režisieriaus asistentu, jis kartu su Dali sukūrė šešiolikos minučių trukmės siurrealistinį filmą „Andalūzijos šuo“ (1929), vėliau dar vieną – „Aukso amžių“ (1930).
Po Ispanijos pilietinio karo Bunjuelis emigravo į JAV. Čia kurį laiką dirbo Niujorko Šiuolaikinio meno muziejuje, vėliau Holivude kūrė ispaniškus amerikietiškų filmų perdirbinius. 1946 m. išvyko į Meksiką. 1949 m. tapo šios šalies piliečiu. Meksikoje sukūrė nemažai garsių filmų, todėl pelnytai laikomas šios šalies menininku. 1961 m. už filmą „Viridiana“, kurtą Ispanijoje, gauna „Auksinę palmės šakelę“. Kontroversiškas filmo turinys sukėlė didelių diskusijų, Ispanijoje šis filmas buvo uždraustas. Nuo septintojo dešimtmečio dirbo Prancūzijoje.
Buvo vedęs prancūzę Jeanne Roucar, 1924 m. Paryžiaus olimpiados meninės gimnastikos bronzos medalio laimėtoją. Drauge susilaukė dviejų sūnų – Žano Luiso ir Rafaelio.
Mirė nuo kepenų cirozės Meksike.
Kūryba
Bunjuelis kinu ypač susidomėjo apsigyvenęs Paryžiuje. Tuomet paprastai žiūrėdavo po tris filmus per dieną, dirbo kino kritiku įvairiuose žurnaluose. Galiausiai įsirašė į aktorių akademiją, įkurtą režisieriaus , ilgainiui tapo jo asistentu. Šiuo laikotarpiu Bunjuelis susipažino su kino pasauliu ir žmonėmis, kurie vėliau su juo bendradarbiavo kuriant „Andalūzijos šunį“ bei „Aukso amžių“. „Andalūzijos šuo“ iki šiol laikomas vienu svarbiausių siurrealistinių filmų. Savo metu drastiškas filmo turinys (pavyzdžiui, stambiu planu rodoma, kaip skustuvu perrėžiamas moters akies obuolys) sukėlė žiūrovų pasipiktinimą, tačiau prancūzų siurrealistai šį kūrinį sutiko entuziastingai.
Pirmuosius filmus bei keliones Bunjueliui finansavojo motina. 1933 m., gavęs finansavimą iš draugo, sukuria dokumentinį filmą „Las Hurdes“ apie to paties pavadinimo atokų Ispanijos regioną. Kadangi filme pavaizduota, kaip skurdžiai gyvenantys valstiečiai kovoja už išlikimą, nenuostabu, kad tuometinė Ispanijos respublika jį uždraudė. Gavęs pasiūlymą iš Warner Brothers, Bunjuelis Madride pradeda dirbti dubliažo režisierumi. Čia jį užklupo Franko iškilimas. Bunjuelis liko ištikimas demokratinei respublikai. 1936 m. išvykęs iš Madrido, čia nebegrįš iki pat 1960 – tųjų. 1938 m. antrąkart gyvenime apsilanko Holivude, gauna darbą: prižiūri filmų apie Ispanijos pilietinį karą kūrimą. 1941 m. JAV prodiuserių asociacija uždraudžia kiną, kritikuojantį Franką, taigi, likęs be darbo, Bunjuelis priima pasiūlymą iš Niujorko šiuolaikinio meno muziejaus. 1943 m. atleidžiamas ir iš ten. Sugrįžęs į Holivudą, dirba ispaniškų filmų versijų redaktoriumi.
Bunjuelis atsitiktinai susipažino su Denise Tual, kuri jam pasiūlė prisijungti prie „Bernardos Albos namų“ ekranizacijos. Nebaigęs dirbti prie šio projekto, Bunjuelis gavo kitą pasiūlymą – prodiusuoti komercinį filmą su žymiu Meksikos dainininku Jorge Negrete. Bunjuelis sutiko ir taip pradėjo savo veiklą Meksikos kinematografijoje. Pirmasis meksikietiškojo etapo filmas, „Gran Casino“, komerciškai nebuvo sėkmingas. 1949 m. Bunjueliui buvo pasiūlyta imtis filmo „El Gran Calavera“. Šis filmas tapo populiarus. Bunjuelis gavo Meksikos pilietybę ir toliau dirbo ten. 1950 m. režisavo filmą „Los olvidados“ („Pamirštieji“), kuris labai priminė „Las Hurdes“: jame buvo rodoma varginga priemiesčių gyventojų realybė, kurios dominuojanti kultūra nenorėjo pastebėti. Tačiau didysis Kanų festivalio prizas atnešė Bunjueliui tarptautinį populiarumą ir taip režisierius išpirko kaltę Meksikos visuomenės akyse.
1959 m. filmas „Nazarín“ laimėjo „Auksinę palmės šakelę“.
1960 m. grįžo į Ispaniją. 1961 m. Kanuose gavo dar vieną „Auksinę palmės šakelę“ už filmą „Viridiana“ – bendrą meksikiečių bei ispanų produktą, filmuotą Ispanijoje. Šį filmą pasmerkė katalikų Bažnyčia, uždrausta jį rodyti Ispanijoje. Taip Bunjuelis dar kartą tapo nepageidaujamas šioje šalyje.
1963 – iųjų filmu „Le Journal d’une Femme de Chambre“ prasidėjo prancūziškasis Bunjuelio kūrybos etapas. 1966 m. filmas „Belle de Jour“ („Dienos gražuolė“) Venecijoje laimėjo „Auksinį liūtą“. 1970 m. Ispanijoje nufilmavo „Tristaną“. 1972 m. gavo Oskarą už geriausią užsienio filmą – „Le Charme Discret de la Bourgeoisie“ („Kuklus buržuazijos žavesys“). Bunjuelis – pirmasis ispanų režisierius, gavęs šį apdovanojimą. Jo paskutinis filmas „Cet Obscur Objet du Désir“1977 m. buvo apdovanotas San Sebastijano kino festivalyje.
Filmografija
- Un chien andalou („Andalūzijos šuo“) (1929)
- L’Âge d’Or („Aukso amžius“) (1930)
- Las Hurdes (1933)
- Gran Casino (1947)
- El Gran Calavera (1949)
- Los olvidados (1950)
- Susana (1951)
- La hija del engaño (1951)
- Subida al cielo (1952)
- Una mujer sin amor (1952)
- El bruto (1953)
- El (1953)
- La ilusión viaja en tranvía (1954)
- Abismos de pasión (1954)
- Las Aventuras de Robinson Crusoe (1954)
- Ensayo de un crimen (1955)
- El río y la muerte (1955)
- Cela s’appelle l’aurore (1955)
- La mort en ce jardin (1956)
- Nazarín (1959)
- La fièvre monte à El Pao (1959)
- La Joven (1960)
- (1961)
- El ángel exterminador (1962)
- Le journal d’une femme de chambre (1964)
- Simón del desierto (1965)
- „Dienos gražuolė“ (1967)
- La voie lactée (1969)
- Tristana (1970)
- Le charme discret de la bourgeoisie („“) (1972)
- Le fantôme de la liberté (1974)
- Cet obscur objet du désir (1977)
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Luisas Bunjuelis, Kas yra Luisas Bunjuelis? Ką reiškia Luisas Bunjuelis?
Luis Bunuel Portoles 1900 m vasario 22 d m 1983 m liepos 29 d ispanu kino rezisierius didziaja gyvenimo dalį gyvenes ir kures Meksikoje Prancuzijoje ir kitur Bunjuelis pagarsejo siurrealistiniais filmais visuomenes bei religijos kritika Luisas BunjuelisBiografijaBunjuelis gime Kalandoje Teruelyje Aragono regione Ispanijoje Tevai Leonardo Bunjuelis Gonsalesas Leonardo Bunuel Gonzalez ir Marija Portoles Seresuela Maria Portoles Cerezuela Seimoje buvo septyni vaikai Luisas Marija Alisija Konsepsion Leonardo Margarita ir Alfonso Luisas buvo energingas ir impulsyvus lanke boksa Vaikysteje ziuredavo daug filmu Mokesi jezuitu mokykloje įstojo į Madrido universiteta Studijuodamas artimai susibiciuliavo su Salvadoru Dali bei Federiku Garsija Lorka Susizavejes kinematografija isvaziavo į Paryziu nors apie kino kurima beveik nieko neismane Padirbes rezisieriaus asistentu jis kartu su Dali sukure sesiolikos minuciu trukmes siurrealistinį filma Andaluzijos suo 1929 veliau dar viena Aukso amziu 1930 Po Ispanijos pilietinio karo Bunjuelis emigravo į JAV Cia kurį laika dirbo Niujorko Siuolaikinio meno muziejuje veliau Holivude kure ispaniskus amerikietisku filmu perdirbinius 1946 m isvyko į Meksika 1949 m tapo sios salies pilieciu Meksikoje sukure nemazai garsiu filmu todel pelnytai laikomas sios salies menininku 1961 m uz filma Viridiana kurta Ispanijoje gauna Auksine palmes sakele Kontroversiskas filmo turinys sukele dideliu diskusiju Ispanijoje sis filmas buvo uzdraustas Nuo septintojo desimtmecio dirbo Prancuzijoje Buvo vedes prancuze Jeanne Roucar 1924 m Paryziaus olimpiados menines gimnastikos bronzos medalio laimetoja Drauge susilauke dvieju sunu Zano Luiso ir Rafaelio Mire nuo kepenu cirozes Meksike KurybaBunjuelis kinu ypac susidomejo apsigyvenes Paryziuje Tuomet paprastai ziuredavo po tris filmus per diena dirbo kino kritiku įvairiuose zurnaluose Galiausiai įsirase į aktoriu akademija įkurta rezisieriaus ilgainiui tapo jo asistentu Siuo laikotarpiu Bunjuelis susipazino su kino pasauliu ir zmonemis kurie veliau su juo bendradarbiavo kuriant Andaluzijos sunį bei Aukso amziu Andaluzijos suo iki siol laikomas vienu svarbiausiu siurrealistiniu filmu Savo metu drastiskas filmo turinys pavyzdziui stambiu planu rodoma kaip skustuvu perreziamas moters akies obuolys sukele ziurovu pasipiktinima taciau prancuzu siurrealistai sį kurinį sutiko entuziastingai Pirmuosius filmus bei keliones Bunjueliui finansavojo motina 1933 m gaves finansavima is draugo sukuria dokumentinį filma Las Hurdes apie to paties pavadinimo atoku Ispanijos regiona Kadangi filme pavaizduota kaip skurdziai gyvenantys valstieciai kovoja uz islikima nenuostabu kad tuometine Ispanijos respublika jį uzdraude Gaves pasiulyma is Warner Brothers Bunjuelis Madride pradeda dirbti dubliazo rezisierumi Cia jį uzklupo Franko iskilimas Bunjuelis liko istikimas demokratinei respublikai 1936 m isvykes is Madrido cia nebegrįs iki pat 1960 tuju 1938 m antrakart gyvenime apsilanko Holivude gauna darba priziuri filmu apie Ispanijos pilietinį kara kurima 1941 m JAV prodiuseriu asociacija uzdraudzia kina kritikuojantį Franka taigi likes be darbo Bunjuelis priima pasiulyma is Niujorko siuolaikinio meno muziejaus 1943 m atleidziamas ir is ten Sugrįzes į Holivuda dirba ispanisku filmu versiju redaktoriumi Bunjuelis atsitiktinai susipazino su Denise Tual kuri jam pasiule prisijungti prie Bernardos Albos namu ekranizacijos Nebaiges dirbti prie sio projekto Bunjuelis gavo kita pasiulyma prodiusuoti komercinį filma su zymiu Meksikos dainininku Jorge Negrete Bunjuelis sutiko ir taip pradejo savo veikla Meksikos kinematografijoje Pirmasis meksikietiskojo etapo filmas Gran Casino komerciskai nebuvo sekmingas 1949 m Bunjueliui buvo pasiulyta imtis filmo El Gran Calavera Sis filmas tapo populiarus Bunjuelis gavo Meksikos pilietybe ir toliau dirbo ten 1950 m rezisavo filma Los olvidados Pamirstieji kuris labai primine Las Hurdes jame buvo rodoma varginga priemiesciu gyventoju realybe kurios dominuojanti kultura nenorejo pastebeti Taciau didysis Kanu festivalio prizas atnese Bunjueliui tarptautinį populiaruma ir taip rezisierius ispirko kalte Meksikos visuomenes akyse 1959 m filmas Nazarin laimejo Auksine palmes sakele 1960 m grįzo į Ispanija 1961 m Kanuose gavo dar viena Auksine palmes sakele uz filma Viridiana bendra meksikieciu bei ispanu produkta filmuota Ispanijoje Sį filma pasmerke kataliku Baznycia uzdrausta jį rodyti Ispanijoje Taip Bunjuelis dar karta tapo nepageidaujamas sioje salyje 1963 iuju filmu Le Journal d une Femme de Chambre prasidejo prancuziskasis Bunjuelio kurybos etapas 1966 m filmas Belle de Jour Dienos grazuole Venecijoje laimejo Auksinį liuta 1970 m Ispanijoje nufilmavo Tristana 1972 m gavo Oskara uz geriausia uzsienio filma Le Charme Discret de la Bourgeoisie Kuklus burzuazijos zavesys Bunjuelis pirmasis ispanu rezisierius gaves sį apdovanojima Jo paskutinis filmas Cet Obscur Objet du Desir 1977 m buvo apdovanotas San Sebastijano kino festivalyje FilmografijaUn chien andalou Andaluzijos suo 1929 L Age d Or Aukso amzius 1930 Las Hurdes 1933 Gran Casino 1947 El Gran Calavera 1949 Los olvidados 1950 Susana 1951 La hija del engano 1951 Subida al cielo 1952 Una mujer sin amor 1952 El bruto 1953 El 1953 La ilusion viaja en tranvia 1954 Abismos de pasion 1954 Las Aventuras de Robinson Crusoe 1954 Ensayo de un crimen 1955 El rio y la muerte 1955 Cela s appelle l aurore 1955 La mort en ce jardin 1956 Nazarin 1959 La fievre monte a El Pao 1959 La Joven 1960 1961 El angel exterminador 1962 Le journal d une femme de chambre 1964 Simon del desierto 1965 Dienos grazuole 1967 La voie lactee 1969 Tristana 1970 Le charme discret de la bourgeoisie 1972 Le fantome de la liberte 1974 Cet obscur objet du desir 1977 Nuorodos