Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Momojama laikotarpis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Momojama laikotarpis arba Azuči-Momojama laikotarpis (安土桃山時代 Azuchi-Momoyama jidai) buvo Sengoku laikotarpio pabaigoje, kai vyko Japonijos vienijimas prieš įkuriant Tokugavų šiogūnatą. Jis truko 1568-1603 m., kada Oda Nobunaga ir jo įpėdinis Tojotomi Hidejoši sutramdė chaosą, trukusį nuo Ašikagų šiogūnato žlugimo. Periodo pavadinimas kilęs nuo Nobunagai priklausiusios Azuči pilies (dabar Šigos prefektūra) ir Momojamos pilies Kiote, kuri priklausė Hidejoši.
Platesne prasme laikotarpis truko nuo Nobunagos atvykimo į Kiotą 1568 m., kai jis vedė armiją į imperatoriaus sostinę, kad padarytų Ašikaga Jošiaki penkioliktuoju ir paskutiniu Ašikagų šiogūnato šiogūnu, ir truko iki Tokugava Iejasu iškilimo po pergalės prieš Tojotomi klaną Sekigaharos mūšyje 1600 m.
Oda Nobunaga iškilimas ir žlugimas
XVI a. pabaigoje atsirado daugybė stiprių daimių, kurie galėjo manipuliuoti ar nuversti Ašikagų šiogūnatą. Vieną iš tokių bandymų nuversti bakufu (šiogūnatą) atliko 1560 m. , kurio žygis į sostinę baigėsi gėdingu pralaimėjimu Odai Nobunagai . 1562 m. Tokugavų klanas, kurio žemės gretą Nobunagos, išsivadavo nuo Imagavų ir tapo Nobunagos sąjungininku. Kadangi rytinės žemės buvo apsaugotos sąjungos, |Nobunaga su armija patraukė į vakarus. 1565 m. ir Mijoši klanas pabandė įvykdyti perversmą nužudant , tryliktąjį Ašikagų šiogūną. Vidinės rietenos jiems sutrukdė greitai veikti ir legalizuoti savo valdžią, tik 1568 m. jie paskyrė Jošiteru pusbrolį nauju šiogūnu. Nesugebėjimas įžengti į Kiotą ir gauti imperatoriaus rūmų pritarimą, kėlė grėsmę naujam šiogūnui ir grupė bakufu vasalų, vadovaujami , pradėjo derybas su Oda Nobunaga dėl paramos Jošiteru jaunesniam broliui .
Nobunaga, kuris daugybę metų ruošėsi tokiai galimybei sudarydamas sąjungą su Azai klanu šiaurinėje Omio žemėje ir užkariavęs Mino žemę, dabar žygiavo į Kiotą. Sutriuškinęs Rokaku klaną pietų Omi priuvertė Macunagą pasiduoti, o Mijoši pasitraukti į Setcu. Po to jis įžengė į sostinę ir sėkmingai gavo imperatoriaus sutikimą paskirti Jošiaki penkioliktuoju šiogūnu.
Tačiau Nobunaga neketino tarnauti Ašikagoms ir bandė sustiprinti savo įtaką Kinai regione. Konkuruojančio daimio, užsispyrusių budistų vienuolių ir priešiškų pirklių pasipriešinimas buvo palaužtas greitai ir be gailesčio, tad Nobunaga įgijo žiauraus priešininko reputaciją. Remdamas savo politinius ir karinius veiksmus, jis įvykdė ekonomines reformas, pašalino prekybos apribojimus, panaikindamas šventyklų ir gildijų monopolijas bei skatindamas laisvus turgus, vadinamus rakuichi-rakuza.
Iki 1573 m. Nobunaga sunaikino Asakurų ir Azai klanų sąjungą, kuri kėlė grėsmę jo šiaurinėms žemėms, sugriovė Tendai budistų centrą prie Kioto ir sugebėjo išvengti susidūrimo su , nes šis susirgo ir mirė, kai jo armija beveik sutriuškino Tokugavas ir įsiveržė į Odos valdas kelyje į Kiotą.
Net po Šingen mirties liko keletas daimių, pakankamai galingų, kad pasipriešintų Nobunagai, bet nė vienas nebuvo pakankamai arti Kioto, kad keltų grėsmę politiškai ir atrodė, kad Japonijos suvienijimas po Odos Nabunagos vėliava yra laiko klausimas.
Nobunagos priešininkai buvo ne tik Sengoku daimiai, bet ir budistinė Džodo Šinšu sekta, dalyvavusi judėjime. Jų lyderis buvo , kuris atsilaikė, nors Nobunaga 10 metų puldinėjo jo tvirtovę. Tik vienuoliktais metais jis išvijo Kennyo, bet šio sukeltas maištas nusiaubė Nobunagos žemes. Šis ilgas konfliktas vadinamas .
1576-1579 m. ant Biva ežero kranto buvo pastatyta Azuči pilis, kuri turėjo būti ne tik nepaimama tvirtovė ir rezidencija, bet ir suvienytos Japonijos simbolis.
Užvaldęs Kinai regioną, jis pasiuntė savo generolus užimti tolimas provincijas. buvo pasiųstas prieš , kuris valdė Ečiū žemę, stojo prieš Šingen sūnų iš Šinano, Hašiba Hidejoši turėjo kautis su galingu iš Čiūgoku regiono vakarinėje Honšiū.
1576 m. Nobunaga pradėjo naudoti arkvebus (vieni pirmųjų šaunamųjų ginklų) ir nugalėjo tradicinį Takeda samurajų klaną .
1582 m. po užsitęsusios kovos Hidejoši paprašė Nobunagos pagalbos. Šis vykdamas į vakarus sustojo Kiote su keleta sargybinių, buvo užpultas ir priverstas kautis dvikovoje, kurią pralaimėjęs įvykdė sepuku.
Hidejoši baigia vienyti Japoniją
Po to galingiausi Nobunagos vasalai pradėjo peštis, kas pirmas atkeršys už jo mirtį ir užims vyraujančią poziciją renkant naują klano vadą. Situacija tapo dar kritiškesnė, kai paaiškėjo, jog Nobunagos vyriausias sūnus ir paveldėtojas irgi buvo nužudytas.
Greitai sudaręs paliaubas su Mōri klanu, prieš jiems išgirstant apie Nobunagos mirtį, Hidejoši žygiavo link Kioto ir nugalėjo savo priešą Akeči Micuhide netrukęs nė dviejų savaičių.
Nors Hidejoši buvo prasčiokas per paaukštinimus pakilęs nuo pėstininkų, jis dabar galėjo stoti net prieš stipriausius Oda klano atstovus, tad pasiūlė, kad Nobunagos sūnus Sanpōši (tuo metu kūdikis, o vėliau vadinęsis Oda Hidenobu) būtų paskirtas paveldėtoju, o ne trečiasis suaugęs Nobunagos sūnus Nobutaka, kurio teises gynė . Gavus Oda klano atstovų (tarp jų ir ) sutikimą, Sanpōši tapo įpėdiniu, o Hidejoši vienu iš globėjų.
Politinės intrigos galiausiai sukėlė atvirą priešpriešą. Nugalėjęs Šibatą 1583 m. ir ištvėręs brangiai kainavusias, bet ilgainiui naudingas lygiasias 1584 m. prieš Tokugava Iejasu, Hidejoši visam laikui išsprendė įpėdinio klausimą, užėmė Kiotą ir tapo vienvaldžiu Oda klano žemių šeimininku. Šikoku pasidavė 1585 m. liepą, - po dvejų metų. Hidejoši įsivaikino Fudživara šeima, davė pavardę Tojotomi ir titulą Kanpaku, reiškusį civilinę ir karinę visos Japonijos kontrolę. Kitais metais jis sudarė sąjungą su trim iš devynių daimių koalicijų ir kariavo Šikoku ir Kyušu salose. 1590 m. su 200 tūkst. armija Hidejoši nugalėjo , paskutinį rimtą priešininką rytų Honšu. Likę daimiai greitai pasidavė ir karinis Japonijos vienijimas buvo baigtas.
Tojotomi valdymo pabaiga ir Sekigahara
Mirties guolyje Hidejoši paskyrė atstovus iš galingiausių klanų (Tokugava, Maeda, Ukita, Uesugi, Mōri) valdyti kaip Penkių Vyresniųjų Taryba, kol jo sūnus Hidejori sulauks pilnametystės. Taika truko iki mirties 1599 m. Po to apkaltino Iejasu, kad šis išdavęs Tojotomi šeimos interesus, sukeldamas krizę, vedusią į Sekigaharos mūšį. Šis mūšis laikomas Nomojama ir Sengoku laikotarpio pabaiga, Iejasu pergalė reiškė Tojotomi šeimos valdymo pabaigą. Po trejų metų jis gavo Seii Taišogun titulą ir įkūrė Edo bakufu, kuris truko iki Meidži restauracijos 1868 m.
Socialinė ir kultūrinė raida
Momojama laikotarpiu buvo domimasi išoriniu pasauliu, plėtėsi miestai, iškilo pirklių klasė. Kad sutramdytų budizmą, Nobunaga rėmė krikščionybę. Misionieriau iš Europos atvežė į Japoniją daugybę naujovių. Tarp jų buvo nauji piešimo metodai, astronomija, geografija, medicinos mokslas, spausdinimo technika.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Momojama laikotarpis, Kas yra Momojama laikotarpis? Ką reiškia Momojama laikotarpis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Momojama laikotarpis arba Azuci Momojama laikotarpis 安土桃山時代 Azuchi Momoyama jidai buvo Sengoku laikotarpio pabaigoje kai vyko Japonijos vienijimas pries įkuriant Tokugavu siogunata Jis truko 1568 1603 m kada Oda Nobunaga ir jo įpedinis Tojotomi Hidejosi sutramde chaosa trukusį nuo Asikagu siogunato zlugimo Periodo pavadinimas kiles nuo Nobunagai priklausiusios Azuci pilies dabar Sigos prefektura ir Momojamos pilies Kiote kuri priklause Hidejosi Japonijos istorijaDziomon laikotarpisJajoi laikotarpisKofun laikotarpisAsuka laikotarpisNara laikotarpisHeian laikotarpisKamakura laikotarpisMuromaci laikotarpisMomojama laikotarpisEdo laikotarpisMeidzi laikotarpisTaisio laikotarpisSiova laikotarpisHeisei laikotarpisReiva laikotarpisSusije istorijos Riukiu istorija Platesne prasme laikotarpis truko nuo Nobunagos atvykimo į Kiota 1568 m kai jis vede armija į imperatoriaus sostine kad padarytu Asikaga Josiaki penkioliktuoju ir paskutiniu Asikagu siogunato siogunu ir truko iki Tokugava Iejasu iskilimo po pergales pries Tojotomi klana Sekigaharos musyje 1600 m Oda Nobunaga iskilimas ir zlugimasXVI a pabaigoje atsirado daugybe stipriu daimiu kurie galejo manipuliuoti ar nuversti Asikagu siogunata Viena is tokiu bandymu nuversti bakufu siogunata atliko 1560 m kurio zygis į sostine baigesi gedingu pralaimejimu Odai Nobunagai 1562 m Tokugavu klanas kurio zemes greta Nobunagos issivadavo nuo Imagavu ir tapo Nobunagos sajungininku Kadangi rytines zemes buvo apsaugotos sajungos Nobunaga su armija patrauke į vakarus 1565 m ir Mijosi klanas pabande įvykdyti perversma nuzudant tryliktajį Asikagu sioguna Vidines rietenos jiems sutrukde greitai veikti ir legalizuoti savo valdzia tik 1568 m jie paskyre Jositeru pusbrolį nauju siogunu Nesugebejimas įzengti į Kiota ir gauti imperatoriaus rumu pritarima kele gresme naujam siogunui ir grupe bakufu vasalu vadovaujami pradejo derybas su Oda Nobunaga del paramos Jositeru jaunesniam broliui Nobunaga kuris daugybe metu ruosesi tokiai galimybei sudarydamas sajunga su Azai klanu siaurineje Omio zemeje ir uzkariaves Mino zeme dabar zygiavo į Kiota Sutriuskines Rokaku klana pietu Omi priuverte Macunaga pasiduoti o Mijosi pasitraukti į Setcu Po to jis įzenge į sostine ir sekmingai gavo imperatoriaus sutikima paskirti Josiaki penkioliktuoju siogunu Taciau Nobunaga neketino tarnauti Asikagoms ir bande sustiprinti savo įtaka Kinai regione Konkuruojancio daimio uzsispyrusiu budistu vienuoliu ir priesisku pirkliu pasipriesinimas buvo palauztas greitai ir be gailescio tad Nobunaga įgijo ziauraus priesininko reputacija Remdamas savo politinius ir karinius veiksmus jis įvykde ekonomines reformas pasalino prekybos apribojimus panaikindamas sventyklu ir gildiju monopolijas bei skatindamas laisvus turgus vadinamus rakuichi rakuza Iki 1573 m Nobunaga sunaikino Asakuru ir Azai klanu sajunga kuri kele gresme jo siaurinems zemems sugriove Tendai budistu centra prie Kioto ir sugebejo isvengti susidurimo su nes sis susirgo ir mire kai jo armija beveik sutriuskino Tokugavas ir įsiverze į Odos valdas kelyje į Kiota Net po Singen mirties liko keletas daimiu pakankamai galingu kad pasipriesintu Nobunagai bet ne vienas nebuvo pakankamai arti Kioto kad keltu gresme politiskai ir atrode kad Japonijos suvienijimas po Odos Nabunagos veliava yra laiko klausimas Nobunagos priesininkai buvo ne tik Sengoku daimiai bet ir budistine Dzodo Sinsu sekta dalyvavusi judejime Ju lyderis buvo kuris atsilaike nors Nobunaga 10 metu puldinejo jo tvirtove Tik vienuoliktais metais jis isvijo Kennyo bet sio sukeltas maistas nusiaube Nobunagos zemes Sis ilgas konfliktas vadinamas 1576 1579 m ant Biva ezero kranto buvo pastatyta Azuci pilis kuri turejo buti ne tik nepaimama tvirtove ir rezidencija bet ir suvienytos Japonijos simbolis Uzvaldes Kinai regiona jis pasiunte savo generolus uzimti tolimas provincijas buvo pasiustas pries kuris valde Eciu zeme stojo pries Singen sunu is Sinano Hasiba Hidejosi turejo kautis su galingu is Ciugoku regiono vakarineje Honsiu 1576 m Nobunaga pradejo naudoti arkvebus vieni pirmuju saunamuju ginklu ir nugalejo tradicinį Takeda samuraju klana 1582 m po uzsitesusios kovos Hidejosi paprase Nobunagos pagalbos Sis vykdamas į vakarus sustojo Kiote su keleta sargybiniu buvo uzpultas ir priverstas kautis dvikovoje kuria pralaimejes įvykde sepuku Hidejosi baigia vienyti JaponijaPo to galingiausi Nobunagos vasalai pradejo pestis kas pirmas atkersys uz jo mirtį ir uzims vyraujancia pozicija renkant nauja klano vada Situacija tapo dar kritiskesne kai paaiskejo jog Nobunagos vyriausias sunus ir paveldetojas irgi buvo nuzudytas Greitai sudares paliaubas su Mōri klanu pries jiems isgirstant apie Nobunagos mirtį Hidejosi zygiavo link Kioto ir nugalejo savo priesa Akeci Micuhide netrukes ne dvieju savaiciu Nors Hidejosi buvo prasciokas per paaukstinimus pakiles nuo pestininku jis dabar galejo stoti net pries stipriausius Oda klano atstovus tad pasiule kad Nobunagos sunus Sanpōsi tuo metu kudikis o veliau vadinesis Oda Hidenobu butu paskirtas paveldetoju o ne treciasis suauges Nobunagos sunus Nobutaka kurio teises gyne Gavus Oda klano atstovu tarp ju ir sutikima Sanpōsi tapo įpediniu o Hidejosi vienu is globeju Politines intrigos galiausiai sukele atvira priespriesa Nugalejes Sibata 1583 m ir istveres brangiai kainavusias bet ilgainiui naudingas lygiasias 1584 m pries Tokugava Iejasu Hidejosi visam laikui issprende įpedinio klausima uzeme Kiota ir tapo vienvaldziu Oda klano zemiu seimininku Sikoku pasidave 1585 m liepa po dveju metu Hidejosi įsivaikino Fudzivara seima dave pavarde Tojotomi ir titula Kanpaku reiskusį civiline ir karine visos Japonijos kontrole Kitais metais jis sudare sajunga su trim is devyniu daimiu koaliciju ir kariavo Sikoku ir Kyusu salose 1590 m su 200 tukst armija Hidejosi nugalejo paskutinį rimta priesininka rytu Honsu Like daimiai greitai pasidave ir karinis Japonijos vienijimas buvo baigtas Tojotomi valdymo pabaiga ir SekigaharaMirties guolyje Hidejosi paskyre atstovus is galingiausiu klanu Tokugava Maeda Ukita Uesugi Mōri valdyti kaip Penkiu Vyresniuju Taryba kol jo sunus Hidejori sulauks pilnametystes Taika truko iki mirties 1599 m Po to apkaltino Iejasu kad sis isdaves Tojotomi seimos interesus sukeldamas krize vedusia į Sekigaharos musį Sis musis laikomas Nomojama ir Sengoku laikotarpio pabaiga Iejasu pergale reiske Tojotomi seimos valdymo pabaiga Po treju metu jis gavo Seii Taisogun titula ir įkure Edo bakufu kuris truko iki Meidzi restauracijos 1868 m Socialine ir kulturine raidaMomojama laikotarpiu buvo domimasi isoriniu pasauliu pletesi miestai iskilo pirkliu klase Kad sutramdytu budizma Nobunaga reme krikscionybe Misionieriau is Europos atveze į Japonija daugybe naujoviu Tarp ju buvo nauji piesimo metodai astronomija geografija medicinos mokslas spausdinimo technika