Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
LakandonaiLakandonai 1901 m Gyventojų skaičius 1000Populiacija šalyse Meksika Čiapasas Gvatemala Petenas Kalba os ispanų
Lakandonai
| Lakandonai | |
|---|---|
Lakandonai (1901 m.) | |
| Gyventojų skaičius | ~1000 |
| Populiacija šalyse | Meksika (Čiapasas) Gvatemala (Petenas) |
| Kalba (-os) | , ispanų |
| Religijos | prigimtinė tikyba, krikščionybė (protestantizmas, katalikybė) |
| Giminingos etninės grupės | kiti majai (icai, mopanai, jukatekai ir kt.) |
| Vikiteka: | Lakandonai |
Lakandonai (sav. ak-kej „elnių medžiotojai“) – majų tauta gyvenanti daugiausia pietų Meksikoje, Čiapaso valstijoje, taip pat pasienio srityse Gvatemaloje. Populiacija siekia ~1000 žmonių. Skirstosi į šiaurinius (naha, gyvena Lakantuno aukštupyje) ir pietinius (san-kintin). Vartoja (labai gimininga jukatekų kalbai), dalis taip pat kalba ispaniškai. Išlaikę vietinę tikybą, kiti – krikščionys (daugiausia protestantai).
Gyvena nedidelėmis bendruomenėmis tropiniuose miškuose – . Iki XX a. gyveno izoliacijoje, nuo XX a. pr. prasidėjo akultūracija, metisizacija (ypač pietinių lakandonų), buvo ant išnykimo ribos.
Tradiciškai verčiasi rankine lydimine žemdirbyste (augina kukurūzus, pupeles, moliūgus, aštriuosius pipirus, medvilnę, tabaką, bananus, saldžiuosius manijokus ir kt.), laiko naminius paukščius, rečiau kiaules. Taip pat užsiima medžiokle (iki XX a. vid. naudodavo lankus su strėlėmis, pučiamuosius vamzdžius), rankiojimu, žvejyba, verpimu verpstuku, audimu, kalebasų, luotų, karninių rūbų, rupliosios keramikos gamyba.
Lakandonų būstas sudarytas iš vienos patalpos, ovalus arba stačiakampis, pastatytas iš nendrių ir vytelių, surištų lianomis. Kartais būstas būna ir be sienų, tik su žemai besileidžiančiu stogu iš palmių lapų. Kaimo viduryje – besienis, apskritas vyrų namas. Lakandonai miega hamakuose, mantą kabina ant stulpų, sijų.
Tradiciniai rūbai – pavidalo ilgi marškiniai, sudurti iš juostų. Iš kaimyninių tautų perima sijonus, uipilius.
Kaimą sudaro 5–10 giminingų patrilokalinių didžiųjų šeimų. Iki XX a. pr. buvo išlikę patrilinijiniai toteminiai klanai. Paplitusi poligamija (iki 5 žmonų), santuokos tarp pusbrolių ir pusseserių. Kiekviena žmona su vaikais name prižiūri savo židinį. Nahai išlaikę itin archajiškus gimininius žodžius. Plačiai paplitęs tabako rūkymas.
Lakandonų tikyba paremta majų mitologija. Būdingas dvasių-šeimininkių kultas, gerbiami augalų, lietaus, vaisingumo dievai. Kasmet rengiami piligriminiai žygiai į senuosius Bonampako ir Jaščilano griuvėsius. Išlikę mitai, tautosaka. Tradiciniai muzikos instrumentai – dūdelės, būgnai (dažnai su dievų atvaizdais), kriauklės, iš metisų perimta primityvi gitara iš moliūgo.
- Lakandonai valtyje Pethos ežere (1901 m.)
- Lakandonai (1901 m.)
- Lakandonų luotas
Šaltiniai
- Лакандоны,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lakandonai, Kas yra Lakandonai? Ką reiškia Lakandonai?
LakandonaiLakandonai 1901 m Gyventoju skaicius 1000Populiacija salyse Meksika Ciapasas Gvatemala Petenas Kalba os ispanuReligijos prigimtine tikyba krikscionybe protestantizmas katalikybe Giminingos etnines grupes kiti majai icai mopanai jukatekai ir kt Vikiteka Lakandonai Lakandonai sav ak kej elniu medziotojai maju tauta gyvenanti daugiausia pietu Meksikoje Ciapaso valstijoje taip pat pasienio srityse Gvatemaloje Populiacija siekia 1000 zmoniu Skirstosi į siaurinius naha gyvena Lakantuno aukstupyje ir pietinius san kintin Vartoja labai gimininga jukateku kalbai dalis taip pat kalba ispaniskai Islaike vietine tikyba kiti krikscionys daugiausia protestantai Gyvena nedidelemis bendruomenemis tropiniuose miskuose Iki XX a gyveno izoliacijoje nuo XX a pr prasidejo akulturacija metisizacija ypac pietiniu lakandonu buvo ant isnykimo ribos Tradiciskai verciasi rankine lydimine zemdirbyste augina kukuruzus pupeles moliugus astriuosius pipirus medvilne tabaka bananus saldziuosius manijokus ir kt laiko naminius paukscius reciau kiaules Taip pat uzsiima medziokle iki XX a vid naudodavo lankus su strelemis puciamuosius vamzdzius rankiojimu zvejyba verpimu verpstuku audimu kalebasu luotu karniniu rubu rupliosios keramikos gamyba Lakandonu bustas sudarytas is vienos patalpos ovalus arba staciakampis pastatytas is nendriu ir vyteliu suristu lianomis Kartais bustas buna ir be sienu tik su zemai besileidzianciu stogu is palmiu lapu Kaimo viduryje besienis apskritas vyru namas Lakandonai miega hamakuose manta kabina ant stulpu siju Tradiciniai rubai pavidalo ilgi marskiniai sudurti is juostu Is kaimyniniu tautu perima sijonus uipilius Kaima sudaro 5 10 giminingu patrilokaliniu didziuju seimu Iki XX a pr buvo islike patrilinijiniai toteminiai klanai Paplitusi poligamija iki 5 zmonu santuokos tarp pusbroliu ir pusseseriu Kiekviena zmona su vaikais name priziuri savo zidinį Nahai islaike itin archajiskus gimininius zodzius Placiai paplites tabako rukymas Lakandonu tikyba paremta maju mitologija Budingas dvasiu seimininkiu kultas gerbiami augalu lietaus vaisingumo dievai Kasmet rengiami piligriminiai zygiai į senuosius Bonampako ir Jascilano griuvesius Islike mitai tautosaka Tradiciniai muzikos instrumentai dudeles bugnai daznai su dievu atvaizdais kriaukles is metisu perimta primityvi gitara is moliugo Lakandonai valtyje Pethos ezere 1901 m Lakandonai 1901 m Lakandonu luotasSaltiniaiLakandony Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999