1812 m. karas

1812 m. amerikiečių-britų karas
, susijęs su Napoleono karais
Pagal laikrodžio rodyklę: Stipriai apgriautas Jungtinių Valstijų Kapitolijus po Mirtinai sužeistas . Jūrų mūšis tarp amerikiečių karinio laivo Constitution ir britų karinio laivo Guerriere Tekumzės žūtis 1813 m. metu Andrew Jackson atremia britų puolimą 1815 m.
Data 1812 m. birželio 18 d. – 1815 m. vasario 17 d. Vieta Šiaurės Amerika Atlanto vandenynas Ramusis vandenynas Rezultatas Esminių pokyčių nėra, prielaidos karui išnyko pasibaigus Napoleono karams tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos. Teritoriniai pokyčiai   Grąžintas status quo ante bellum tarp JAV ir Didžiosios Britanijos Susilpnėjusi Ispanijos kontrolė sutriuškinimas ir išformavimas
Priešininkai
Jungtinės Amerikos Valstijos Sąjungininkai: čerokiai senekai (1813 m.)	Jungtinė karalystė Sąjungininkai: probritiški saukai probritiški probritiški huronai probritiški dakotai probritiški odžibviai mohaukai (angl. Red Sticks) probritiški menominiai probritiški  Ispanija (nuo 1813 m.)
Vadai
James Madison Andrew Jackson William Henry Harrison	†  †  † Tekumzė †
Pajėgos
Jungtinės Amerikos Valstijos JAV kariuomenė: 7000 (karo pradžioje) 35 800 (karo pabaigoje) : 3049 : 458 463* JAV jūrų pėstininkai ir (karo pradžioje) : 12 Kitų laivų: 14 kaperiai: 515 laivų Sąjungininkai 125	Jungtinė karalystė Britų armija: 5200 (karo pradžioje) 48 160 (karo pabaigoje) : 4000 Pagrindiniai laivai: 11 : 34 Kitų laivų: 52 ‡ (karo pradžioje) Laivai: 9 Sąjungininkai Sąjungininkai iš vietinių genčių: 10 000–15 000
Aukos
Jungtinės Amerikos Valstijos: 2200 žuvo mūšyje 5200 mirė dėl ligų Iki 15 000 mirė dėl įvairių priežasčių 4505 sužeista 20 000 pateko į nelaisvę 8 fregatos užgrobtos arba sudegintos 1400 prekybinių laivų užgrobta sugauti 278 kaperiai 4000 vergų išvaduoti arba pabėgo	Jungtinė karalystė: 2700 žuvo mūšiuose ir mirė nuo ligų 10 000 mirė dėl įvairių priežasčių 15 500 pateko į nelaisvę užgrobtos 4 fregatos užgrobti ~1344 prekybiniai laivai (373 jų išvaduoti) Sąjungininkai Vietinių genčių sąjungininkai: 10 000 mirė dėl įvairių priežasčių (įsk. karius ir civilius) paimtų į nelaisvę priešininkų skaičius nežinomas  Ispanija: <20 aukų
* Kai kurie kariniai dariniai veikė tik savo regionuose  † Žuvę mūšyje  ‡ Pakrančių apsaugos ir pusiau jūrų pajėgos Didžiuosiuose ežeruose

1812 m. karas tarp JAV ir Jungtinės Karalystės – 1812 m. birželio 18 d. prasidėjęs ir 1815 m. vasario 17 d. pasibaigęs karas Šiaurės Amerikos žemyne, kuriame kovojo Jungtinės Valstijos ir jos sąjungininkės vietinės tautos prieš Jungtinę Karalystę ir jos pačios vietinius sąjungininkus Britų Šiaurės Amerikoje, su ribotu Ispanijos įsitraukimu . Prasidėjo 1812 m. birželio 18 d., JAV paskelbus karą Jungtinei Karalystei. Nors dėl taikos sąlygų buvo susitarta 1814 m. gruodžio mėn. , karas oficialiai pasibaigė tik 1815 m. vasario 17 d., taikos sutartį ratifikavus Jungtinių Valstijų Kongresui.

Įtampa kilo dėl ilgalaikių nesutarimų dėl teritorinės ekspansijos Šiaurės Amerikoje ir Didžiosios Britanijos paramos , besipriešinusiai JAV kolonijų įsikūrimui Senajame Šiaurės vakarų regione. Konfliktai paaštrėjo 1807 m., karališkajam laivynui pradėjus griežčiau riboti amerikiečių prekybą su Prancūzija ir verbuotojams į kariuomenę (Impressment), laikytiems Britanijos pavaldiniais (net ir tuos, kurie turėjo Amerikos pilietybę patvirtinančius pažymėjimus).^{[paaiškinti]} Nuomonės, kaip derėtų reaguoti, JAV išsiskyrė, nors dauguma Atstovų rūmuose ir Senate balsavo už karą. Požiūrio skirtumui reikšmingą įtaką darė partiškumas: Demokratų ir respublikonų partija pasisakė už, o Federalistų partija – prieš. Žinia apie britų siūlomas nuolaidas, padarytas siekiant išvengti karo, JAV pasiekė tik liepos pabaigoje, kai konfliktas jau buvo įsibėgėjęs.

Karališkasis laivynas įvedė veiksmingą JAV jūrinės prekybos blokadą, o 1812–1814 m. Britų reguliarioji kariuomenė ir atrėmė daugybę amerikiečių puolimų . Napoleono atsistatydinimas 1814 m. pradžioje leido britams nusiųsti papildomų karinių dalinių į Šiaurės Ameriką ir Karališkąjį karinį jūrų laivyną blokadai sustiprinti ir taip padaryti žalos JAV ekonomikai. 1814 m. rugpjūčio mėn. Gente prasidėjo derybos, kuriose abi pusės siekė taikos. Didžiosios Britanijos ekonomiką smarkiai paveikė prekybos embargas, o federalistai gruodį sušaukė , kad įformintų savo nepritarimą karui.

1814 m. rugpjūtį britų kariuomenė , iškart po to, kai amerikiečiai pasiekė pergales ir , nutraukdami kovas šiaurėje. amerikiečių pajėgos ir indėnų sąjungininkai antiamerikietišką krikų frakciją. 1815 m. pradžioje amerikiečių kariuomenė atrėmė galingą britų puolimą prieš Naująjį Orleaną, nors jau buvo pasirašyta prieš 15 dienų, taigi formaliai karas buvo užbaigtas.

Pastabos

1. Tarp jų - 2250 - karių iš karinio jūrų laivyno.
2. 1000 žuvusių kovotojų šiauriniame fronte
3. Atstovų Rūmai paskelbė karą 61,7 % balsų dauguma visuose skyriuose, 20 narių nebalsavo, o Senate - 59,4 %, 4 nariai nebalsavo. Buvusioje federalistų tvirtovėje Masačusetse JAV senatoriais tapo vienas demokratas respublikonas ir vienas federalistas, Atstovų Rūmuose - dešimt demokratų respublikonų ir septyni federalistai. Tik dviejose valstijose abu senatoriai priklausė federalistų partijai: Konektikute - 7 federalistai, Merilande - 7 demokratai respublikonai ir 3 federalistai Atstovų rūmuose.

Šaltiniai

1. Clodfelter 2017, p. 245.
2. Allen 1996, p. 121.
3. Clodfelter 2017, p. 244.
4. Stagg 2012, p. 156.
5. Hickey 2006, p. 297.
6. Leland 2010, p. 2.
7. Tucker et al. 2012, p. 311.
8. Hickey 2012.
9. Weiss 2013.
10. Order of the Senate of the United States 1828, pp. 619–620.
11. Carr 1979.
12. Hickey 1989, p. 44.
13. Hickey 1989.
14. Greenspan 2018.
15. Benn 2002.
16. „U.S. Senate: The Senate Approves for Ratification the Treaty of Ghent“. www.senate.gov. Nuoroda tikrinta 2024-01-03.

Literatūra

• Allen, Robert S. (1996). „Chapter 5: Renewing the Chain of Friendship“. His Majesty's Indian allies: British Indian Policy in the Defence of Canada, 1774–1815. Toronto: . ISBN 1-55002-175-3.
• Benn, Carl (2002). The War of 1812. Oxford: . ISBN 978-1-84176-466-5.
• Carr, James A. (1979 m. liepos mėn.). „The Battle of New Orleans and the Treaty of Ghent“. Diplomatic History. 3 (3): 273–282. doi:10.1111/j.1467-7709.1979.tb00315.x.
• Clodfelter, M. (2017). Warfare and Armed Conflicts: A Statistical Encyclopedia of Casualty and Other Figures, 1492–2015 (4th leid.). Jefferson, North Carolina: McFarland. ISBN 9780786474707.
• Greenspan, Jesse (2018-08-29). „How U.S. Forces Failed to Capture Canada 200 Years Ago“. History.com. Nuoroda tikrinta 2020-07-20.
• Hickey, Donald R. (1989). The War of 1812: A Forgotten Conflict. Urbana; Chicago: University of Illinois Press. ISBN 0-252-01613-0.
• Hickey, Donald R. (2006). Don't Give Up the Ship! Myths of The War of 1812. Urbana: University of Illinois Press. ISBN 978-0-252-03179-3.
• Hickey, Donald R. (2012 m. lapkričio mėn.). „Small War, Big Consequences: Why 1812 Still Matters“. Foreign Affairs. . Suarchyvuota iš originalo 16 January 2013. Nuoroda tikrinta 2014-07-26.
• Leland, Anne (2010-02-26). American War and Military Operations Casualties: Lists and Statistics: RL32492 (PDF) (Report). Congressional Research Service.
• Order of the Senate of the United States (1828). Journal of the Executive Proceedings of the Senate of the United States of America. Ohio State University.
• Stagg, John C. A. (2012). The War of 1812: Conflict for a Continent. Cambridge Essential Histories. ISBN 978-0-521-72686-3.
• Arnold, James R.; Frederiksen, John C.; Pierpaoli, Paul G. Jr.; Tucker, Spener C.; Wiener, Roberta (2012). The Encyclopedia of the War of 1812: A Political, Social, and Military History. Santa Barbara, California: ABC-CLIO. ISBN 978-1-85109-956-6.
• Weiss, John McNish (2013). „The Corps of Colonial Marines: Black freedom fighters of the War of 1812“. Mcnish and Weiss. Suarchyvuotas originalas 2018-02-08. Nuoroda tikrinta 2016-09-04.