Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Machnovščina ukr Махновщина 1919 1921 m egzistavusi teritorija kurią kontroliavo anarcho komunistinės jėgos Vietinė vald
Machnovščina
Machnovščina (ukr. Махновщина) – 1919-1921 m. egzistavusi teritorija, kurią kontroliavo anarcho-komunistinės jėgos. Vietinė valdžia buvo laisvų tarybų ir komunų rankose.. Šioje teritorijoje Rusijos pilietinio karo metais buvo bandoma sukurti anarchistinę visuomenę. Teritoriją gynė Nestoro Machno (URSA).
| Махновщина Machnovščina | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Devizas Власть рождает паразитов. Да здравствует анархия! (Valdžia gimdo parazitus. Tegyvuoja anarchija!) | ||||
| Sostinė | Huliajpolė | |||
| Kalbos | ukrainiečių, rusų | |||
| Valdymo forma | jokia anarcho-komunizmas | |||
| Atamanas | ||||
| 1918–1921 | Nestoras Machno | |||
| Era | Ukrainos nepriklausomybės karai | |||
Machnovščina gyveno apie 7 milijonai žmonių.. Žlugus etmonato vyriausybei teritoriją buvo užėmusi Rusijos Pietų kariuomenė, vadovaujama generolo leitenanto Antono Denikino. 1919 m. pabaigoje Denikino kariuomenę iš teritorijos išstūmė Raudonoji Armija kartu su N. Machno pajėgomis, kurios kariavo partizaninį karą baltųjų užnugaryje.
Machnovščina buvo organizuotos pagal anarchistų idėjas, todėl kalbant apie šį darinį vartoti terminus vyriausybė ir valdyti nėra visiškai tikslu. Nors Machno ir jo aplinka neretai laikomi vyriausybe, iš tikrųjų Machno veikė tik kaip karo strategas ir patarėjas.
Istorija
Pradžia
Pirmasis Ukrainos anarchistų organizacijų konfederacijos kongresas „Nabat“ ('Varpo dūžiai') iškėlė 5 programos punktus:
- nutraukti visų politinių partijų veiklą,
- atsisakyti diktatūrų,
- paneigti valstybę,
- atsisakyti pereinamųjų formų,
- palaikyti visų dirbančiųjų savivaldą per darbininkų tarybas.
Tokia anarchistų programa smarkiai skyrėsi nuo bolševikų pažiūrų.
Raida
Nuo 1918 m. lapkričio iki 1919 m. birželio machnininkai ėmė Ukrainoje kurti anarchistinę organizaciją iš darbininkų ir valstiečių. Jų kontroliuota teritorija buvo tarp Berdiansko, Donecko, Aleksandrovsko ir Jektarinoslavo.
- „Žemės ūkio komunos buvo organizuotos dažniausiai iš valstiečių, rečiau komunų sudėtis buvo mišri, iš valstiečių ir darbininkų. Jų organizacija buvo pagrįsta narių lygybe ir solidarumu. Visi komunų nariai, vyrai ir moterys, į darbą žiūrėjo visiškai sąmoningai, tiek į darbą laukuose, tiek į darbą sodybose. /.../ Visos komunos ūkio tvarkymą valdė visų komunos narių pasitarimas. Po tokių pasitarimų kiekvienas komunos narys, turįs savo veiklos sritį, žinodavo ką joje daryti.“
- N. Machno „Русская революция на Украине“ ('Rusijos revoliucija Ukrainoje')
URSA vadovai teigė, kad machnininkai reorganizavo visuomenę pagal anarchistų vertybes, skelbė laisvą visuomenę kaip aukščiausią socialinio teisingumo formą. Švietimas buvo organizuotas pagal Francesko Fereros (Francesc Ferrer i Guàrdia) principus, o ekonomika buvo organizuota laisvais mainais tarp kaimo ir miesto bendruomenių pagal Piotro Kropotkino teorijas.
Machnininkai teigė, kad palaiko „laisvąsias darbininkų ir valstiečių tarybas“ yra prieš centralizuotą vyriausybę. Machno bolševikus vadino diktatoriais ir buvo prieš „ČK /.../ ir panašias priverstines autoritarines ir disciplinines institucijas“. Jis kvietė kovoti už „kalbos, spaudos, susirinkimų, sąjungų ir panašią laisvę“. Machnininkai organizavo įvairius tarybų suvažiavimus, kuriose leido dalyvauti visoms politinėms partijoms ir grupėms, įskaitant bolševikus. Tų partijų atstovai būdavo renkami darbininkų, valstiečių ir kareivių tarybų delegatais. O bolševikų kontroliuojamose teritorijose 1918 m. viduryje nebolševikams dalyvauti tarybų veikloje nebuvo leidžiama.
Deklaracija skelbė, kad machnovininkams draudžiama dalyvauti ČK veikloje, o tokių partijų valdomų organizacijų kaip milicija ir policinės pajėgos (įskaitant ČK), veikla machnininkų teritorijoje draudžiama. Istorikė Heather-Noël Schwartz komentavo: „Machno nepalaikė organizacijų, kurios siekė primesti politinę valdžią, todėl nutraukė bolševikų revoliucinių komitetų veiklą“. Bolševikai kaltino, kad Machno turi dvejas jam pavaldžias policines pajėgas.
Bolševikų oficialiai įforminti veiksmai atimti Machno valdžią pradėti 1919 m. birželio 4 d. Levo Trockio įsakymu Nr. 1824, kuriame buvo teigiama, kad „Machno daliniai nuolatos traukėsi nuo baltagvardiečių, nes yra nepajėgūs, nusikaltėliški, o jų vadovai yra išdavikai“.
Pralaimėjimas
Petrogrado bolševikų vyriausybė pradžioje bendradarbiavo su N. Machno ir leido vykdyti libertarinį eksperimentą. Tačiau po rimto Machno kivirčo su bolševikų karine vadovybe bolševikų partija Machnovščina buvo uždrausta. Bolševikai machnininkus ėmė laikyti grėsme savo valdžiai, pradėjo propagandinę kampaniją skelbdami Laisvąją Teritoriją lauko vadų režimu, o machnininkų veiklą esant kontrrevoliucine. Netrukus sulaužė sąjungą su machnininkais ir nelauktai atakavo machnininkų dalinius.
Bolševikų spauda teigė (prieštaraudami faktams), kad Machnovščina vadovai buvo ne demokratiškai renkami, o skiriami Machno karinės klikos. Jie taip pat be įrodymų teigė, kad pats Machno asmeniškai atsisakė tiekti maistą tarybiniams geležinkelininkams ir telegrafistams. Taip pat rašė, kad machnininkų konstitucijos specialus straipsnis leidžia slapta kankinti ir vykdyti mirties bausmes, kad machnininkų pajėgos puldinėjo Raudonosios Armijos konvojus, kad jos Brianske pagrobė tenai remontui atgabentą šarvuotąjį automobilį, kad grupė „Nabat“ atsakinga už sukilimus Rusijos miestuose.
Machnovščina buvo okupuotos. Buvo nuslopintos machnininkų, Ukrainos nacionalistų ir kitos nebolševikinės grupuotės. Buvusios Machnovščina tapo Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos dalimi. Machnininkų pogrindis egzistavo iki Antrojo pasaulinio karo.
Nuorodos
- Skirda Alexandre Nestor Makhno: Anarchy's Cossack. — М.:AK Press, 2004. С. 86.
- Noel-Schwartz, Heather The Makhnovists & The Russian Revolution - Organization, Peasantry and Anarchism.
- Peter Marshall Demanding the Impossible. — М.: PM Press, 2010. С. 473.
- Skirda, Alexandre, Nestor Makhno: Anarchy's Cossack. AK Press, 2004, p. 34
- Daniel Cohn-Bendit and Gabriel Cohn-Bendit The Makhno Movement and Opposition Within the Party.
- Declaration Of The Revolutionary Insurgent Army Of The Ukraine (Makhnovist). Peter Arshinov, History of the Makhnovist Movement (1918-1921), 1923. Black & Red, 1974
- Nestor Makhno--anarchy's Cossack
- Declaration Of The Revolutionary Insurgent Army Of The Ukraine (Makhnovist). Peter Arshinov, History of the Makhnovist Movement (1918-1921), 1923. Black & Red, 1974
- Avrich, Paul. Anarchist Portraits, 1988 Princeton University Press, p. 114, 121
- Schwartz, Heather-Noël (1920 m. sausio 7 d), The Makhnovists & The Russian Revolution: Organization, Peasantry, and Anarchism. Nuoroda tikrinta 18 sausio 2008
- Footman, David. Civil War In Russia Frederick A.Praeger 1961, page 287
- Daniel Cohn-Bendit and Gabriel Cohn-Bendit, The Makhno Movement and Opposition Within the Party
- Skirda Alexandre Nestor Makhno: Anarchy's Cossack. — М.:AK Press, 2004. С. 236.
- Skirda, Alexandre, Nestor Makhno: Anarchy's Cossack. AK Press, 2004, p. 238
- 'The Makhno Myth' Archyvuota kopija 2010-05-27 iš Wayback Machine projekto., International Socialist Review #53, May–June 2007.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Machnovščina, Kas yra Machnovščina? Ką reiškia Machnovščina?
Machnovscina ukr Mahnovshina 1919 1921 m egzistavusi teritorija kuria kontroliavo anarcho komunistines jegos Vietine valdzia buvo laisvu tarybu ir komunu rankose Sioje teritorijoje Rusijos pilietinio karo metais buvo bandoma sukurti anarchistine visuomene Teritorija gyne Nestoro Machno URSA Mahnovshina Machnovscina 1919 1921 VeliavaDevizas Vlast rozhdaet parazitov Da zdravstvuet anarhiya Valdzia gimdo parazitus Tegyvuoja anarchija Location ofSostine HuliajpoleKalbos ukrainieciu rusuValdymo forma jokia anarcho komunizmasAtamanas 1918 1921 Nestoras MachnoEra Ukrainos nepriklausomybes karai Machnovscina gyveno apie 7 milijonai zmoniu Zlugus etmonato vyriausybei teritorija buvo uzemusi Rusijos Pietu kariuomene vadovaujama generolo leitenanto Antono Denikino 1919 m pabaigoje Denikino kariuomene is teritorijos isstume Raudonoji Armija kartu su N Machno pajegomis kurios kariavo partizaninį kara baltuju uznugaryje Machnovscina buvo organizuotos pagal anarchistu idejas todel kalbant apie sį darinį vartoti terminus vyriausybe ir valdyti nera visiskai tikslu Nors Machno ir jo aplinka neretai laikomi vyriausybe is tikruju Machno veike tik kaip karo strategas ir patarejas IstorijaPradzia Pirmasis Ukrainos anarchistu organizaciju konfederacijos kongresas Nabat Varpo duziai iskele 5 programos punktus nutraukti visu politiniu partiju veikla atsisakyti diktaturu paneigti valstybe atsisakyti pereinamuju formu palaikyti visu dirbanciuju savivalda per darbininku tarybas Tokia anarchistu programa smarkiai skyresi nuo bolseviku paziuru Raida Nuo 1918 m lapkricio iki 1919 m birzelio machnininkai eme Ukrainoje kurti anarchistine organizacija is darbininku ir valstieciu Ju kontroliuota teritorija buvo tarp Berdiansko Donecko Aleksandrovsko ir Jektarinoslavo Zemes ukio komunos buvo organizuotos dazniausiai is valstieciu reciau komunu sudetis buvo misri is valstieciu ir darbininku Ju organizacija buvo pagrįsta nariu lygybe ir solidarumu Visi komunu nariai vyrai ir moterys į darba ziurejo visiskai samoningai tiek į darba laukuose tiek į darba sodybose Visos komunos ukio tvarkyma valde visu komunos nariu pasitarimas Po tokiu pasitarimu kiekvienas komunos narys turįs savo veiklos sritį zinodavo ka joje daryti N Machno Russkaya revolyuciya na Ukraine Rusijos revoliucija Ukrainoje dd URSA vadovai teige kad machnininkai reorganizavo visuomene pagal anarchistu vertybes skelbe laisva visuomene kaip auksciausia socialinio teisingumo forma Svietimas buvo organizuotas pagal Francesko Fereros Francesc Ferrer i Guardia principus o ekonomika buvo organizuota laisvais mainais tarp kaimo ir miesto bendruomeniu pagal Piotro Kropotkino teorijas Machnininkai teige kad palaiko laisvasias darbininku ir valstieciu tarybas yra pries centralizuota vyriausybe Machno bolsevikus vadino diktatoriais ir buvo pries CK ir panasias priverstines autoritarines ir disciplinines institucijas Jis kviete kovoti uz kalbos spaudos susirinkimu sajungu ir panasia laisve Machnininkai organizavo įvairius tarybu suvaziavimus kuriose leido dalyvauti visoms politinems partijoms ir grupems įskaitant bolsevikus Tu partiju atstovai budavo renkami darbininku valstieciu ir kareiviu tarybu delegatais O bolseviku kontroliuojamose teritorijose 1918 m viduryje nebolsevikams dalyvauti tarybu veikloje nebuvo leidziama Deklaracija skelbe kad machnovininkams draudziama dalyvauti CK veikloje o tokiu partiju valdomu organizaciju kaip milicija ir policines pajegos įskaitant CK veikla machnininku teritorijoje draudziama Istorike Heather Noel Schwartz komentavo Machno nepalaike organizaciju kurios sieke primesti politine valdzia todel nutrauke bolseviku revoliuciniu komitetu veikla Bolsevikai kaltino kad Machno turi dvejas jam pavaldzias policines pajegas Bolseviku oficialiai įforminti veiksmai atimti Machno valdzia pradeti 1919 m birzelio 4 d Levo Trockio įsakymu Nr 1824 kuriame buvo teigiama kad Machno daliniai nuolatos traukesi nuo baltagvardieciu nes yra nepajegus nusikalteliski o ju vadovai yra isdavikai Pralaimejimas Petrogrado bolseviku vyriausybe pradzioje bendradarbiavo su N Machno ir leido vykdyti libertarinį eksperimenta Taciau po rimto Machno kivirco su bolseviku karine vadovybe bolseviku partija Machnovscina buvo uzdrausta Bolsevikai machnininkus eme laikyti gresme savo valdziai pradejo propagandine kampanija skelbdami Laisvaja Teritorija lauko vadu rezimu o machnininku veikla esant kontrrevoliucine Netrukus sulauze sajunga su machnininkais ir nelauktai atakavo machnininku dalinius Bolseviku spauda teige priestaraudami faktams kad Machnovscina vadovai buvo ne demokratiskai renkami o skiriami Machno karines klikos Jie taip pat be įrodymu teige kad pats Machno asmeniskai atsisake tiekti maista tarybiniams gelezinkelininkams ir telegrafistams Taip pat rase kad machnininku konstitucijos specialus straipsnis leidzia slapta kankinti ir vykdyti mirties bausmes kad machnininku pajegos puldinejo Raudonosios Armijos konvojus kad jos Brianske pagrobe tenai remontui atgabenta sarvuotajį automobilį kad grupe Nabat atsakinga uz sukilimus Rusijos miestuose Machnovscina buvo okupuotos Buvo nuslopintos machnininku Ukrainos nacionalistu ir kitos nebolsevikines grupuotes Buvusios Machnovscina tapo Ukrainos Tarybu Socialistines Respublikos dalimi Machnininku pogrindis egzistavo iki Antrojo pasaulinio karo NuorodosSkirda Alexandre Nestor Makhno Anarchy s Cossack M AK Press 2004 S 86 Noel Schwartz Heather The Makhnovists amp The Russian Revolution Organization Peasantry and Anarchism Peter Marshall Demanding the Impossible M PM Press 2010 S 473 Skirda Alexandre Nestor Makhno Anarchy s Cossack AK Press 2004 p 34 Daniel Cohn Bendit and Gabriel Cohn Bendit The Makhno Movement and Opposition Within the Party Declaration Of The Revolutionary Insurgent Army Of The Ukraine Makhnovist Peter Arshinov History of the Makhnovist Movement 1918 1921 1923 Black amp Red 1974 Nestor Makhno anarchy s Cossack Declaration Of The Revolutionary Insurgent Army Of The Ukraine Makhnovist Peter Arshinov History of the Makhnovist Movement 1918 1921 1923 Black amp Red 1974 Avrich Paul Anarchist Portraits 1988 Princeton University Press p 114 121 Schwartz Heather Noel 1920 m sausio 7 d The Makhnovists amp The Russian Revolution Organization Peasantry and Anarchism Nuoroda tikrinta 18 sausio 2008 Footman David Civil War In Russia Frederick A Praeger 1961 page 287 Daniel Cohn Bendit and Gabriel Cohn Bendit The Makhno Movement and Opposition Within the Party Skirda Alexandre Nestor Makhno Anarchy s Cossack M AK Press 2004 S 236 Skirda Alexandre Nestor Makhno Anarchy s Cossack AK Press 2004 p 238 The Makhno Myth Archyvuota kopija 2010 05 27 is Wayback Machine projekto International Socialist Review 53 May June 2007