Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Oksitanija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šis straipsnis apie istorinį-kultūrinį regioną. Apie administracinį regioną skaitykite straipsnyje Oksitanija (administracinis regionas).
Oksitanija (oks. Occitània) – Europos regionas, kuriame vartojama oksitanų kalba. Jis apima Prancūzijos pietinę dalį, Monaką ir gretimas teritorijas Italijoje bei Ispanijoje. Šiame regione gyvena daugiau ne 16 mln. gyventojų, o jo teritorija apima apie 200 tūkst. km².
| Europos regionas Occitània | |
|---|---|
| Vėliava | |
| Šalis | pietų Prancūzija, Monakas, gretimos sritys Italijoje ir Ispanijoje |
| Tautos | |
| Valstybės | Akvitanijos karalystė, Provanso karalystė, Burgundijos karalystė |
| Miestai | Tulūza, Bordo, Marselis, Nica, Limožas |
| Oksitanijos provincijos: Gijenė, Gaskonė, Langedokas, (), , Provansas, Dofinė | |
Oksitanų kalba – lotynų kalbos pagrindu susiformavusi romanų kalbų atšaka (kaip ir ispanų, italų ar prancūzų kalbos). Katalonų kalba labai panaši į oksitanų, o tarp Oksitanijos ir Katalonijos egzistuoja gana stiprūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai.
Dabartinis administravimas
Šiuo metu Oksitaniją valdo šios valstybės:
- pietinė Prancūzijos pusė: administraciniai regionai Oksitanija, Naujoji Akvitanija ir Provansas-Alpės-Žydroji pakrantė;
- Oksitanų slėniai Italijos Alpėse, kur 1999 m. oksitanų kalba įgijo teisinį statusą. Tai keturiolika Pjemonto slėnių Kuneo ir Turino provincijose, kalnuose išsimėčiusios Ligūrijos regiono Imperijos provincijos gyvenvietės ir, gana netikėtai, Guardia Piemontese gyvenvietė Kalabrijos regiono Kozencos provincijoje;
- Arano slėnis Pirėnuose, Katalonijoje (Ispanija), kur oksitanų kalba nuo 1987 m. yra oficiali (statusas suteiktas katalonų statutu);
- Monako kunigaikštystė (kur oksitanų kalba tradiciškai vartojama kartu su monakiečių).
Geografija
Oksitanija yra įsiterpusi tarp Viduržemio jūros (pietryčiuose) ir Atlanto (vakaruose). Pietuose regioną uždaro Pirėnų kalnai, kurie atskiria nuo Baskijos, Aragono ir Katalonijos. Rytinė regiono riba yra Alpės, kurios atskiria nuo Pjemonto. Šiaurinė riba geografiškai neapibrėžta, ten Oksitanija pereina į istorinę Prancūziją (su ja ribojasi istorinės provincijos Beri, , , Burbonė, ).
Svarbiausios regiono upės yra dvi, ir jų baseinus skiria Centrinis masyvas. Vakarinę Oksitaniją drėkina Garona ir jos baseinui priklausančios upės. Rytinėje Oksitanijoje teka Rona.
Oksitanija pati yra geografiškai ir kultūriškai įvairi. Ją sudaro kelios provincijos, kurių kiekvienai būdingos tam tikros geografinės sąlygos, kultūra ir savita oksitanų kalbos tarmė. Visos šios oksitanų kalbos tarmės turi savo rašybą ir laikomos savarankiškomis. Tų tarmių kurių vartotojai lengvai vieni kitus supranta, o norminė oksitanų kalba yra šių tarmių sintezė.
Paprastai Oksitanijoje išskiriamos šios provincijos: Provansas (įskaitant Nicą), -Alpių (Dofinė), , (įskaitant ), Gaskonė (įskaitant Bearną), Gujenė ir Langedokas.
Oksitanijos istorija
Senovė
Pirmosios rašytiniuose šaltiniuose minimos Oksitanijos regiono gentys buvo iberai, [ligūrai]] ir keltai, kurie dalijosi į atskiras gentis. Iberai daugiau koncentravosi regiono vakaruose, ligūrai - Viduržemio jūros pakrantėje, o keltai - likusioje krašto dalyje. NUo VII a. pr. m. e. pakrantėje kolonizaciją vykdė graikai, kurie kūrė čia savo kolonijas. Svarbiausios jų buvo Masilija, Arelatas, Antipolis, Nikėja ir .
Romos Respublikai regionas buvo bendrai žinomas kaip Galija. 120 m. pr. m. e. romėnai nukariavo ligūrus ir prijungė juos prie savo valstybės. 52 m. pr. m. e., po to, kai Julijus Cezaris nukariavo likusią Galijos dalį, Oksitanijos regione buvo įkurtos dvi romėnų provincijos: Narbono Galija ir Akvitanijos Galija. Nuo III a. pabaigos abi provincijos kartu buvo administruojamos kaip Vjieno diecezija (arba Septynios provincijos). Jos teritorija didele dalimi sutapo su vėlesnės Oksitanijos teritorija. Šis administracinis atskyrimas ilgainiu leido formuotis savitai lotynų vulgariosios kalbos atmainai, kuri vėliau davė pradžią oksitanų kalbai.
Viduramžiai
V a., prasidėjus Didžiajam tautų kraustymuisi, Oksitanija buvo padalinta. Jos rytines teritorijas (Provansą, Langedoką) užvaldė Vestgotų karalystė, šiaurines - Burgundų karalystės, o vakarines - Frankų valstybė. Iki VIII a. vidurio pastaroji paėmė valdžią visame regione, tačiau jį administravo padalinusi į kelias valdas, kurių svarbiausia buvo Akvitanijos karalystė. Suskilus Frankų imperijai, vakarinė Oksitanija atiteko Vakarų Frankų karalystei, o rytinė - Vidurio Frankų karalystei (ir jos įpėdinei Provanso karalystei, o nuo 933 m. Burgundijos karalystei).
Nors ją vienijo bendra kultūra, abiejose teritorijose reiškėsi feodalinis susiskaldymas. Svarbiausios valdos čia buvo Akvitanijos kunigaikštystė, , , , , , , ir kt.
Nepaisant politinio susikaldymo, nuo XI a. Oksitanija išgyveno aukso amžių. IX a. teisiniuose, grožiniuose, moksliniuose ir religiniuose veikaluose pasirodė pirmieji rašytiniai tekstai oksitanų kalba. Tuo metu oksitanų literatūra klestėjo: XII−XIII a. trubadūrai išrado kurtuazinę meilę (fin’amor), o oksitanų kalba pasklido tarp Europos išsilavinusiųjų sluoksnių.
XIII a. pab. atsirado terminai „oksitanų kalba“ (langue d’oc) ir „Oksitanija“. Vardai Oksitanija ir oksitanų kalba pasirodė tekstuose lotynų kalba XIII a. pab. − XIV a. pr. (Patria Linguae Occitanae, Occitana lingua). Jie kilo iš vardo Lenga d'òc, kurį pavartojo Dantė XIII a. pab. Ir oksitanų kalba, ir Lenga d'òc apibrėžė šimtmečių senumo romanų dialektą, kuriame žodis òc reiškė „taip“.
Prancūzijos sudėtyje
XIII−XVII a. Prancūzijos karaliai palaipsniui nukariavo Oksitaniją, kartais netgi išžudydami gyventojus (pvz., albigiečių kryžiaus žygio metu buvo nužudyta milijonas žmonių).
Kilmingieji ir buržuazija ėmė mokytis prancūzų kalbos, o ir toliau kalbėjo oksitaniškai. 1539 m. karalius Fransua I išleido įsakymą, nurodantį teritorijos administracijoje vartoti prancūzų, o ne oksitanų kalbą.
1789 m. revoliuciniai komitetai bandė atgaivinti „Midi“ regionų autonomiją – jie vartojo oksitanų kalbą, − tačiau jakobinų jėgos šią iniciatyvą nuslopino.
XIX a. prasidėjo spartus oksitanų literatūros atgimimas, o 1904 m. rašytojas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.
Tačiau nuo 1881 m. vaikai, kalbantys mokykloje oksitaniškai, pradėti bausti. XX a. prancūzų kalba tapo įprasta Oksitanijoje – ypač prie to prisidėjo žiniasklaida.
Oksitanija šiandien
1999 m. duomenimis, 610 000 gyventojų oksitanų kalba yra gimtoji, o dar milijonas su ja daugiau ar mažiau susiduria. Dauguma žmonių, kurių gimtoji kalba yra oksitanų, priklauso vyresnėms kartoms. Nuo 1945 m. Oksitanų kalbos studijų institutas stengiasi atnaujinti kalbą. Dabar oksitanų kalba vartojama šiuolaikiškiausiuose muzikos ir grožinės literatūros stiliuose, tokiuose kaip rokenrolas, detektyvai ar fantastika, taip pat internete.
XX a. pr., ypač pokario metais, kilo politinis judėjimas už Oksitanijos autonomiją (Partit Occitan). Tačiau rinkimų ir politine prasme judėjimas neturi beveik jokios įtakos.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Oksitanija, Kas yra Oksitanija? Ką reiškia Oksitanija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sis straipsnis apie istorinį kulturinį regiona Apie administracinį regiona skaitykite straipsnyje Oksitanija administracinis regionas Oksitanija oks Occitania Europos regionas kuriame vartojama oksitanu kalba Jis apima Prancuzijos pietine dalį Monaka ir gretimas teritorijas Italijoje bei Ispanijoje Siame regione gyvena daugiau ne 16 mln gyventoju o jo teritorija apima apie 200 tukst km Europos regionas OccitaniaVeliavaSalis pietu Prancuzija Monakas gretimos sritys Italijoje ir IspanijojeTautosValstybes Akvitanijos karalyste Provanso karalyste Burgundijos karalysteMiestai Tuluza Bordo Marselis Nica LimozasOksitanijos provincijos Gijene Gaskone Langedokas Provansas Dofine Oksitanu kalba lotynu kalbos pagrindu susiformavusi romanu kalbu atsaka kaip ir ispanu italu ar prancuzu kalbos Katalonu kalba labai panasi į oksitanu o tarp Oksitanijos ir Katalonijos egzistuoja gana stiprus istoriniai ir kulturiniai rysiai Dabartinis administravimasSiuo metu Oksitanija valdo sios valstybes pietine Prancuzijos puse administraciniai regionai Oksitanija Naujoji Akvitanija ir Provansas Alpes Zydroji pakrante Oksitanu sleniai Italijos Alpese kur 1999 m oksitanu kalba įgijo teisinį statusa Tai keturiolika Pjemonto sleniu Kuneo ir Turino provincijose kalnuose issimeciusios Ligurijos regiono Imperijos provincijos gyvenvietes ir gana netiketai Guardia Piemontese gyvenviete Kalabrijos regiono Kozencos provincijoje Arano slenis Pirenuose Katalonijoje Ispanija kur oksitanu kalba nuo 1987 m yra oficiali statusas suteiktas katalonu statutu Monako kunigaikstyste kur oksitanu kalba tradiciskai vartojama kartu su monakieciu GeografijaOksitanijos reljefas Oksitanija yra įsiterpusi tarp Vidurzemio juros pietryciuose ir Atlanto vakaruose Pietuose regiona uzdaro Pirenu kalnai kurie atskiria nuo Baskijos Aragono ir Katalonijos Rytine regiono riba yra Alpes kurios atskiria nuo Pjemonto Siaurine riba geografiskai neapibrezta ten Oksitanija pereina į istorine Prancuzija su ja ribojasi istorines provincijos Beri Burbone Svarbiausios regiono upes yra dvi ir ju baseinus skiria Centrinis masyvas Vakarine Oksitanija drekina Garona ir jos baseinui priklausancios upes Rytineje Oksitanijoje teka Rona Tradicines Oksitanijos provincijos Oksitanija pati yra geografiskai ir kulturiskai įvairi Ja sudaro kelios provincijos kuriu kiekvienai budingos tam tikros geografines salygos kultura ir savita oksitanu kalbos tarme Visos sios oksitanu kalbos tarmes turi savo rasyba ir laikomos savarankiskomis Tu tarmiu kuriu vartotojai lengvai vieni kitus supranta o normine oksitanu kalba yra siu tarmiu sinteze Paprastai Oksitanijoje isskiriamos sios provincijos Provansas įskaitant Nica Alpiu Dofine įskaitant Gaskone įskaitant Bearna Gujene ir Langedokas Oksitanijos istorijaSenove Pirmosios rasytiniuose saltiniuose minimos Oksitanijos regiono gentys buvo iberai ligurai ir keltai kurie dalijosi į atskiras gentis Iberai daugiau koncentravosi regiono vakaruose ligurai Vidurzemio juros pakranteje o keltai likusioje krasto dalyje NUo VII a pr m e pakranteje kolonizacija vykde graikai kurie kure cia savo kolonijas Svarbiausios ju buvo Masilija Arelatas Antipolis Nikeja ir Romos Respublikai regionas buvo bendrai zinomas kaip Galija 120 m pr m e romenai nukariavo ligurus ir prijunge juos prie savo valstybes 52 m pr m e po to kai Julijus Cezaris nukariavo likusia Galijos dalį Oksitanijos regione buvo įkurtos dvi romenu provincijos Narbono Galija ir Akvitanijos Galija Nuo III a pabaigos abi provincijos kartu buvo administruojamos kaip Vjieno diecezija arba Septynios provincijos Jos teritorija didele dalimi sutapo su velesnes Oksitanijos teritorija Sis administracinis atskyrimas ilgainiu leido formuotis savitai lotynu vulgariosios kalbos atmainai kuri veliau dave pradzia oksitanu kalbai Viduramziai Vakaru franku karalystes grafystes X a V a prasidejus Didziajam tautu kraustymuisi Oksitanija buvo padalinta Jos rytines teritorijas Provansa Langedoka uzvalde Vestgotu karalyste siaurines Burgundu karalystes o vakarines Franku valstybe Iki VIII a vidurio pastaroji paeme valdzia visame regione taciau jį administravo padalinusi į kelias valdas kuriu svarbiausia buvo Akvitanijos karalyste Suskilus Franku imperijai vakarine Oksitanija atiteko Vakaru Franku karalystei o rytine Vidurio Franku karalystei ir jos įpedinei Provanso karalystei o nuo 933 m Burgundijos karalystei Nors ja vienijo bendra kultura abiejose teritorijose reiskesi feodalinis susiskaldymas Svarbiausios valdos cia buvo Akvitanijos kunigaikstyste ir kt Nepaisant politinio susikaldymo nuo XI a Oksitanija isgyveno aukso amziu IX a teisiniuose groziniuose moksliniuose ir religiniuose veikaluose pasirode pirmieji rasytiniai tekstai oksitanu kalba Tuo metu oksitanu literatura klestejo XII XIII a trubadurai isrado kurtuazine meile fin amor o oksitanu kalba pasklido tarp Europos issilavinusiuju sluoksniu XIII a pab atsirado terminai oksitanu kalba langue d oc ir Oksitanija Vardai Oksitanija ir oksitanu kalba pasirode tekstuose lotynu kalba XIII a pab XIV a pr Patria Linguae Occitanae Occitana lingua Jie kilo is vardo Lenga d oc kurį pavartojo Dante XIII a pab Ir oksitanu kalba ir Lenga d oc apibreze simtmeciu senumo romanu dialekta kuriame zodis oc reiske taip Prancuzijos sudetyje XIII XVII a Prancuzijos karaliai palaipsniui nukariavo Oksitanija kartais netgi iszudydami gyventojus pvz albigieciu kryziaus zygio metu buvo nuzudyta milijonas zmoniu Kilmingieji ir burzuazija eme mokytis prancuzu kalbos o ir toliau kalbejo oksitaniskai 1539 m karalius Fransua I isleido įsakyma nurodantį teritorijos administracijoje vartoti prancuzu o ne oksitanu kalba 1789 m revoliuciniai komitetai bande atgaivinti Midi regionu autonomija jie vartojo oksitanu kalba taciau jakobinu jegos sia iniciatyva nuslopino XIX a prasidejo spartus oksitanu literaturos atgimimas o 1904 m rasytojas buvo apdovanotas Nobelio literaturos premija Taciau nuo 1881 m vaikai kalbantys mokykloje oksitaniskai pradeti bausti XX a prancuzu kalba tapo įprasta Oksitanijoje ypac prie to prisidejo ziniasklaida Oksitanija siandien 1999 m duomenimis 610 000 gyventoju oksitanu kalba yra gimtoji o dar milijonas su ja daugiau ar maziau susiduria Dauguma zmoniu kuriu gimtoji kalba yra oksitanu priklauso vyresnems kartoms Nuo 1945 m Oksitanu kalbos studiju institutas stengiasi atnaujinti kalba Dabar oksitanu kalba vartojama siuolaikiskiausiuose muzikos ir grozines literaturos stiliuose tokiuose kaip rokenrolas detektyvai ar fantastika taip pat internete XX a pr ypac pokario metais kilo politinis judejimas uz Oksitanijos autonomija Partit Occitan Taciau rinkimu ir politine prasme judejimas neturi beveik jokios įtakos