Interesų grupė piliečių grupė organizuota tam kad paveiktų vyriausybės sprendimus Pagal organizuotumą interesų grupės sk

Interesų grupė – piliečių grupė, organizuota tam, kad paveiktų vyriausybės sprendimus.

Pagal organizuotumą interesų grupės skirstomos į keturias grupes:

Anoniminės interesų grupės (neorganizuotos, susiburia spontaniškai, trumpam)
Neasocijuotos interesų grupės (neorganizuotos, susideda iš žmonių, kurie turi bendrus interesus)
Institucinės interesų grupės (susiformuoja vyriausybėje ir jos institucijose)
Asocijuotos interesų grupės (organizuotos pačių piliečių)

Skiriami du pagrindiniai atvejai, kaip interesų grupės veikia vyriausybės politiką: pliuralizmas ir . Pliuralizmo atveju interesų grupės konkuruoja dėl įtakos vyriausybei. Korporatyvizmo atveju vyriausybė įpareigojama atsižvelgti į interesų grupes.

Pliuralizmo atveju yra skiriami keli pagrindiniai interesų grupių veiklos metodai:

Dalyvavimas rinkiminėse kampanijose
Ekonominis spaudimas
Kampanijos žiniasklaidoje
Informacijos kontrolė
Jėgos panaudojimas

Išnašos

Gediminas Vitkus „Politologija“, Vilnius, 1998, ISBN 9986-442-55-9, 140-145 psl.
Gediminas Vitkus „Politologija“, Vilnius, 1998, ISBN 9986-442-55-9, 146-151 psl.

Šis su politologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[VitkusPolitologija1998_140-145-1] Gediminas Vitkus „Politologija“, Vilnius, 1998, ISBN 9986-442-55-9, 140-145 psl.

[VitkusPolitologija1998_146-151-2] Gediminas Vitkus „Politologija“, Vilnius, 1998, ISBN 9986-442-55-9, 146-151 psl.