Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šis straipsnis apie Juozą Gabrį Paršaitį Apie Juozą Gabrį skaitykite straipsnyje Juozas Gabrys Juozas Gabrys ParšaitisGi

Juozas Gabrys Paršaitis

  • Pagrindinis puslapis
  • Juozas Gabrys Paršaitis
Juozas Gabrys Paršaitis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Šis straipsnis apie Juozą Gabrį-Paršaitį. Apie Juozą Gabrį skaitykite straipsnyje Juozas Gabrys.
Juozas Gabrys-Paršaitis
Gimė 1880 m. vasario 22 d.
Garliava
Mirė 1951 m. liepos 26 d. (71 metai)
, Vo kantonas, Šveicarija
Veikla Lietuvos teisininkas, žurnalistas, redaktorius, visuomenės veikėjas, lietuvių literatūros istorikas
Partija Lietuvos demokratų partija
Alma mater 1907 m. Odesos universitetas
Vikiteka Juozas Gabrys-Paršaitis

Juozas Gabrys-Paršaitis (Grafas de Garliava; 1880 m. vasario 22 d. Garliava – 1951 m. liepos 26 d. , Vo kantonas, Šveicarija) – Lietuvos teisininkas, žurnalistas, redaktorius, visuomenės veikėjas, lietuvių literatūros istorikas.

Biografija

1887–1889 m. mokėsi Garliavos pradžios mokykloje, 1890–1899 m. Marijampolės gimnazijoje, 1907 m. baigė Odesos universiteto Teisės fakultetą. 1907–1911 m. studijavo literatūrą Sorbonoje.

Dar gimnazijoje 1896 m. suorganizavo slaptą mokinių būrelį, kuris platino „Varpą“, „Ūkininką“, „Tėvynės sargą“ ir kitus iš Tilžės gabenamus raštus. Būrelis palaikė ryšius su Veiverių mokytojų seminarija ir Seinų kunigų seminarija, kur veikė panašūs būreliai. 1899 m. būrelį susekė rusų žandarai, pas mokytoją J. Jasaitį kratos metu radus J. Gabrio slaptaraščiu rašytus laiškus, J. Gabrys suimtas, pašalintas iš 8-osios gimnazijos klasės be teisės sugrįžti ir pasodintas į Kalvarijos kalėjimą, po 6 mėn. 3 metams ištremtas į Rusiją. Pasirinkęs Odesą 1903 m. ten išlaikė abitūros egzaminus ir įstojo į universitetą.

1900 m. prisidėjo prie Lietuvių skyriaus organizavimo Paryžiaus pasaulinėje parodoje. Prasidėjus 1905-1907 m. revoliucijai buvo metęs mokslus, grįžo į Lietuvą, įstojo į Lietuvos demokratų partiją, už energiją ir veiklumą išrinktas LDP centro komiteto nariu. Partijos pavedimu – Lietuvių mokytojų ir Lietuvių valstiečių sąjungų organizatorius ir veikėjas. Spalio mėn. suorganizavęs ginkluotą būrį, Suvalkijoje uždarinėjo rusiškas mokyklas, vaikė rusų policiją. Ties Žiūkais–Gudeliais ant Šešupės kranto susidūręs su trigubai stipresniu rusų policijos būriu mūšyje sunkiai sužeistas į galvą ir dešiniąją ranką. Nuo žandarų jį išgelbėjo ūkininkai Strimaitis ir broliai Baltūsiai, vėliau 10 metų ištremti į Sibirą.

Pagijęs nuo žaizdų kurį laiką laikraščio „Ūkininkas“ faktinis redaktorius. 1905 m. pabaigoje prisidėjo prie Didžiojo Vilniaus seimo organizavimo, Seimo posėdžio sekretorius, jo nutarimų vienas redaktorių ir platintojų. Paieškomas rusų policijos pasitraukė į Paryžių, vėliau į Šveicariją, kur įstojo į Lozanos universiteto teisės fakultetą. 1906 m. išvaikius Pirmąją Rusijos imperijos Valstybės Dūmą buvo grįžęs į Lietuvą ręsti revoliucinio darbo, bet, neradęs palankių sąlygų išvyko į Odesą atsiimti dokumentų, kad galėtų mokslus tęsti užsienyje. Gavęs lietuvių kilmės generolo užtarimą, 1907 m. baigė universitetą pirmojo laipsnio diplomu.

Negalėdamas grįžti į Lietuvą, kur buvo paieškomas policijos, 1907 m. apsigyveno Paryžiuje, Sorbonoje studijavo literatūrą, istoriją, Teisės mokykloje – ekonominius ir socialinius mokslus.

1911 m. vasario mėn. Paryžiuje įkūrė Amerikos lietuvių finansuojamą Lietuvių informacijos biurą ir jam vadovavo. 1911 m. liepos mėn. Londone Pavergtų tautų suvažiavime kaip Lietuvos atstovas įteikė memorandumą, skaitė paskaitas apie Lietuvos praeitį. Norėdamas imponuoti prancūzų aukštuomenei, ėmė vadintis grafu de Garliava. Nuo 1912 m. dalyvavo Paryžiuje įkuriant tautų lygą (Union des Nationalités), buvo jos sekretorius. Pateikė medžiagą apie Lietuvą šios organizacijos leidiniui „Les Annales des Nationalités“, kuri išleista 1913 m. ir 1915–1918 m.

1914 m. birželio mėnesį JAV su kunigu M. Gustaičiu rinko lėšas Informacijos biurui, rugsėjo mėn. Čikagoje dalyvavo visuotiniame lietuvių seime, kur buvo įsteigtas Tautos fondas ir . Grįžęs į Paryžių, surinktomis lėšomis prancūzų ir anglų kalba išleido laikraštį „Pro Lituania“.

1915 m. Lietuvą užėmus vokiečiams, persikėlė į Šveicariją. Pirmojo pasaulinio karo metais per 15 spaudos agentūrų platino informaciją apie Lietuvą, leido biuletenius (metraščius) „Pro Lituania“ (1915–1918 m., anglų ir prancūzų kalba) ir „Litauen“ (1915 m., vokiečių kalba). 1916 m. birželio 27-29 jo iniciatyva Pavergtų tautų III kongrese Lozanoje pirmą kartą tarptautiniu mastu lietuviai paskelbė pareiškimą dėl Lietuvos nepriklausomybės. Lozanos lietuvių Pirmosios, Antrosios ir Trečiosios konferencijų dalyvis. 1916–1917 m. Tautos tarybos pirmininkas bei organizacijos „Lituania“ vicepirmininkas.

Parašė darbų, propaguojančių Lietuvą ir jos reikalus. Dėl jo veiklos ir darbų Europos visuomenė pradėjo skirti lietuvių tautą nuo lenkų. Įtarimai, kad bendradarbiavo su Vokietijos ir Prancūzijos žvalgybomis, blogino jo santykius su Lietuvos Taryba. 1917 m. lapkričio mėn. Lietuvių konferencijoje Berne jo veikla buvo apribota. 1925–1926 m. Lietuvos generalinis konsulas Karaliaučiuje, vėliau gyveno Šveicarijoje. 1946–1948 m. fiktyvių organizacijų „Lietuvos gelbėjimo komiteto“ ir „Baltų komiteto“ leidinių – „Tautos sargyba“ bei „Messager Balte“ leidėjas, juose kritikavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir S. Lozoraičio veiklą. 1949 m. visuomeninę veiklą nutraukė.

Pasirašinėjo Inorodetz, Kareivio, C. Rivo slapyvardžiais. Lietuvių spaudoje bendradarbiavo nuo 1905 m. kaip leidinių „Varpas“ ir „Ūkininkas“, „Vilniaus žinios“ ir „Lietuvos ūkininkas“, „Vienybė Lietuvninkų“ ir „Lietuva“ (JAV) bendradarbis. 1911–1913 m. rašė „Viltyje“. 1927–1935 m. nuolatinis „Ryto“ korespondentas Kaune ir Ženevoje prie Tautų Sąjungos.

Bibliografija

  • Lietuvos valsčius ir jo ydos, 1905 m.
  • Lietuvos aprašymas, 1905 m.
  • Lietuvos kalbamokslis, 1906 m., antra laida – Lietuvių kalbos vadovėlis, 1912 m.;
  • Lietuvių literatūros chrestomatija, 1908 m.;
  • Vincas Kudirka. Raštai, parengė ir išleido, 6 t. 1909 m.;
  • Vincas Kudirka, biografinė apybraiža, 1910 m.;
  • Lietuvos geografija, 1910 m.;
  • Vytauto ir lietuvių veikmė ties Griunvaldu (1410 m.), istorinė studija su paveikslais, 1911 m.
  • Lietuvos istorija, 1912 m., 1915 m.;
  • Lietuvių literatūros apžvalga, I–II t., 1913 m.;
  • Antanas Strazdas. Raštai, parengė ir išleido, 1914 m.;
  • Vokiečių okupacija Lietuvoje (Occupation Allemande en Lituanie), 1917 m.;
  • Lietuva vokiečių priespaudoje 1915–1918 (La Lituanie sous le joug Allemand 1915–1918), 1918 m. 2 leid. 1919 m.;
  • Į Lietuvos nepriklausomybę (Vers l’indépendance Lituanienne), atsiminimai, 1920 m.;
  • Tautos sargyboje, atsiminimai, 3 t. rankraštis, parašyta po 1920 m.;
  • Lietuvių literatūros apžvalga, 2 d. 1913–1916 m., 2 leid. 1924 m.;
  • Lietuvių ir hetitų kalbų giminystė ir priešistorė (Parenté des langues hittite et lituanienne), 1944 m.

Literatūra

  • Alfonsas Eidintas. Slaptasis lietuvių diplomatas: Istorinis detektyvas, Vilnius, Valstybinis leidybos centras, 1992 m., 328 psl.

Šaltiniai

  1. Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 311.
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 140 psl.
  3. Juozas Skirius. Juozas Gabrys-Paršaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 313 psl.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 12 Lie, 2025 / 18:40

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Gabrys Paršaitis, Kas yra Juozas Gabrys Paršaitis? Ką reiškia Juozas Gabrys Paršaitis?

Sis straipsnis apie Juoza Gabrį Parsaitį Apie Juoza Gabrį skaitykite straipsnyje Juozas Gabrys Juozas Gabrys ParsaitisGime 1880 m vasario 22 d GarliavaMire 1951 m liepos 26 d 71 metai Vo kantonas SveicarijaVeikla Lietuvos teisininkas zurnalistas redaktorius visuomenes veikejas lietuviu literaturos istorikasPartija Lietuvos demokratu partijaAlma mater 1907 m Odesos universitetasVikiteka Juozas Gabrys Parsaitis Juozas Gabrys Parsaitis Grafas de Garliava 1880 m vasario 22 d Garliava 1951 m liepos 26 d Vo kantonas Sveicarija Lietuvos teisininkas zurnalistas redaktorius visuomenes veikejas lietuviu literaturos istorikas Biografija1887 1889 m mokesi Garliavos pradzios mokykloje 1890 1899 m Marijampoles gimnazijoje 1907 m baige Odesos universiteto Teises fakulteta 1907 1911 m studijavo literatura Sorbonoje Dar gimnazijoje 1896 m suorganizavo slapta mokiniu burelį kuris platino Varpa ukininka Tevynes sarga ir kitus is Tilzes gabenamus rastus Burelis palaike rysius su Veiveriu mokytoju seminarija ir Seinu kunigu seminarija kur veike panasus bureliai 1899 m burelį suseke rusu zandarai pas mokytoja J Jasaitį kratos metu radus J Gabrio slaptarasciu rasytus laiskus J Gabrys suimtas pasalintas is 8 osios gimnazijos klases be teises sugrįzti ir pasodintas į Kalvarijos kalejima po 6 men 3 metams istremtas į Rusija Pasirinkes Odesa 1903 m ten islaike abituros egzaminus ir įstojo į universiteta 1900 m prisidejo prie Lietuviu skyriaus organizavimo Paryziaus pasaulineje parodoje Prasidejus 1905 1907 m revoliucijai buvo metes mokslus grįzo į Lietuva įstojo į Lietuvos demokratu partija uz energija ir veikluma isrinktas LDP centro komiteto nariu Partijos pavedimu Lietuviu mokytoju ir Lietuviu valstieciu sajungu organizatorius ir veikejas Spalio men suorganizaves ginkluota burį Suvalkijoje uzdarinejo rusiskas mokyklas vaike rusu policija Ties Ziukais Gudeliais ant Sesupes kranto susidures su trigubai stipresniu rusu policijos buriu musyje sunkiai suzeistas į galva ir desiniaja ranka Nuo zandaru jį isgelbejo ukininkai Strimaitis ir broliai Baltusiai veliau 10 metu istremti į Sibira Pagijes nuo zaizdu kurį laika laikrascio ukininkas faktinis redaktorius 1905 m pabaigoje prisidejo prie Didziojo Vilniaus seimo organizavimo Seimo posedzio sekretorius jo nutarimu vienas redaktoriu ir platintoju Paieskomas rusu policijos pasitrauke į Paryziu veliau į Sveicarija kur įstojo į Lozanos universiteto teises fakulteta 1906 m isvaikius Pirmaja Rusijos imperijos Valstybes Duma buvo grįzes į Lietuva resti revoliucinio darbo bet nerades palankiu salygu isvyko į Odesa atsiimti dokumentu kad galetu mokslus testi uzsienyje Gaves lietuviu kilmes generolo uztarima 1907 m baige universiteta pirmojo laipsnio diplomu Negaledamas grįzti į Lietuva kur buvo paieskomas policijos 1907 m apsigyveno Paryziuje Sorbonoje studijavo literatura istorija Teises mokykloje ekonominius ir socialinius mokslus 1911 m vasario men Paryziuje įkure Amerikos lietuviu finansuojama Lietuviu informacijos biura ir jam vadovavo 1911 m liepos men Londone Pavergtu tautu suvaziavime kaip Lietuvos atstovas įteike memoranduma skaite paskaitas apie Lietuvos praeitį Noredamas imponuoti prancuzu aukstuomenei eme vadintis grafu de Garliava Nuo 1912 m dalyvavo Paryziuje įkuriant tautu lyga Union des Nationalites buvo jos sekretorius Pateike medziaga apie Lietuva sios organizacijos leidiniui Les Annales des Nationalites kuri isleista 1913 m ir 1915 1918 m 1914 m birzelio menesį JAV su kunigu M Gustaiciu rinko lesas Informacijos biurui rugsejo men Cikagoje dalyvavo visuotiniame lietuviu seime kur buvo įsteigtas Tautos fondas ir Grįzes į Paryziu surinktomis lesomis prancuzu ir anglu kalba isleido laikrastį Pro Lituania 1915 m Lietuva uzemus vokieciams persikele į Sveicarija Pirmojo pasaulinio karo metais per 15 spaudos agenturu platino informacija apie Lietuva leido biuletenius metrascius Pro Lituania 1915 1918 m anglu ir prancuzu kalba ir Litauen 1915 m vokieciu kalba 1916 m birzelio 27 29 jo iniciatyva Pavergtu tautu III kongrese Lozanoje pirma karta tarptautiniu mastu lietuviai paskelbe pareiskima del Lietuvos nepriklausomybes Lozanos lietuviu Pirmosios Antrosios ir Treciosios konferenciju dalyvis 1916 1917 m Tautos tarybos pirmininkas bei organizacijos Lituania vicepirmininkas Parase darbu propaguojanciu Lietuva ir jos reikalus Del jo veiklos ir darbu Europos visuomene pradejo skirti lietuviu tauta nuo lenku Įtarimai kad bendradarbiavo su Vokietijos ir Prancuzijos zvalgybomis blogino jo santykius su Lietuvos Taryba 1917 m lapkricio men Lietuviu konferencijoje Berne jo veikla buvo apribota 1925 1926 m Lietuvos generalinis konsulas Karaliauciuje veliau gyveno Sveicarijoje 1946 1948 m fiktyviu organizaciju Lietuvos gelbejimo komiteto ir Baltu komiteto leidiniu Tautos sargyba bei Messager Balte leidejas juose kritikavo Vyriausiojo Lietuvos islaisvinimo komiteto ir S Lozoraicio veikla 1949 m visuomenine veikla nutrauke Pasirasinejo Inorodetz Kareivio C Rivo slapyvardziais Lietuviu spaudoje bendradarbiavo nuo 1905 m kaip leidiniu Varpas ir ukininkas Vilniaus zinios ir Lietuvos ukininkas Vienybe Lietuvninku ir Lietuva JAV bendradarbis 1911 1913 m rase Viltyje 1927 1935 m nuolatinis Ryto korespondentas Kaune ir Zenevoje prie Tautu Sajungos BibliografijaLietuvos valscius ir jo ydos 1905 m Lietuvos aprasymas 1905 m Lietuvos kalbamokslis 1906 m antra laida Lietuviu kalbos vadovelis 1912 m Lietuviu literaturos chrestomatija 1908 m Vincas Kudirka Rastai parenge ir isleido 6 t 1909 m Vincas Kudirka biografine apybraiza 1910 m Lietuvos geografija 1910 m Vytauto ir lietuviu veikme ties Griunvaldu 1410 m istorine studija su paveikslais 1911 m Lietuvos istorija 1912 m 1915 m Lietuviu literaturos apzvalga I II t 1913 m Antanas Strazdas Rastai parenge ir isleido 1914 m Vokieciu okupacija Lietuvoje Occupation Allemande en Lituanie 1917 m Lietuva vokieciu priespaudoje 1915 1918 La Lituanie sous le joug Allemand 1915 1918 1918 m 2 leid 1919 m Į Lietuvos nepriklausomybe Vers l independance Lituanienne atsiminimai 1920 m Tautos sargyboje atsiminimai 3 t rankrastis parasyta po 1920 m Lietuviu literaturos apzvalga 2 d 1913 1916 m 2 leid 1924 m Lietuviu ir hetitu kalbu giminyste ir priesistore Parente des langues hittite et lituanienne 1944 m LiteraturaAlfonsas Eidintas Slaptasis lietuviu diplomatas Istorinis detektyvas Vilnius Valstybinis leidybos centras 1992 m 328 psl SaltiniaiLietuvos albumas Janina Markevicaite Liudas Gira Adomas Kliucinskis Kaunas Otto Elsner Berlin 1921 m p 311 Zurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 140 psl Juozas Skirius Juozas Gabrys Parsaitis Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 313 psl

Naujausi straipsniai
  • Liepa 10, 2025

    Skeno liauka

  • Liepa 10, 2025

    Skardieji priebalsiai

  • Liepa 10, 2025

    Skandinavij

  • Liepa 11, 2025

    Skaitmeninė televizija

  • Liepa 10, 2025

    Skaisčiūnai

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje