Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis yra apie Malaizijos valstiją Apie istorinę valstybę žiūrėkite straipsnyje Kelantano sultonatas Kelantanas
Kelantanas
- Šis straipsnis yra apie Malaizijos valstiją. Apie istorinę valstybę žiūrėkite straipsnyje Kelantano sultonatas.
Kelantanas (malaj. Kelantan) – šiaurinė Malaizijos valstija. Ribojasi su Tailandu šiaurėje, su Peraku vakaruose, Pahangu ir Terenganu pietuose. Vakaruose Kelantaną riboja natūrali geografinė riba – Titivangsos kalnai. Kelantano upės slėnis yra derlingas, auginama daug ryžių. Kartu tai yra istorinis Kelantano sultonatas, egzistavęs nuo XIX a. pradžios.
| Kelantanas Kelantan | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Malaizija | ||||||
| Regionas | Vakarų Malaizija | ||||||
| Administracinis centras | Kota Bharu | ||||||
| Apygardų skaičius | 10 | ||||||
| Sultonas | Muhamadas V | ||||||
| Gyventojų | 1 857 600 | ||||||
| Plotas | 15 040 km² | ||||||
| Tankumas | 124 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | www.kelantan.gov.my | ||||||
| Vikiteka | KelantanasVikiteka | ||||||
Gyventojai
2020 m. Kelantano tautinė sudėtis: 95,7 % – malajai, 3,4 % – kinai, 0,3 % – indai ir 0,6 % – kiti (tajai, , , , minrikai).
2020 m. 97 % gyventojų buvo musulmonai, 2,3 % – budistai, 0,1 % – krikščionys, 0,1 % – hinduistai.
Didžiausi miestai
- Kota Bharu – 297,7 tūkst. gyventojų (2010 m.)
- Pangkal Kalongas – 34,4
- Tanah Merahas – 24,8
- Peringatas – 20,7
- Kvala Krajus – 19,5
Istorija
Iki sultonato
Kelantano upės žiotyse uostas egzistavo jau pirmaisiais mūsų eros amžiais, dalyvaudamas pusiasalio prekyboje. Jis sietinas su kinų šaltiniuose minima valstybe. Ilgą laiką jis buvo šiaurėje esančios galingos Langkasukos valstybės įtakoje, vėliau, kaip ir visas Malakos pusiasalis, atsidūrė Šrividžajos valdžioje. XIII–XIV a teritoriją nukariavo Siamas, bet XV a pirmą kartą susikūrė atskira hinduistinė valstybė, suvienyta radžos Kumaro. Ji buvo Melakos sultonato vasalė, čia paplito islamas.
Nuo XVI a., žlugus Malakai, Kelantano teritorijose įsigalėjo anarchija, čia valdė daugybė smulkių kunigaikštukų (jų kunigaikštysčių teritorijos išsaugotos dabartinėje Kelantano administracijoje kaip džadžahanai). XVII ir XVIII a teritorija priklausė Pattani sultonatui. Su Pattani teritorijomis dabartiniame Tailande kelantaniečius ir dabar sieja bendra tarmė bei tradicijos.
Kelantano sultonatas (nuo 1764 m.)
XVIII a pabaigoje Pattani buvo absorbuojama Siamo, o piečiausios jo teritorijos, t. y. Kelantanas apie 1764 m. buvo suvienytos ir jį valdė radža Long Junos. Po trumpos Terenganu okupacijos 1800 m Kelantanas tapo sultonatu, o Radža Muhammad – pirmuoju sultonu. Nuo 1812 m šis sultonatas tapo Siamo vasalu.
1909 m. britų-Siamo sutartimi Kelantanas iš Siamo perėjo britams kartu su Terenganu ir Kedahu. Tokiu būdu jis tapo Britų Malajos sudėtine dalimi, Nefederacinėmis Malajų Valstijomis.
Japonų okupacijos laikais per Antrąjį pasaulinį karą Kelantanas vėl buvo perduotas Tailandui, tačiau po karo vėl grįžo britams. 1946 m. jis įsijungė į Malajos Sąjungą, o 1948 m. – į Malajos Federaciją, tapdamas viena iš Malaizijos valstijų. Jame išlikusi sultono institucija ir nuo XIX a pradžios besitęsianti dinastija.
Administracija
Kelantano apygardos yra vadinamos džadžahanais (jajahan) ir yra kilusios iš senųjų valstybių, egzistavusių susiskaldymo laikotarpiu.
- Jajahan Kota Bharu (tajų raštas: โกตาบารู; arabų raštas: كوتا بارو)
- Jajahan Pasir Mas (tajų raštas: ปาสิรมัส; arabų raštas: ڤاسير مس)
- Jajahan Tumpat (tajų raštas: ตุมปัต; arabų raštas: تومڤ)
- Jajahan Pasir Puteh (tajų raštas: ปาสีรปูเตะห์; arabų raštas: ڤاسير ڤوتيه)
- Jajahan Bachok (tajų raštas: บาเจาะ; arabų raštas: باچوق)
- Jajahan Kuala Krai (tajų raštas: กุวาลา กรัย; arabų raštas: كوالا كراي)
- Jajahan Machang (tajų raštas: มาจัง; arabų raštas: ماچڠ)
- Jajahan Tanah Merah (tajų raštas: ทานะห์ เมระห์; arabų raštas: تانه ميره)
- Jajahan Jeli (tajų raštas: เจอลี; arabų raštas: جيلي)
- Jajahan Gua Musang (tajų raštas: กุวา มูซัง; arabų raštas: ڬوا موسڠ)
Šaltiniai
- Malaysia, citypopulation.de
- „2020 Population and Housing Census of Malaysia“ (PDF). Department of Statistics, Malaysia. Suarchyvuotas originalas (PDF) 22 May 2014. Nuoroda tikrinta 17 June 2022. p. 13
| Malaizijos valstijos | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kelantanas, Kas yra Kelantanas? Ką reiškia Kelantanas?
Sis straipsnis yra apie Malaizijos valstija Apie istorine valstybe ziurekite straipsnyje Kelantano sultonatas Kelantanas malaj Kelantan siaurine Malaizijos valstija Ribojasi su Tailandu siaureje su Peraku vakaruose Pahangu ir Terenganu pietuose Vakaruose Kelantana riboja naturali geografine riba Titivangsos kalnai Kelantano upes slenis yra derlingas auginama daug ryziu Kartu tai yra istorinis Kelantano sultonatas egzistaves nuo XIX a pradzios Kelantanas KelantanValstybe MalaizijaRegionas Vakaru MalaizijaAdministracinis centras Kota BharuApygardu skaicius 10Sultonas Muhamadas VGyventoju 2023 1 857 600Plotas 15 040 km Tankumas 2023 124 zm km Tinklalapis www kelantan gov myVikiteka KelantanasVikitekaGyventojai2020 m Kelantano tautine sudetis 95 7 malajai 3 4 kinai 0 3 indai ir 0 6 kiti tajai minrikai 2020 m 97 gyventoju buvo musulmonai 2 3 budistai 0 1 krikscionys 0 1 hinduistai Didziausi miestai Kota Bharu 297 7 tukst gyventoju 2010 m Pangkal Kalongas 34 4 Tanah Merahas 24 8 Peringatas 20 7 Kvala Krajus 19 5IstorijaIki sultonato Kelantano upes ziotyse uostas egzistavo jau pirmaisiais musu eros amziais dalyvaudamas pusiasalio prekyboje Jis sietinas su kinu saltiniuose minima valstybe Ilga laika jis buvo siaureje esancios galingos Langkasukos valstybes įtakoje veliau kaip ir visas Malakos pusiasalis atsidure Srividzajos valdzioje XIII XIV a teritorija nukariavo Siamas bet XV a pirma karta susikure atskira hinduistine valstybe suvienyta radzos Kumaro Ji buvo Melakos sultonato vasale cia paplito islamas Nuo XVI a zlugus Malakai Kelantano teritorijose įsigalejo anarchija cia valde daugybe smulkiu kunigaikstuku ju kunigaikstysciu teritorijos issaugotos dabartineje Kelantano administracijoje kaip dzadzahanai XVII ir XVIII a teritorija priklause Pattani sultonatui Su Pattani teritorijomis dabartiniame Tailande kelantaniecius ir dabar sieja bendra tarme bei tradicijos Kelantano sultonatas nuo 1764 m Pagrindinis straipsnis Kelantano sultonatas XVIII a pabaigoje Pattani buvo absorbuojama Siamo o pieciausios jo teritorijos t y Kelantanas apie 1764 m buvo suvienytos ir jį valde radza Long Junos Po trumpos Terenganu okupacijos 1800 m Kelantanas tapo sultonatu o Radza Muhammad pirmuoju sultonu Nuo 1812 m sis sultonatas tapo Siamo vasalu 1909 m britu Siamo sutartimi Kelantanas is Siamo perejo britams kartu su Terenganu ir Kedahu Tokiu budu jis tapo Britu Malajos sudetine dalimi Nefederacinemis Malaju Valstijomis Japonu okupacijos laikais per Antrajį pasaulinį kara Kelantanas vel buvo perduotas Tailandui taciau po karo vel grįzo britams 1946 m jis įsijunge į Malajos Sajunga o 1948 m į Malajos Federacija tapdamas viena is Malaizijos valstiju Jame islikusi sultono institucija ir nuo XIX a pradzios besitesianti dinastija AdministracijaKelantano apygardos yra vadinamos dzadzahanais jajahan ir yra kilusios is senuju valstybiu egzistavusiu susiskaldymo laikotarpiu Jajahan Kota Bharu taju rastas oktabaru arabu rastas كوتا بارو Jajahan Pasir Mas taju rastas pasirms arabu rastas ڤاسير مس Jajahan Tumpat taju rastas tumpt arabu rastas تومڤ Jajahan Pasir Puteh taju rastas pasirpuetah arabu rastas ڤاسير ڤوتيه Jajahan Bachok taju rastas baecaa arabu rastas باچوق Jajahan Kuala Krai taju rastas kuwala kry arabu rastas كوالا كراي Jajahan Machang taju rastas macng arabu rastas ماچڠ Jajahan Tanah Merah taju rastas thanah emrah arabu rastas تانه ميره Jajahan Jeli taju rastas ecxli arabu rastas جيلي Jajahan Gua Musang taju rastas kuwa musng arabu rastas ڬوا موسڠ SaltiniaiMalaysia citypopulation de 2020 Population and Housing Census of Malaysia PDF Department of Statistics Malaysia Suarchyvuotas originalas PDF 22 May 2014 Nuoroda tikrinta 17 June 2022 p 13 Malaizijos valstijosVakaru Malaizija Dzohoras Kedahas Kelantanas Malaka Negeri Sembilanas Selangoras Pahangas Perakas Perlisas Penangas Terenganu Kvala Lumpuras PutradzajaRytu Malaizija Labuanas Sabahas Saravakas