Ekologinė sukcesija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ekologinė sukcesija – dėsningas bendrijos kitimas, kai joje įsigali vienos rūšys, tuo tarpu kitos yra išstumiamos ir nyksta.

Sukcesijos priežastis paprastai yra bendriją sudarančių organizmų veikla. Jie keičia savo aplinką (veikdami dirvožemį, drėgmės režimą, užtamsinimą ir pan.), tuo blogindami savo pačių gyvenimo sąlygas ir gerindami kai kurių konkurentų, kurie ima įsigalėti bendrijoje, augimo (gyvenimo) sąlygas. Pavyzdžiui, beržyne beržai sudaro pavėsį, kuriame ima geriau augti eglės, kurios vėliau gali išstumti beržus ir sudaryti eglyną, kuris paprastai yra klimaksinė bendrija.

Pirminė sukcesija

Ji prasideda, kai organizmai užima (kolonizuoja) laisvą žemės plotą, kuriame visiškai nėra organizmų, dažnai nėra ir dirvožemio. Tai gali būti nuošliaužos vieta, paviršius, atsidengęs nutirpus ledynui, sustingusios lavos paviršius, apleista asfaltuota aikštelė, nuleistos vandens saugyklos dugnas ir pan.

Antrinė sukcesija

Ji vyksta teritorijoje, kurios ekologinė būsena smarkiai pažeista. Tai gali būti gaisravietė, kurioje žuvo daug augalų ir gyvūnų, dirbamas laukas, veja apie namą, smarkiai nuganyta ir degradavusi ganykla ir kt.

Per tam tikrą laiką įvairūs augalai ir kartu su jais gyvenantys gyvūnai vieni kitus keis tol, kol susidarys klimaksinė bendrija, kuri egzistuos ilgą laiką nesikeisdama, kol bus tokios pačios aplinkos sąlygos (pvz., klimatas).

Ekosistemose egzistuoja ir sezoninė kaita - atsakomoji reakcija į sezoninius terpės pokyčius, - kuri nėra sukcesija.