Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ferdinand de SaussureGimė 1857 m lapkričio 26 d Ženeva ŠveicarijaMirė 1913 m vasario 22 d 55 metai Vo ŠveicarijaVeikla k
Ferdinand de Saussure
| Ferdinand de Saussure | |
|---|---|
| Gimė | 1857 m. lapkričio 26 d. Ženeva, Šveicarija |
| Mirė | 1913 m. vasario 22 d. (55 metai) , Vo, Šveicarija |
| Veikla | kalbininkas |
| Alma mater | Ženevos universitetas Leipcigo universitetas (Dr., 1880) Berlyno universitetas |
| Vikiteka | Ferdinand de Saussure |
| Parašas | |
Ferdinandas de Sosiūras (pranc. Ferdinand de Saussure; 1857 m. lapkričio 26 d. – 1913 m. vasario 22 d.) – šveicarų kalbininkas, Paryžiaus ir Ženevos universitetų profesorius. Ferdinandas de Sosiūras laikomas struktūralistinės kalbotyros tėvu. Jis – vienas žymiausių semiotikos kūrėjų. Ferdinand de Saussure kalbos teorijos pamatu susidarė tokios klasikinio struktūralizmo srovės, kaip ir .
Ferdinandas de Sosiūras buvo gerai susipažinęs su kitų to meto mokslų – logikos, psichologijos, sociologijos, ekonomikos, antropologijos ir kt. metodologija ir tyrinėjimo rezultatais, orientavosi gamtos moksluose.
Biografija
Ferdinandas de Sosiūras gimė Šveicarijoje, Ženevoje. Jo gimtoji kalba buvo prancūzų. Sosiūras studijavo Ženevoje, Leipcige ir Berlyne. Dešimt metų profesoriavo Paryžiuje ir dvidešimt – gimtojoje Ženevoje. Ferdinandas de Sosiūras laikomas žymiu indoeuropeistikos tyrinėtoju. Žymiausias Ferdinando de Sosiūro veikalas – „Tyrinėjimas apie senąją indoeuropiečių kalbų balsių sistemą“, kuriame atkūrė indoeuropiečių kalbų balsių sistemos vaizdą prieš tūkstančius metų. 1878 metais, išleidžiant šį veikalą, Sosiūrui, Leipcigo universiteto antrakursiui, buvo sukakę dvidešimt vieneri metai. 1879-aisiais jis padėjo pagrindus laringalų teorijai, pasak kurios indoeuropiečių prokalbėje buvo vartojami tam tikri laringaliniai (gerkliniai) garsai.
Ferdinandas de Sosiūras daug nusipelnė prisidėdamas prie baltų prokalbės rekonstrukcijos ir tyrinėdamas lietuvių kalbą. Čia jo atradimai yra tokie svarbūs, kad vadinami jo vardu ir įeina į lituanistikos klasiką, pavyzdžiui, Sosiūro-Fortunatovo dėsnis. Ferdinandas de Sosiūras tyrinėjo lietuvių kalbos priegaides ir kirčiavimą. Ferdinandas de Sosiūras lietuvių kalbą buvo gerai išmokęs, mėgo ją ir vertino jos archajiškumą. 1889 m. lapkritį lotyniškai rašytame laiške K. Jauniui Ferdinandas de Sosiūras sakosi nemokąs lenkų ir rusų kalbų, prašo K. Jaunių rašyti jam lotynų, vokiečių arba prancūzų kalbomis ir galiausiai priduria: „Tačiau mieliausia būtų gauti lietuvišką laišką, ypač jei jis būtų sukirčiuotas“. Savo garsiajame „Bendrosios lingvistikos kurse“ jis du kartus pamini lietuvių kalbą, labai ją vertindamas ir lygindamas su senąja slavų kalba ir Rigvedos sanskritu.
Kadangi pagrindinė sąvoka, kuria operuoja kalbos mokslas, yra „kalba“, Ferdinandas de Sosiūras pirmiausia ir iškėlė klausimą, kas yra kalba. Pamatinių sąvokų išaiškinimas, jų eksplikacija yra mokslo logikos reikalavimas. Pagrindinių kalbos mokslo sąvokų analizė Ferdinandui de Sosiūrui leido pradėti naujos mokslo šakos – pamatus.
Sosiūras raštų paliko gana nedaug. 1922 m. buvo išleistas didokos apimties jo rinktinių darbų tomas. Be to, Sosiūro mokiniai paruošė ir atskira knyga išleido jiems Ženevos universitete skaitytas bendrosios kalbotyros paskaitas. Taigi visas palikimas – dvi knygos, kurių autorius gyvas nei vienos, nei kitos nematė. Ferdinandas de Sosiūras padarė didelę įtaką kalbotyrai.
Su šiuo mokslininku siejamos trys lingvistikos mokyklos. Pirmoji iš jų labiausiai susijusi su Ženeva, jos atstovai ištikimiausi savo mokytojo idėjoms. Nuo 1941 metų Ženevos kalbininkų draugija leidžia žurnalą, pavadintą „Ferdinando de Sosiūro sąsiuviniais“. Antroji mokykla perėmė ir labiausiai išplėtojo socialines Sosiūro pažiūras į kalbą. Šios mokyklos pagrindinė būstinė – Paryžius, o žymiausias atstovas – Sosiūro mokinys Antuanas Mejė. Trečioji Sosiūro mokykla įsikūrė Kopenhagoje. Šios mokyklos atstovai gyvo Sosiūro niekada nematė, tačiau ypač išplėtojo kai kurias Sosiūro pažiūras į kalbą kaip į savotišką abstrakčių atitikmenų sistemą, kalbos mokslui pradėjo taikyti matematinius metodus.
Šaltiniai
- de Saussure Ferdinand (Ferdinandas de Sosiūras). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 215-216 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ferdinand de Saussure, Kas yra Ferdinand de Saussure? Ką reiškia Ferdinand de Saussure?
Ferdinand de SaussureGime 1857 m lapkricio 26 d Zeneva SveicarijaMire 1913 m vasario 22 d 55 metai Vo SveicarijaVeikla kalbininkasAlma mater Zenevos universitetas Leipcigo universitetas Dr 1880 Berlyno universitetasVikiteka Ferdinand de SaussureParasas Ferdinandas de Sosiuras pranc Ferdinand de Saussure 1857 m lapkricio 26 d 1913 m vasario 22 d sveicaru kalbininkas Paryziaus ir Zenevos universitetu profesorius Ferdinandas de Sosiuras laikomas strukturalistines kalbotyros tevu Jis vienas zymiausiu semiotikos kureju Ferdinand de Saussure kalbos teorijos pamatu susidare tokios klasikinio strukturalizmo sroves kaip ir Ferdinandas de Sosiuras buvo gerai susipazines su kitu to meto mokslu logikos psichologijos sociologijos ekonomikos antropologijos ir kt metodologija ir tyrinejimo rezultatais orientavosi gamtos moksluose BiografijaFerdinandas de Sosiuras gime Sveicarijoje Zenevoje Jo gimtoji kalba buvo prancuzu Sosiuras studijavo Zenevoje Leipcige ir Berlyne Desimt metu profesoriavo Paryziuje ir dvidesimt gimtojoje Zenevoje Ferdinandas de Sosiuras laikomas zymiu indoeuropeistikos tyrinetoju Zymiausias Ferdinando de Sosiuro veikalas Tyrinejimas apie senaja indoeuropieciu kalbu balsiu sistema kuriame atkure indoeuropieciu kalbu balsiu sistemos vaizda pries tukstancius metu 1878 metais isleidziant sį veikala Sosiurui Leipcigo universiteto antrakursiui buvo sukake dvidesimt vieneri metai 1879 aisiais jis padejo pagrindus laringalu teorijai pasak kurios indoeuropieciu prokalbeje buvo vartojami tam tikri laringaliniai gerkliniai garsai Ferdinandas de Sosiuras daug nusipelne prisidedamas prie baltu prokalbes rekonstrukcijos ir tyrinedamas lietuviu kalba Cia jo atradimai yra tokie svarbus kad vadinami jo vardu ir įeina į lituanistikos klasika pavyzdziui Sosiuro Fortunatovo desnis Ferdinandas de Sosiuras tyrinejo lietuviu kalbos priegaides ir kirciavima Ferdinandas de Sosiuras lietuviu kalba buvo gerai ismokes mego ja ir vertino jos archajiskuma 1889 m lapkritį lotyniskai rasytame laiske K Jauniui Ferdinandas de Sosiuras sakosi nemokas lenku ir rusu kalbu praso K Jauniu rasyti jam lotynu vokieciu arba prancuzu kalbomis ir galiausiai priduria Taciau mieliausia butu gauti lietuviska laiska ypac jei jis butu sukirciuotas Savo garsiajame Bendrosios lingvistikos kurse jis du kartus pamini lietuviu kalba labai ja vertindamas ir lygindamas su senaja slavu kalba ir Rigvedos sanskritu Kadangi pagrindine savoka kuria operuoja kalbos mokslas yra kalba Ferdinandas de Sosiuras pirmiausia ir iskele klausima kas yra kalba Pamatiniu savoku isaiskinimas ju eksplikacija yra mokslo logikos reikalavimas Pagrindiniu kalbos mokslo savoku analize Ferdinandui de Sosiurui leido pradeti naujos mokslo sakos pamatus Sosiuras rastu paliko gana nedaug 1922 m buvo isleistas didokos apimties jo rinktiniu darbu tomas Be to Sosiuro mokiniai paruose ir atskira knyga isleido jiems Zenevos universitete skaitytas bendrosios kalbotyros paskaitas Taigi visas palikimas dvi knygos kuriu autorius gyvas nei vienos nei kitos nemate Ferdinandas de Sosiuras padare didele įtaka kalbotyrai Su siuo mokslininku siejamos trys lingvistikos mokyklos Pirmoji is ju labiausiai susijusi su Zeneva jos atstovai istikimiausi savo mokytojo idejoms Nuo 1941 metu Zenevos kalbininku draugija leidzia zurnala pavadinta Ferdinando de Sosiuro sasiuviniais Antroji mokykla pereme ir labiausiai ispletojo socialines Sosiuro paziuras į kalba Sios mokyklos pagrindine bustine Paryzius o zymiausias atstovas Sosiuro mokinys Antuanas Meje Trecioji Sosiuro mokykla įsikure Kopenhagoje Sios mokyklos atstovai gyvo Sosiuro niekada nemate taciau ypac ispletojo kai kurias Sosiuro paziuras į kalba kaip į savotiska abstrakciu atitikmenu sistema kalbos mokslui pradejo taikyti matematinius metodus Saltiniaide Saussure Ferdinand Ferdinandas de Sosiuras Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 215 216 psl Vikiteka Ferdinand de Saussure vaizdine ir garsine medziaga