Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

51 03 13 š pl 13 44 15 r ilg 51 05361 š pl 13 73750 r ilg 51 05361 13 73750 Priekinis fasadas 2011 m Dresdeno Švenčiausi

Dresdeno Švč. Trejybės katedra

  • Pagrindinis puslapis
  • Dresdeno Švč. Trejybės katedra
Dresdeno Švč. Trejybės katedra
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

51°03′13″ š. pl. 13°44′15″ r. ilg. / 51.05361°š. pl. 13.73750°r. ilg. / 51.05361; 13.73750

Dresdeno Švenčiausios Trejybės katedra (vok. Kathedrale Sanctissimae Trinitatis in Dresden) – Švenčiausiajai Trejybei skirta katedra Dresdene, ji kartu yra ir miesto . Vėlyvojo baroko stiliaus architektūros paminklas. Iškilusi šalia Vetinų dinastijos rezidencinės pilies, todėl dažnokai vadinama [Vetinų] Dvaro bažnyčia (vok. Hoffkirche).

Istorija

Bažnyčia yra vienas didžiausių Naujųjų laikų sakralinių pastatų istorinėse Saksonijos žemėse. Vadinamojo Dresdeno baroko stiliaus šventovė iškilo Lenkijos karaliaus–Lietuvos didžiojo kunigaikščio– Augusto III užsakymu. Pastatą 1739–1751 m. suprojektavo žymūs italų architektai Gajetano Kjaveri (it. Gaetano Chiaveri) ir Frančesko Plačidi (it. Francesco Placidi), abu kūrėjai buvo dirbę ir ATR. Jiems talkino tautietis skulptorius Antonio Zuči (it. Antonio Zucchi).

Konsekracijos metu pirmosios Šv. Mišios buvo aukojamos 1751 m. birželio 29 d., jų metu skambėjo vokiečių kompozitoriaus Johano Adolfo Hasės (vok. Johann Adolf Hasse) kūriniai Messe in d-Moll ir Te Deum in D-Dur. Naująją bažnyčią pašventino Romos popiežiaus nuncijus Lenkijos–Lietuvos valstybei arkivyskupas (it. Alberico Archinto).

1945 m. vasario 13–15 d. Sąjungininkų antskrydžio metu keletas numestų bombų pataikė į šventovę, dauguma perdangų įgriuvo į vidų. Išliko bokštas ir beveik visa vidaus įranga. Nors paskubomis aptvarkytoje bažnyčioje pirmosios pokarinės pamaldos įvyko jau 1945 m. birželyje, bet kapitaliniai atstatymo darbai užsitęsė net iki 1965 metų. 1980 m. bažnyčia tapo Dresdeno–Meiseno vyskupijos katedra.

Galerija

  • Vaizdas iš viršaus.
  • Dangiškojo Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero skulptūra.
  • Jėzuitų ordino įkūrėjas Ignacas Lojola.
  • Šoninis vaizdas.

Architektūra

Išmatavimai

  • Centrinė nava: ilgis – 52,36 m; plotis – 17,56 m; aukštis – 32,20 m.
  • Šoninės navos: ilgis – 39,20 m; plotis – 9,52; aukštis – 15,95 m.
  • Pastato ilgis: 92 m; plotis: 54 m; bendras vidaus plotas: 4800 m².
  • Bokšto aukštis: 86 m

Pastatas plane primena ovalą. Trijų navų, šoninės yra dviaukštės. Šoninių navų viršus sudaro , todėl tiek pirmame aukšte, tiek ir antrajame centrinę navą galima apeiti juosiančiu . Perdangą sudaro cilindriniai su liunetėmis. Šoninių navų galuose įrengtos keturios koplyčios: Švč. Sakramento; Šv. Kryžiaus, Šv. Jono Nepomuko ir Šv. Beno.

Nors tai katalikiška šventovė, bet jos išorė ir ypač vidus yra gerokai įtakoti protestantiškos Saksonijos architektūros, o padalijimas į aukštus ir langų išdėstymas primena liuteronišką bažnyčią. puoštas ore plevenančiomis dekoracijomis ir 78 monumentaliomis šventųjų skulptūromis. Ažūrinio bokšto du viršutinius tarpsnius sudaro kolonos, jį puošia Tikėjimo, Vilties, Meilės ir Tesingumo alegorinės figūros (italų skulpt. Lorenco Matieli (it. Lorenzo Mattielli).

Monumentalus centrinis altorius pagamintas iš baltojo marmuro, papuoštas rudais ornamentais. Altoriuje patalpintas dail. Antono Rafaelio Mengso (vok. Anton Raphael Mengs) 1752–1761 m. nutapytas „Kristaus žengimo į dangų“ paveikslas. Gausiai dekoruota skulptūromis sakykla (menininkas Baltazaras Permozeris (vok. Balthasar Permoser). Bažnyčioje 1755 m. buvo sumontuoti Gotfrydo Zilbermano (vok. Gotfried Silberman) pagaminti keturių klaviatūrų ir 47 vargonai. autorystė priskiriama Jozefui Hakliui (vok. Joseph Hackl).

  • Dviaukštė centrinė nava.
  • Gausiai dekoruota sakykla.
  • Bažnyčios užsakovo Augusto III herbas su Saksonijos–Lenkijos–Lietuvos heraldiniais ženklais.
  • Katedros berniukų choras ruošiasi koncertuoti

Požemių kriptos

Dresdeno Šv. Trejybės katedros požemiuose įrengtos kriptos, kuriuose ilsisi kilmingos Saksonijos asmenybės. Kai kurių palaidotų valdovų sąrašas (pasirinktinai):

Senoji kripta

  • Augustas II (1670–1733) – Saksonijos kurfiurstas, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis
  • Augustas III (1696–1763) – Saksonijos kurfiurstas, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis
  • Marija Žozefa Habsburgaitė (1699–1757) – Saksonijos kurfiurstė, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė
  • Frydrichas Kristijonas Saksas (1722–1763) – Saksonijos kurfiurstas
  • Marija Antanina Bavarietė (1724–1780) – Saksonijos kurfiurstė
  • Frydrichas Augustas I (1750–1827) – pirmasis Saksonijos karalius
  • Amalija Wittelsbach (Pfalz-Birkenfeld) (1752–1828) – pirmoji Saksonijos karalienė

Karalių kripta

  • Frydrichas Augustas II (1797–1854) – Saksonijos karalius
  • Marija Ona Bavarė (1805–1877) – Saksonijos karalienė
  • Johanas Saksas (1801–1873) – Saksonijos karalius
  • Amalija Augustė Bavarė (1801–1877) – Saksonijos karalienė
  • Albertas Saksas (1828–1902) – Saksonijos karalius
  • Karolina Saksė (1833–1907) – Saksonijos karalienė
  • Jurgis Saksas (1832–1904) – Saksonijos karalius
  • Frydrichas Augustas II (1865–1932) – Saksonijos karalius

Didžioji kripta

  • Antonas Saksas (1755–1836) – Saksonijos karalius
  • Marija Teresė Austrė (1767–1827) – Saksonijos karalienė

Naujoji kripta

1980 m. įrengta kripta, skirta Dresdeno–Meiseno vyskupijos aukštiems dvasininkams laidoti.

Literatūra

  • Johannes Derksen. Ein Haus voll Glorie – Leipzig: St.-Benno-Verlag, 1962
  • Friedrich August Forwerk. Geschichte und Beschreibung der katholischen Hof- und Pfarrkirche zu Dresden – Dresden, 1851
  • Jürgen Helfricht. Dresden und seine Kirchen – Leipzig: Evangelische Verlagsanstalt, 2005 ISBN 3-374-02261-8
  • Eberhard Hempel. Gaetano Chiaveri, der Architekt der kath. Hofkirche zu Dresden – Dresden, 1955
  • Thorsten Pietschmann. Dresden. Architektur und Kunst (= Cybela Bildhandbuch Architektur und Kunst, Band 2) – Oybin-Lückendorf: Cybela Verlag, 2013 ISBN 978-3-944470-00-9
  • Christoph Pötzsch. Episoden um die Hofkirche zu Dresden – Tauchaer Verlag, 2002 ISBN 3-89772-052-3
  • Siegfried Seifert, Klemens Ullmann. Katholische Hofkirche Dresden: Kathedrale des Bistums Dresden-Meißen – 1751–2001 – 250 Jahre – Leipzig: St.-Benno-Verlag, 2000 ISBN 3-7462-1392-4
  • Clemens Ullmann, Udo Pellmann (Fotos). Katholische Hofkirche Dresden Kathedrale Ss. Trinitatis – Dresden: Pellmann, 1994

Internetiniai šaltiniai

  • Kościół Hofkirche (Nadworny) Archyvuota kopija 2019-12-26 iš Wayback Machine projekto.
Vikiteka: Dresdeno Švč. Trejybės katedra – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Nuorodos

  • Katedra Dresdeno–Meiseno vyskupijos internetinėje svetainėje
  • Hofkirche am Theaterplatz – 360° panorama (būtina instaliacija)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 09 Lie, 2025 / 09:12

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dresdeno Švč. Trejybės katedra, Kas yra Dresdeno Švč. Trejybės katedra? Ką reiškia Dresdeno Švč. Trejybės katedra?

51 03 13 s pl 13 44 15 r ilg 51 05361 s pl 13 73750 r ilg 51 05361 13 73750 Priekinis fasadas 2011 m Dresdeno Svenciausios Trejybes katedra vok Kathedrale Sanctissimae Trinitatis in Dresden Svenciausiajai Trejybei skirta katedra Dresdene ji kartu yra ir miesto Velyvojo baroko stiliaus architekturos paminklas Iskilusi salia Vetinu dinastijos rezidencines pilies todel daznokai vadinama Vetinu Dvaro baznycia vok Hoffkirche IstorijaBaznycia yra vienas didziausiu Naujuju laiku sakraliniu pastatu istorinese Saksonijos zemese Vadinamojo Dresdeno baroko stiliaus sventove iskilo Lenkijos karaliaus Lietuvos didziojo kunigaikscio Augusto III uzsakymu Pastata 1739 1751 m suprojektavo zymus italu architektai Gajetano Kjaveri it Gaetano Chiaveri ir Francesko Placidi it Francesco Placidi abu kurejai buvo dirbe ir ATR Jiems talkino tautietis skulptorius Antonio Zuci it Antonio Zucchi Konsekracijos metu pirmosios Sv Misios buvo aukojamos 1751 m birzelio 29 d ju metu skambejo vokieciu kompozitoriaus Johano Adolfo Hases vok Johann Adolf Hasse kuriniai Messe in d Moll ir Te Deum in D Dur Naujaja baznycia pasventino Romos popieziaus nuncijus Lenkijos Lietuvos valstybei arkivyskupas it Alberico Archinto 1945 m vasario 13 15 d Sajungininku antskrydzio metu keletas numestu bombu pataike į sventove dauguma perdangu įgriuvo į vidu Isliko bokstas ir beveik visa vidaus įranga Nors paskubomis aptvarkytoje baznycioje pirmosios pokarines pamaldos įvyko jau 1945 m birzelyje bet kapitaliniai atstatymo darbai uzsitese net iki 1965 metu 1980 m baznycia tapo Dresdeno Meiseno vyskupijos katedra GalerijaVaizdas is virsaus Dangiskojo Lietuvos globejo Sv Kazimiero skulptura Jezuitu ordino įkurejas Ignacas Lojola Soninis vaizdas ArchitekturaCentrinio altoriaus paveikslas Kristus zengia į dangu Ismatavimai Centrine nava ilgis 52 36 m plotis 17 56 m aukstis 32 20 m Sonines navos ilgis 39 20 m plotis 9 52 aukstis 15 95 m Pastato ilgis 92 m plotis 54 m bendras vidaus plotas 4800 m Boksto aukstis 86 m Pastatas plane primena ovala Triju navu sonines yra dviaukstes Soniniu navu virsus sudaro todel tiek pirmame aukste tiek ir antrajame centrine nava galima apeiti juosianciu Perdanga sudaro cilindriniai su liunetemis Soniniu navu galuose įrengtos keturios koplycios Svc Sakramento Sv Kryziaus Sv Jono Nepomuko ir Sv Beno Nors tai katalikiska sventove bet jos isore ir ypac vidus yra gerokai įtakoti protestantiskos Saksonijos architekturos o padalijimas į aukstus ir langu isdestymas primena liuteroniska baznycia puostas ore plevenanciomis dekoracijomis ir 78 monumentaliomis sventuju skulpturomis Azurinio boksto du virsutinius tarpsnius sudaro kolonos jį puosia Tikejimo Vilties Meiles ir Tesingumo alegorines figuros italu skulpt Lorenco Matieli it Lorenzo Mattielli Monumentalus centrinis altorius pagamintas is baltojo marmuro papuostas rudais ornamentais Altoriuje patalpintas dail Antono Rafaelio Mengso vok Anton Raphael Mengs 1752 1761 m nutapytas Kristaus zengimo į dangu paveikslas Gausiai dekoruota skulpturomis sakykla menininkas Baltazaras Permozeris vok Balthasar Permoser Baznycioje 1755 m buvo sumontuoti Gotfrydo Zilbermano vok Gotfried Silberman pagaminti keturiu klaviaturu ir 47 vargonai autoryste priskiriama Jozefui Hakliui vok Joseph Hackl Dviaukste centrine nava Gausiai dekoruota sakykla Baznycios uzsakovo Augusto III herbas su Saksonijos Lenkijos Lietuvos heraldiniais zenklais Katedros berniuku choras ruosiasi koncertuotiPozemiu kriptosSventoves pirmo auksto planas zydrai pazymeta Svc Sakramento o melynai Sv Kryziaus koplycia po jomis issidesciusios kriptos Augusto III ir jo zmonos Marijos Zozefos sarkofagai Ant sienos kapsule su Augusto II sirdimi Naujosios kriptos vaizdas Dresdeno Sv Trejybes katedros pozemiuose įrengtos kriptos kuriuose ilsisi kilmingos Saksonijos asmenybes Kai kuriu palaidotu valdovu sarasas pasirinktinai Senoji kripta Augustas II 1670 1733 Saksonijos kurfiurstas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis Augustas III 1696 1763 Saksonijos kurfiurstas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis Marija Zozefa Habsburgaite 1699 1757 Saksonijos kurfiurste Lenkijos karaliene ir Lietuvos didzioji kunigaikstiene Frydrichas Kristijonas Saksas 1722 1763 Saksonijos kurfiurstas Marija Antanina Bavariete 1724 1780 Saksonijos kurfiurste Frydrichas Augustas I 1750 1827 pirmasis Saksonijos karalius Amalija Wittelsbach Pfalz Birkenfeld 1752 1828 pirmoji Saksonijos karalieneKaraliu kripta Frydrichas Augustas II 1797 1854 Saksonijos karalius Marija Ona Bavare 1805 1877 Saksonijos karaliene Johanas Saksas 1801 1873 Saksonijos karalius Amalija Auguste Bavare 1801 1877 Saksonijos karaliene Albertas Saksas 1828 1902 Saksonijos karalius Karolina Sakse 1833 1907 Saksonijos karaliene Jurgis Saksas 1832 1904 Saksonijos karalius Frydrichas Augustas II 1865 1932 Saksonijos karaliusDidzioji kripta Antonas Saksas 1755 1836 Saksonijos karalius Marija Terese Austre 1767 1827 Saksonijos karalieneNaujoji kripta 1980 m įrengta kripta skirta Dresdeno Meiseno vyskupijos aukstiems dvasininkams laidoti LiteraturaJohannes Derksen Ein Haus voll Glorie Leipzig St Benno Verlag 1962 Friedrich August Forwerk Geschichte und Beschreibung der katholischen Hof und Pfarrkirche zu Dresden Dresden 1851 Jurgen Helfricht Dresden und seine Kirchen Leipzig Evangelische Verlagsanstalt 2005 ISBN 3 374 02261 8 Eberhard Hempel Gaetano Chiaveri der Architekt der kath Hofkirche zu Dresden Dresden 1955 Thorsten Pietschmann Dresden Architektur und Kunst Cybela Bildhandbuch Architektur und Kunst Band 2 Oybin Luckendorf Cybela Verlag 2013 ISBN 978 3 944470 00 9 Christoph Potzsch Episoden um die Hofkirche zu Dresden Tauchaer Verlag 2002 ISBN 3 89772 052 3 Siegfried Seifert Klemens Ullmann Katholische Hofkirche Dresden Kathedrale des Bistums Dresden Meissen 1751 2001 250 Jahre Leipzig St Benno Verlag 2000 ISBN 3 7462 1392 4 Clemens Ullmann Udo Pellmann Fotos Katholische Hofkirche Dresden Kathedrale Ss Trinitatis Dresden Pellmann 1994Internetiniai saltiniaiKosciol Hofkirche Nadworny Archyvuota kopija 2019 12 26 is Wayback Machine projekto Vikiteka Dresdeno Svc Trejybes katedra vaizdine ir garsine medziagaNuorodosKatedra Dresdeno Meiseno vyskupijos internetineje svetaineje Hofkirche am Theaterplatz 360 panorama butina instaliacija

Naujausi straipsniai
  • Liepa 12, 2025

    Girulių GS

  • Liepa 09, 2025

    Girokasteris

  • Liepa 11, 2025

    Girokasterio apygarda

  • Liepa 10, 2025

    Girininkų pagrindinė mokykla

  • Liepa 09, 2025

    Girkalnio valsčius

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje