Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Belgijos geografija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Belgijos geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Vakarų Europa |
| Plotas | 30 689 km² 93,5 % žemės 6,5 % vandens |
| Pakrantė | 66,5 km |
| Sienos | Prancūzija 620 km Vokietija 161 km Liuksemburgas 148 km Nyderlandai 450 km |
| Aukščiausias taškas | Botranžas 694 m |
| Žemiausias taškas | -3 m |
| Ilgiausia upė | Šeldė 200 km |
| Didžiausias ežeras | 6,17 km² |
Belgija – valstybė Vakarų Europoje. Šiaurės vakaruose krantus skalauja Šiaurės jūra. Šiaurėje ribojasi su Nyderlandais (450 km), rytuose su Vokietija (161 km) ir Liuksemburgu (148 km), pietuose ir pietvakariuose su Prancūzija (620 km). Šalies teritorijos ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 286 km, plotis iš šiaurės į pietus 226 km; teritorija primena netaisyklingą trikampį. Į bendrą plotą įeina Nyderlandų teritorijoje – 7 km², 2,1 tūkst. gyventojų.
Paviršius
Lygumų kraštas, vidutinis šalies aukštis 160 m virš jūros lygio. Pagal geologinę sąrangą ir paviršiaus savybes Belgijos teritorija skirstoma į tris pagrindines dalis: Žemesniąją Belgiją (iki 100 m virš jūros lygio) – žemumas, Vidurinę Belgiją (100–200 m virš jūros lygio) – liosinę centrinę plynaukštę, Aukštesniąją Belgiją (per 200 m virš jūros lygio) – aukštumas ir neaukštus kalnus.
Pajūryje 30–40 m aukščio smėlio kopos ir pakrantės pylimas atitveria nuo jūros polderius – buvusias pelkes ir lagūnas, atkovotas iš jūros. Pakrantės pylimas supiltas XIII−XV a.
Plokščios Flandrijos ir Kempeno žemumos šiaurės vakaruose nepakyla aukščiau kaip 100 m virš jūros lygio ir padengtos upinėmis ir jūrinėmis kvartero nuogulomis (smėliai, moliai). PietuoseFlandrijos žemuma pereina į Kemelio kalvas.
Šiaurės vakarinės dalies paviršius aukštėja rytų ir pietryčių kryptimis ir pereina į kalvotas ir derlingas lygumas ir plynaukštes – Brabanto ir Hazpengo kalvas, Kempeno plynaukštę, Flandrijos Ardėnus. Būdingi platūs slėniai, daubos, olos, grotos. Maso ir jo intako Sambro slėniai skiria lygumas ir plynaukštes nuo Ardėnų kalnų masyvo.
Klimatas
Būdingas Atlanto jūrinis, Ardėnuose su žemyninio klimato bruožais. Švelnios žiemos ir vėsios vasaros dėl oro pernašos nuo Atlanto. Vakarinėje dalyje sniegas beveik neišsilaiko: žiemą dažni rūkai, ypač Ardėnuose. Gente vidutiniškai per metus būna 105, Antverpene 130, Briuselyje 150, Ardėnuose iki 200 lietingų dienų. Vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą °C (vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm): Ostendė +3,5 ir +16,5 (775), Gentas +4 ir +18,5 (720), Briuselis (+2,5 ir +17,5 (835), Ardėnai -1 ir +15 (1250).
Vidaus vandenys
Tankus hidrografinis tinklas. Svarbiausios upės Masas ir jo intakas Sambras, Šeldė ir jos intakas Lejė išteka iš Prancūzijos, o įteka į Šiaurės jūrą ir Reiną. Upės nesraunios, žiemą neužšąla ir tinka laivybai. Upės sujungtos laivybiniais kanalais. Ardėnuose daug patvenktinių ežerų; didžiausias – 3,7 km².
Visas laivybinių vidaus vandenų ilgis 2 040 km, iš jų regualiaraus naudojimo 1 530 km. Laivybos kanalų ilgis 860 km (užima antrą vietą pasaulyje po Nyderlandų pagal laivybos kanalų tankį. Kanalų sistema, jungianti Maso ir Šeldės upių baseinus su Šiaurės jūra.
Dirvožemis
Vyrauja velėniniai jauriniai ir rusvieji miškų dirvožemiai.
Augalija
Plačialapių miškų zona, nors natūralios augalijos beveik neliko. Paplitę ąžuolų ir bukų miškai, tai pat auga skroblai, alksniai, beržai, iš spygliuočių pušys ir eglės. Daugiausia miškų Ardėnuose. Flandrijai būdingas kultūrinis kraštovaizdis bokažas – laukai ir pievos suskirstyti į nedidelius plotus miškų ir krūmų juostomis, giraitėmis, sodais.
Dirbamoji žemė 1985 m. užėmė 24 %, 2003 m. 28 %, miškai 1975 m. 18 %, 2003 m. 22 %, pievos ir ganyklos 1985 m. 21 %, 2003 m. 18 % šalies teritorijos.
Gyvūnija
Miškuose veisiasi taurieji elniai, stirnos, šernai, kiaunės, kiškiai, iš paukščių – fazanai, kurapkos, slankos.
Aplinkosauga
Aplinkos tarša dėl mažos erdvės ir didelio gyventojų tankio; rūgštieji lietūs, komunalinės atliekos, lakieji organiniai junginiai. Vėl didėjanti atmosferos tarša azoto junginiais ir anglies dioksidu. Išmesta į atmosferą tūkst. t 1980, 1985, 1995 ir 2000: sieros dioksido – 828, 400, 246, 190, azoto oksidų – 442, 325, 327 ir 360. Atmosferos užterštumas anglies dioksidu mln. t: 1980 – 126, 1985 – 103, 1995 – 114, 2000 – 119. Didelė kasmetė tarša anglies monoksidu (~950 tūkst. t), metano dujomis (–600 tūkst. t), lakiaisiais organiniais junginiais (~270 tūkst. t).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Belgijos geografija, Kas yra Belgijos geografija? Ką reiškia Belgijos geografija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Belgijos geografijaZemynas EuropaRegionas Vakaru EuropaPlotas 30 689 km 93 5 zemes 6 5 vandensPakrante 66 5 kmSienos Prancuzija 620 km Vokietija 161 km Liuksemburgas 148 km Nyderlandai 450 kmAuksciausias taskas Botranzas 694 mZemiausias taskas 3 mIlgiausia upe Selde 200 kmDidziausias ezeras 6 17 km Belgija valstybe Vakaru Europoje Siaures vakaruose krantus skalauja Siaures jura Siaureje ribojasi su Nyderlandais 450 km rytuose su Vokietija 161 km ir Liuksemburgu 148 km pietuose ir pietvakariuose su Prancuzija 620 km Salies teritorijos ilgis is siaures vakaru į pietrycius 286 km plotis is siaures į pietus 226 km teritorija primena netaisyklinga trikampį Į bendra plota įeina Nyderlandu teritorijoje 7 km 2 1 tukst gyventoju PavirsiusLygumu krastas vidutinis salies aukstis 160 m virs juros lygio Pagal geologine saranga ir pavirsiaus savybes Belgijos teritorija skirstoma į tris pagrindines dalis Zemesniaja Belgija iki 100 m virs juros lygio zemumas Vidurine Belgija 100 200 m virs juros lygio liosine centrine plynaukste Aukstesniaja Belgija per 200 m virs juros lygio aukstumas ir neaukstus kalnus Pajuryje 30 40 m aukscio smelio kopos ir pakrantes pylimas atitveria nuo juros polderius buvusias pelkes ir lagunas atkovotas is juros Pakrantes pylimas supiltas XIII XV a Plokscios Flandrijos ir Kempeno zemumos siaures vakaruose nepakyla auksciau kaip 100 m virs juros lygio ir padengtos upinemis ir jurinemis kvartero nuogulomis smeliai moliai PietuoseFlandrijos zemuma pereina į Kemelio kalvas Siaures vakarines dalies pavirsius auksteja rytu ir pietryciu kryptimis ir pereina į kalvotas ir derlingas lygumas ir plynaukstes Brabanto ir Hazpengo kalvas Kempeno plynaukste Flandrijos Ardenus Budingi platus sleniai daubos olos grotos Maso ir jo intako Sambro sleniai skiria lygumas ir plynaukstes nuo Ardenu kalnu masyvo KlimatasBudingas Atlanto jurinis Ardenuose su zemyninio klimato bruozais Svelnios ziemos ir vesios vasaros del oro pernasos nuo Atlanto Vakarineje dalyje sniegas beveik neissilaiko ziema dazni rukai ypac Ardenuose Gente vidutiniskai per metus buna 105 Antverpene 130 Briuselyje 150 Ardenuose iki 200 lietingu dienu Vidutine oro temperatura sausį ir liepa C vidutinis daugiametis krituliu kiekis mm Ostende 3 5 ir 16 5 775 Gentas 4 ir 18 5 720 Briuselis 2 5 ir 17 5 835 Ardenai 1 ir 15 1250 Vidaus vandenysTankus hidrografinis tinklas Svarbiausios upes Masas ir jo intakas Sambras Selde ir jos intakas Leje isteka is Prancuzijos o įteka į Siaures jura ir Reina Upes nesraunios ziema neuzsala ir tinka laivybai Upes sujungtos laivybiniais kanalais Ardenuose daug patvenktiniu ezeru didziausias 3 7 km Visas laivybiniu vidaus vandenu ilgis 2 040 km is ju regualiaraus naudojimo 1 530 km Laivybos kanalu ilgis 860 km uzima antra vieta pasaulyje po Nyderlandu pagal laivybos kanalu tankį Kanalu sistema jungianti Maso ir Seldes upiu baseinus su Siaures jura DirvozemisVyrauja veleniniai jauriniai ir rusvieji misku dirvozemiai AugalijaPlacialapiu misku zona nors naturalios augalijos beveik neliko Paplite azuolu ir buku miskai tai pat auga skroblai alksniai berzai is spygliuociu pusys ir egles Daugiausia misku Ardenuose Flandrijai budingas kulturinis krastovaizdis bokazas laukai ir pievos suskirstyti į nedidelius plotus misku ir krumu juostomis giraitemis sodais Dirbamoji zeme 1985 m uzeme 24 2003 m 28 miskai 1975 m 18 2003 m 22 pievos ir ganyklos 1985 m 21 2003 m 18 salies teritorijos GyvunijaMiskuose veisiasi taurieji elniai stirnos sernai kiaunes kiskiai is pauksciu fazanai kurapkos slankos AplinkosaugaAplinkos tarsa del mazos erdves ir didelio gyventoju tankio rugstieji lietus komunalines atliekos lakieji organiniai junginiai Vel didejanti atmosferos tarsa azoto junginiais ir anglies dioksidu Ismesta į atmosfera tukst t 1980 1985 1995 ir 2000 sieros dioksido 828 400 246 190 azoto oksidu 442 325 327 ir 360 Atmosferos uzterstumas anglies dioksidu mln t 1980 126 1985 103 1995 114 2000 119 Didele kasmete tarsa anglies monoksidu 950 tukst t metano dujomis 600 tukst t lakiaisiais organiniais junginiais 270 tukst t