Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie etnosą Junano provincijoje Kinijoje Apie etnosą gyvenantį šiauriniame Tailande skaitykite straipsnyj
Šiauriniai tajai
- Šis straipsnis apie etnosą Junano provincijoje, Kinijoje. Apie etnosą, gyvenantį šiauriniame Tailande, skaitykite straipsnyje .
| Šiauriniai tajai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~700 000 |
| Populiacija šalyse | Kinija: 540 000 Laosas Mianmaras |
| Kalba (-os) | šiaurinių tajų kalba |
| Religijos | budizmas (theravada) |
| Giminingos etninės grupės | šanai, laosiečiai |
Šiauriniai tajai arba Tai neua (savivardis: ᥖᥭᥰᥖᥬᥳᥑᥨᥒᥰ tai taɯ xoŋ, kin. 傣那, pinyin: Dǎinà, taj. ไทเหนือ = Thai Nua) – Pietryčių Azijos tauta, gyvenanti kalnuotoje dabartinės Kinijos (vakarų Junanio) teritorijoje ir kalbanti atskira kalba. Nedidelės diasporos sutinkamos Laoso, Mianmaro, Tailando teritorijose. Kalba šiaurinių tajų kalba.
Pagrindinė teritorija yra Kinijos Junano provincijos , daugiausia baseine. Todėl dar vadinami Dehongo tajais (kin. 德宏傣, pinyin: Déhóng Dǎi). Kinijoje sudaro dalį pripažintos dajų etninės grupės. Į pietus nuo šios etninės grupės gyvena kita tajų grupės tauta – šanai, su kuriais šiauriniai tajai dalinasi daug bendrų kalbinių ir kultūrinių bruožų. Todėl kartais vadinami Kinijos šanais.
Istorija
Seniausia šios tajų grupės istorija yra apipinta daugybe legendų. Kai kurie Kinijos istorikai (pvz. Xiao Zhengwei ar Yang Yongsheng) būtent Dehongo teritorijas (ir visą pietvakarių Junaną) laiko senąja visų tajų tautų protėvyne ir kalba apie čia prieš kelis tūkstančius metų klestėjusią "tajų civilizaciją". Šiuos tajus jie tapatina su I tūkst. pr. m. e. Kinijos šaltiniuose minimais , kurių šalis tęsėsi 1,300 km iš rytų į vakarus ir 1,994 km iš šiaurės į pietus. Vėlyvoji mini, kad šių ailao vadas 69 m. savanoriškai prisijungė prie Kinijos imperijos. Yang spekuliuoja, kad šie ailao jau nuo V a. pr. m. e. čia buvo susikūrę valstybę, vadintą Daguang (达光).
Ši istorija daugiausia remiasi vėlesnėmis tajų legendomis ir nėra patvirtintas. Šiuo metu yra labiau linkstama prie hipotezės tajų protėvyne laikyti dab. šiaurės Vietnamą, iš kur jie migravo į vakarus. Remiantis šia versija į Dehongą tajai atsikėlė I tūkst. II pusėje per dab. Laoso, Tailando ir Mianmaro teritorijas. Kadangi Dehonge apsigyvenusi tajų grupė buvo viena iš šiauriausių, jai duotas pavadinimas "šiauriniai tajai".
Tuo metu, t. y. nuo VII a. Dehongo teritorijas bent jau nominaliai kontroliavo Nandžao ir Dali karalystės, tačiau šiauriniai tajai turėjo didelę autonomiją. Jie nesukūrė vieningos valstybės, o gyveno susiskaldę į smulkias gentines žemes (mong), kurios bendrai vadinamos Košanpje (kin. 果占璧, pinyin: Guozhanbi). Šis terminas gali būti verčiamas kaip „9 šanų valstybės“, bet taip pat primena senovinės Indijos karalystės pavadinimą. Tarp tajų mongų buvo , , , ir kitos.
XIII a. dėl regiono varžėsi Mongolų imperija ir Pagano imperija. 1277 m. čia susidūrė dviejų valstybių armijos, ir tai tapo preliudų mongolų invazijai į Mianmarą. Dehongo regione mongolai įsteigė 8 administracinius vienetus su centrais (瑞麗 Ruìlì), (梁河 Liánghé), (盈江 Yíngjiāng), (鎮康 Zhènkāng), (芒市), , (南赕) ir (南甸). Stumiami mongolų į vakarus, dalis šiaurinių tajų migravo dar toliau į vakarus, kur suformavo ahomų ir khamčių etnosus.
Silpstant mongolų valdžiai kalnuotose teritorijose susidarė politinis vakuumas. Tai leido vėl suklestėti Košanpye mongams. Stipriausias tarp jų buvo (su centru dab. Žuili). XIV a. valdant valdovui jis trumpam sugebėjo tapti galingiausia regiono valstybe ir privertė mokėti duoklę ne tik aplinkines žemes, bet ir kitas šanų valstybes.
Mingų Kinija stiprindama kontrolę Junane įtraukė šias valstybėles į savo kontrolės orbitą, ir valdė jas per vietinius vadus, vadinamuosius . Tą pačią politiką tęsė ir Čing Kinija. Iki XIX a. savivaldos teises gavo 8 tusi svarbiausiuose regiono miestuose.
XVI a. II pusėje ir XVIII a. viduryje šį regioną trumpam buvo užėmusi , tačiau kaskart ilgainiui regionas sugrįždavo į Kinijos kontrolę. Tik 1897 m. nusistovėjo dabartinės sienos tarp Kinijos ir Britų Mianmaro, kurios padalino kai kurias tajų valstybėles.
XIX a. vykstant pilietiniam karui, vyko gyventojų egzodas į gretimą Mianmarą, šiaurinį Tailandą ir Laosą. Taip susiformavo nedidelės diasporos. XX a. pradžioje buvo bandoma panaikinti tusi valstybėles, tačiau šios reformos susilaukė pasipriešinimo. Jos galutinai panaikintos 1955 m., kai kurias paverčiant apskritimis.
Kultūra
Dehongo tajai yra labai stipriai paveikti kultūros, ateinančios iš Pietryčių Azijos, ypač Tailando (pirmiausia Mianmaro Šanų valstybių). Jie išpažįsta theravados budizmą, švenčia šventę. Kaip ir kitos Pietryčių Azijos kalbos, jų kalba turi daug skolinių iš Pali kalbos. Kalba buvo pradėta rašyti XIV a., naudojant vietinę rašto sistemą, giminingą tajų, birmiečių, ir kitų Pietryčių Azijos kalbų raštams.
Išnašos
- Xiao, Zhengwei (2010). 哀牢国与滇国、滇越国之辨析 [Ailao Country, Dian Country and Dianye Country]. Journal of Baoshan University (in Chinese) (1): 18–23.
- Yang, Yongsheng (1995). “乘象国滇越”考 [Research of „Dianyue Chengxiang“]. The Ideological Front (in Chinese) (1): 88–91.
- He, Ping (2005). 傣族历史上并没有一个"果占璧王国" [There Existed no "Guozhanbi Kingdom" in Dai History]. Thinking (in Chinese). 31 (6): 54–57.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiauriniai tajai, Kas yra Šiauriniai tajai? Ką reiškia Šiauriniai tajai?
Sis straipsnis apie etnosa Junano provincijoje Kinijoje Apie etnosa gyvenantį siauriniame Tailande skaitykite straipsnyje Siauriniai tajaiGyventoju skaicius 700 000Populiacija salyse Kinija 540 000 Laosas MianmarasKalba os siauriniu taju kalbaReligijos budizmas theravada Giminingos etnines grupes sanai laosieciai Siauriniai tajai arba Tai neua savivardis ᥖᥭᥰᥖᥬᥳᥑᥨᥒᥰ tai taɯ xoŋ kin 傣那 pinyin Dǎina taj ithehnux Thai Nua Pietryciu Azijos tauta gyvenanti kalnuotoje dabartines Kinijos vakaru Junanio teritorijoje ir kalbanti atskira kalba Nedideles diasporos sutinkamos Laoso Mianmaro Tailando teritorijose Kalba siauriniu taju kalba Pagrindine teritorija yra Kinijos Junano provincijos daugiausia baseine Todel dar vadinami Dehongo tajais kin 德宏傣 pinyin Dehong Dǎi Kinijoje sudaro dalį pripazintos daju etnines grupes Į pietus nuo sios etnines grupes gyvena kita taju grupes tauta sanai su kuriais siauriniai tajai dalinasi daug bendru kalbiniu ir kulturiniu bruozu Todel kartais vadinami Kinijos sanais IstorijaSeniausia sios taju grupes istorija yra apipinta daugybe legendu Kai kurie Kinijos istorikai pvz Xiao Zhengwei ar Yang Yongsheng butent Dehongo teritorijas ir visa pietvakariu Junana laiko senaja visu taju tautu protevyne ir kalba apie cia pries kelis tukstancius metu klestejusia taju civilizacija Siuos tajus jie tapatina su I tukst pr m e Kinijos saltiniuose minimais kuriu salis tesesi 1 300 km is rytu į vakarus ir 1 994 km is siaures į pietus Velyvoji mini kad siu ailao vadas 69 m savanoriskai prisijunge prie Kinijos imperijos Yang spekuliuoja kad sie ailao jau nuo V a pr m e cia buvo susikure valstybe vadinta Daguang 达光 Si istorija daugiausia remiasi velesnemis taju legendomis ir nera patvirtintas Siuo metu yra labiau linkstama prie hipotezes taju protevyne laikyti dab siaures Vietnama is kur jie migravo į vakarus Remiantis sia versija į Dehonga tajai atsikele I tukst II puseje per dab Laoso Tailando ir Mianmaro teritorijas Kadangi Dehonge apsigyvenusi taju grupe buvo viena is siauriausiu jai duotas pavadinimas siauriniai tajai Kosanpje XVI a Tuo metu t y nuo VII a Dehongo teritorijas bent jau nominaliai kontroliavo Nandzao ir Dali karalystes taciau siauriniai tajai turejo didele autonomija Jie nesukure vieningos valstybes o gyveno susiskalde į smulkias gentines zemes mong kurios bendrai vadinamos Kosanpje kin 果占璧 pinyin Guozhanbi Sis terminas gali buti verciamas kaip 9 sanu valstybes bet taip pat primena senovines Indijos karalystes pavadinima Tarp taju mongu buvo ir kitos XIII a del regiono varzesi Mongolu imperija ir Pagano imperija 1277 m cia susidure dvieju valstybiu armijos ir tai tapo preliudu mongolu invazijai į Mianmara Dehongo regione mongolai įsteige 8 administracinius vienetus su centrais 瑞麗 Ruili 梁河 Lianghe 盈江 Yingjiang 鎮康 Zhenkang 芒市 南赕 ir 南甸 Stumiami mongolu į vakarus dalis siauriniu taju migravo dar toliau į vakarus kur suformavo ahomu ir khamciu etnosus Silpstant mongolu valdziai kalnuotose teritorijose susidare politinis vakuumas Tai leido vel suklesteti Kosanpye mongams Stipriausias tarp ju buvo su centru dab Zuili XIV a valdant valdovui jis trumpam sugebejo tapti galingiausia regiono valstybe ir priverte moketi duokle ne tik aplinkines zemes bet ir kitas sanu valstybes Mingu Kinija stiprindama kontrole Junane įtrauke sias valstybeles į savo kontroles orbita ir valde jas per vietinius vadus vadinamuosius Ta pacia politika tese ir Cing Kinija Iki XIX a savivaldos teises gavo 8 tusi svarbiausiuose regiono miestuose XVI a II puseje ir XVIII a viduryje sį regiona trumpam buvo uzemusi taciau kaskart ilgainiui regionas sugrįzdavo į Kinijos kontrole Tik 1897 m nusistovejo dabartines sienos tarp Kinijos ir Britu Mianmaro kurios padalino kai kurias taju valstybeles XIX a vykstant pilietiniam karui vyko gyventoju egzodas į gretima Mianmara siaurinį Tailanda ir Laosa Taip susiformavo nedideles diasporos XX a pradzioje buvo bandoma panaikinti tusi valstybeles taciau sios reformos susilauke pasipriesinimo Jos galutinai panaikintos 1955 m kai kurias paverciant apskritimis KulturaSiauriniu taju rasto tekstas Dehongo tajai yra labai stipriai paveikti kulturos ateinancios is Pietryciu Azijos ypac Tailando pirmiausia Mianmaro Sanu valstybiu Jie ispazįsta theravados budizma svencia svente Kaip ir kitos Pietryciu Azijos kalbos ju kalba turi daug skoliniu is Pali kalbos Kalba buvo pradeta rasyti XIV a naudojant vietine rasto sistema gimininga taju birmieciu ir kitu Pietryciu Azijos kalbu rastams IsnasosXiao Zhengwei 2010 哀牢国与滇国 滇越国之辨析 Ailao Country Dian Country and Dianye Country Journal of Baoshan University in Chinese 1 18 23 Yang Yongsheng 1995 乘象国滇越 考 Research of Dianyue Chengxiang The Ideological Front in Chinese 1 88 91 He Ping 2005 傣族历史上并没有一个 果占璧王国 There Existed no Guozhanbi Kingdom in Dai History Thinking in Chinese 31 6 54 57