Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

HelicidaeVynuoginė sraigė Helix pomatia Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Moliuskai Mollusca Klasė

Didsraiginiai

  • Pagrindinis puslapis
  • Didsraiginiai
Didsraiginiai
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Helicidae

Vynuoginė sraigė
(Helix pomatia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Moliuskai
( Mollusca)
Klasė: Pilvakojai
( Gastropoda)
Poklasis:
( Orthogastropoda)
Būrys: Plaučiasraigės
( Pulmonata)
Pobūris:
( Stylommatophora)
Šeima: Sraiginiai
( Helicidae)

Sraiginiai arba Helicidai (Helicidae) – kartais vadinamos tipiškomis sraigėmis – taksonominė mažų ir didelių oru kvėpuojančių sausumos sraigių šeima. Kitais žodžiais tai antžeminiai plautiniai pilvakojai moliuskai. Gyvena paprastai ant augalų, rečiau miško paklotėje. Nemažai rūšių šeimoje laikomos vertingu maisto šaltiniu. Tai tokios sraigės kaip raiboji sraigenė ir vynuoginė sraigė. Šių dviejų rūšių biologija yra gerai ištyrinėta.

Kriauklė

Šios šeimos sraigių dažniausiai yra sferiškos. Kai kurių genčių, pvz., Cepaea, kriauklės labai spalvingos ir raštuotos. Pati kriauklė vidutinio dydžio, storomis sienelėmis. Bamba pakankamai ryški. Anga daugiau ar mažiau apvali ar ovalinė, jos pakraščiai paprasti. Sraigės gali pilnai susitraukti į kriauklę. Kriauklė labai įvairi ir tiksliam šios šeimos sraigių apibūdinimui būtina pažinti jų vidinę kūno sandarą.

Sandara

Sraiginiai turi kopuliacijos organą (penį), kuris išverčiamas ir iškišamas į lauką meilikavimosi metu prieš kopuliaciją.

Paplitimas

Šeimos atstovai kilę iš Pietų Europos ir Viduržemės jūros regiono, dabar paplitę visoje Vakarų Palearktikoje. Žmonių introdukuota ir kituose regionuose, kai kurios rūšys aptinkamos Amerikos žemynuose, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Sraigės kiaušinius deda dirvoje, todėl dažnai būna pergabenamos iš vieno regiono į kitą kartu kultūriniais augalais. Viena labiausiai pasaulyje žmonių išplatintų sraignių – raiboji sraigenė.

Lietuvoje

Lietuvoje gyvena 8 ar 11 rūšių pagal skirtingas klasifikacijos sistemas.

Remiantis klasikine sistematika tai yra:

  • Arianta arbustorum Linnaeus 1758 – arianta
  • Cepaea hortensis Muller 1774 – šviesialūpė dryžė
  • Cepaea nemoralis Linnaeus 1758 – rudalūpė dryžė
  • Rossmassler 1835 – faustina
  • Cornu aspersum O.F. Muller 1774 – raiboji sraigenė
  • Draparnaud 1801 – dabar priskiriama šeimai
  • Menke 1828 – dabar priskiriama šeimai
  • Helix pomatia Linnaeus 1758 – vynuoginė sraigė
  • Chemnitz 1786 – dabar priskiriama šeimai
  • A.Schmidt 1853 – dabar priskiriama šeimai
  • Linnaeus 1758 – pervadinta į Chemnitz 1786, priskiriama šeimai

Pagal šiuolaikinę klasifikaciją (, 2005) Lietuvoje aptinkamos šios sraiginiams priskiriamos rūšys:

  • Pošeimis Ariantinae
    • Arianta arbustorum Linnaeus 1758 – arianta
    • Rossmassler 1835 – faustina
    • Linnaeus 1758
    • Fitzinger 1833 – šiurpenė
  • Pošeimis Helicinae
    • Cepaea hortensis Muller 1774 – šviesialūpė dryžė
    • Cepaea nemoralis Linnaeus 1758 – rudalūpė dryžė
    • Cornu aspersum O.F. Muller 1774 – raiboji sraigenė
    • Helix pomatia Linnaeus 1758 – vynuoginė sraigė

Sistematika

Pagal šiuolaikinę klasifikaciją (, 2005) šeimoje išskiriamos dvi pošeimės, kurioms priskiriama 30-a genčių ir 2 gentys nepriskirtos jokiam pošeimiui, tik šeimai (pagal „Fauna Europaea“ ir „Taxonomy Browser“)).

      • Brusina 1904
      • Subai & Feher 2006
  • Pošeimis Ariantinae – opuliacijos organai visada turi dvi ataugas, karūna nėra. Kai kurių rūšių jauniklių kriauklės turi plaukelius.
      • Arianta Turdon 1831
      • Schileyko 1971
      • Fitzinger 1833
      • Fitzinger 1833
      • Brusina 1904
      • Kobelt 1904
      • A. Ferussac 1821
      • Fitzinger 1833
      • Brusina 1904
  • Pošeimis Helicinae – kopuliacijos organai visada turi keturias ataugas, karūna gerai matoma.
    • Triba Euparyphini
      • Risso 1826
    • Triba Helicini
      • Pilsbry 1888
      • P. Hesse 1909
      • Risso 1826
      • Cepaea Held 1838
      • Kobelt 1898
      • Born 1778
      • P. Hesse 1913
      • Linnaeus 1758
      • Swainson 1840
      • Montfort 1810
      • T. Cockerell 1921
      • Albers 1854
      • Kobelt 1871
      • Schumacher 1817
      • C. Boettger 1909
      • P. Hesse 1918
    • Triba Murellini
      • Albers 1850
      • W. Hartmann 1844
      • L. Pfeiffer 1877
      • Kobelt 1904

Išnašos

Vikiteka: Sraiginiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  1. M.P. Kerney & R.A.D. Cameron. 1979. A field guide to the land snails of Britain and northwestern Europe. Collins, London.
  2. Šivickis P., Lietuvos moliuskai ir jų apibūdinimas. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla: Vilnius, 1960. 151–170 psl.
  3. Nordsieck R., The Living World of Molluscs: Helicid Snails. Tikrinta 2014.01.15
  4. Gurskas A., Lietuvos sausumos sraigės. Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerija, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus: Kaunas, 1997. 87-97 psl.
  5. Gurskas, A. Lietuvos moliuskų katalogas. Kaunas, 2009. Archyvuota kopija 2015-04-18 iš Wayback Machine projekto.
  6. Fauna Europaea Archyvuota kopija 2016-02-04 iš Wayback Machine projekto.
  7. Taxonomy Browser

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 21 Lie, 2025 / 00:09

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didsraiginiai, Kas yra Didsraiginiai? Ką reiškia Didsraiginiai?

HelicidaeVynuogine sraige Helix pomatia Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Moliuskai Mollusca Klase Pilvakojai Gastropoda Poklasis Orthogastropoda Burys Plauciasraiges Pulmonata Poburis Stylommatophora Seima Sraiginiai Helicidae Sraiginiai arba Helicidai Helicidae kartais vadinamos tipiskomis sraigemis taksonomine mazu ir dideliu oru kvepuojanciu sausumos sraigiu seima Kitais zodziais tai antzeminiai plautiniai pilvakojai moliuskai Gyvena paprastai ant augalu reciau misko pakloteje Nemazai rusiu seimoje laikomos vertingu maisto saltiniu Tai tokios sraiges kaip raiboji sraigene ir vynuogine sraige Siu dvieju rusiu biologija yra gerai istyrineta KriaukleSios seimos sraigiu dazniausiai yra sferiskos Kai kuriu genciu pvz Cepaea kriaukles labai spalvingos ir rastuotos Pati kriaukle vidutinio dydzio storomis sienelemis Bamba pakankamai ryski Anga daugiau ar maziau apvali ar ovaline jos pakrasciai paprasti Sraiges gali pilnai susitraukti į kriaukle Kriaukle labai įvairi ir tiksliam sios seimos sraigiu apibudinimui butina pazinti ju vidine kuno sandara SandaraSraiginiai turi kopuliacijos organa penį kuris isverciamas ir iskisamas į lauka meilikavimosi metu pries kopuliacija PaplitimasSeimos atstovai kile is Pietu Europos ir Vidurzemes juros regiono dabar paplite visoje Vakaru Palearktikoje Zmoniu introdukuota ir kituose regionuose kai kurios rusys aptinkamos Amerikos zemynuose Australijoje Naujojoje Zelandijoje Sraiges kiausinius deda dirvoje todel daznai buna pergabenamos is vieno regiono į kita kartu kulturiniais augalais Viena labiausiai pasaulyje zmoniu isplatintu sraigniu raiboji sraigene Lietuvoje Lietuvoje gyvena 8 ar 11 rusiu pagal skirtingas klasifikacijos sistemas Remiantis klasikine sistematika tai yra Arianta arbustorum Linnaeus 1758 arianta Cepaea hortensis Muller 1774 sviesialupe dryze Cepaea nemoralis Linnaeus 1758 rudalupe dryze Rossmassler 1835 faustina Cornu aspersum O F Muller 1774 raiboji sraigene Draparnaud 1801 dabar priskiriama seimai Menke 1828 dabar priskiriama seimai Helix pomatia Linnaeus 1758 vynuogine sraige Chemnitz 1786 dabar priskiriama seimai A Schmidt 1853 dabar priskiriama seimai Linnaeus 1758 pervadinta į Chemnitz 1786 priskiriama seimai Pagal siuolaikine klasifikacija 2005 Lietuvoje aptinkamos sios sraiginiams priskiriamos rusys Poseimis Ariantinae Arianta arbustorum Linnaeus 1758 arianta Rossmassler 1835 faustina Linnaeus 1758 Fitzinger 1833 siurpene Poseimis Helicinae Cepaea hortensis Muller 1774 sviesialupe dryze Cepaea nemoralis Linnaeus 1758 rudalupe dryze Cornu aspersum O F Muller 1774 raiboji sraigene Helix pomatia Linnaeus 1758 vynuogine sraigeSistematikaPagal siuolaikine klasifikacija 2005 seimoje isskiriamos dvi poseimes kurioms priskiriama 30 a genciu ir 2 gentys nepriskirtos jokiam poseimiui tik seimai pagal Fauna Europaea ir Taxonomy Browser Brusina 1904 Subai amp Feher 2006 Poseimis Ariantinae opuliacijos organai visada turi dvi ataugas karuna nera Kai kuriu rusiu jaunikliu kriaukles turi plaukelius Arianta Turdon 1831 Schileyko 1971 Fitzinger 1833 Fitzinger 1833 Brusina 1904 Kobelt 1904 A Ferussac 1821 Fitzinger 1833 Brusina 1904 Poseimis Helicinae kopuliacijos organai visada turi keturias ataugas karuna gerai matoma Triba Euparyphini Risso 1826 Triba Helicini Pilsbry 1888 P Hesse 1909 Risso 1826 Cepaea Held 1838 Kobelt 1898 Born 1778 P Hesse 1913 Linnaeus 1758 Swainson 1840 Montfort 1810 T Cockerell 1921 Albers 1854 Kobelt 1871 Schumacher 1817 C Boettger 1909 P Hesse 1918 Triba Murellini Albers 1850 W Hartmann 1844 L Pfeiffer 1877 Kobelt 1904IsnasosVikiteka Sraiginiai vaizdine ir garsine medziagaM P Kerney amp R A D Cameron 1979 A field guide to the land snails of Britain and northwestern Europe Collins London Sivickis P Lietuvos moliuskai ir ju apibudinimas Valstybine politines ir mokslines literaturos leidykla Vilnius 1960 151 170 psl Nordsieck R The Living World of Molluscs Helicid Snails Tikrinta 2014 01 15 Gurskas A Lietuvos sausumos sraiges Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerija Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus Kaunas 1997 87 97 psl Gurskas A Lietuvos moliusku katalogas Kaunas 2009 Archyvuota kopija 2015 04 18 is Wayback Machine projekto Fauna Europaea Archyvuota kopija 2016 02 04 is Wayback Machine projekto Taxonomy Browser

Naujausi straipsniai
  • Liepa 21, 2025

    Vytauto Žemkalnio gimnazija

  • Liepa 21, 2025

    Vytautas Šlapikas

  • Liepa 21, 2025

    Vytautas Degutis

  • Liepa 21, 2025

    Vrniačka Bania

  • Liepa 21, 2025

    Vladislovas Raugelė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje