Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vytautas IlgūnasGimė 1912 m rugsėjo 7 d Sankt Peterburgas RusijaMirė 1999 m kovo 6 d 86 metai KaunasTėvas Jonas IlgūnasS
Vytautas Ilgūnas
| Vytautas Ilgūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1912 m. rugsėjo 7 d. Sankt Peterburgas, Rusija |
| Mirė | 1999 m. kovo 6 d. (86 metai) Kaunas |
| Tėvas | Jonas Ilgūnas |
| Sutuoktinis (-ė) | Salomėja Lokytė |
| Vaikai | Laimutė Venciuvienė, Vilija Boreikienė |
| Veikla | fizikas, pedagogas |
| Partija | 1951 m. SSKP |
| Alma mater | 1938 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
Vytautas Ilgūnas (1912 m. rugsėjo 7 d. Sankt Peterburge – 1999 m. kovo 6 d. Kaune) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Biografija
1929 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją. 1929–1938 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakultete. 1932 m. Lietuvos futbolo čempionas , 1940 m. Lietuvos ledo ritulio čempionas, futbolininko Dizmano Ilgūno brolis. 1936 m. baigė Kauno karo mokyklą. 1938 m. vasario 11-20 d. su Lietuvos ledo ritulio rinktine, kaip puolėjas, debiutavo Europos ir Pasaulio ledo ritulio čempionate, Čekoslovakijoje, Prahoje, ir įmušė vienintelį ir lemiamą įvartį pačiame pirmajame susitikime su Rumunijos ledo ritulio rinktine (1:0). 1939 m. karo aviacijos Meteorologijos tarnybos Sinoptinio skyriaus vedėjas.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, paskirtas Raudonosios armijos 29 ŠTK atskirosios aviaeskadrilės meteorologijos stoties viršininku. 1941–1943 m. Kauno „Saulės“ gimnazijos mokytojas. 1943–1944 m. „Vilko“ fabriko cecho vedėjas. 1944 m. mobilizuotas į sovietų armiją, nusiųstas į NKVD filtracijos stovyklą Podolske. Iki 1946 m. tarnavo Raudonojoje armijoje.
1944–1950 m. Kauno universiteto (iki 1946 m. VDU) dėstytojas. 1950–1992 m. dėstė Kauno politechnikos institute (nuo 1990 m. KTU); 1961–1965 m. Teorinės mechanikos katedros , 1965–1971 m. Fizikos katedros vedėjas ; 1976 m. profesorius. 1974 m. fizikos ir matematikos mokslų daktaras. 1968–1985 m. tęstinio mokslo darbų leidinio „Ultragarsas“ vyr. redaktorius.
Tyrimų sritys: ultragarsinių interferometrų teorija, jų optimizavimas, garso greičio skysčiuose matavimo metodai, bendrieji statistiniai ir tiesinės regresijos metodai interferometrijoje. Išvertė fizikos vadovėlių. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Bibliografija
- Ultragarsiniai interferometrai: monografija, su kitais, 1983 m., rusų k.
Įvertinimas
- 1969 m. LSSR valstybinė premija, su Kazimieru Baršausku ir Enriku Jaroniu
- 1976 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
Šaltiniai
- Ilgūnas Vytautas // Lietuvos aviacijos istorija 1919–1940 m.
- http://mmf.ktu.lt/LT/menu/teorines-mechanikos-katedra Archyvuota kopija 2012-02-01 iš Wayback Machine projekto.
- http://ktu.lt/fmf/turinys/fizikos-katedra Archyvuota kopija 2012-04-16 iš Wayback Machine projekto.
- Vytautas Ilgūnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 48
- Vytautas Ilgūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 771 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vytautas Ilgūnas, Kas yra Vytautas Ilgūnas? Ką reiškia Vytautas Ilgūnas?
Vytautas IlgunasGime 1912 m rugsejo 7 d Sankt Peterburgas RusijaMire 1999 m kovo 6 d 86 metai KaunasTevas Jonas IlgunasSutuoktinis e Salomeja LokyteVaikai Laimute Venciuviene Vilija BoreikieneVeikla fizikas pedagogasPartija 1951 m SSKPAlma mater 1938 m Vytauto Didziojo universitetas Vytautas Ilgunas 1912 m rugsejo 7 d Sankt Peterburge 1999 m kovo 6 d Kaune Lietuvos fizikas habilituotas fiziniu mokslu daktaras Biografija1929 m baige Kauno Ausros gimnazija 1929 1938 m studijavo Vytauto Didziojo universiteto Matematikos gamtos fakultete 1932 m Lietuvos futbolo cempionas 1940 m Lietuvos ledo ritulio cempionas futbolininko Dizmano Ilguno brolis 1936 m baige Kauno karo mokykla 1938 m vasario 11 20 d su Lietuvos ledo ritulio rinktine kaip puolejas debiutavo Europos ir Pasaulio ledo ritulio cempionate Cekoslovakijoje Prahoje ir įmuse vienintelį ir lemiama įvartį paciame pirmajame susitikime su Rumunijos ledo ritulio rinktine 1 0 1939 m karo aviacijos Meteorologijos tarnybos Sinoptinio skyriaus vedejas 1940 m Sovietu Sajungai okupavus Lietuva paskirtas Raudonosios armijos 29 STK atskirosios aviaeskadriles meteorologijos stoties virsininku 1941 1943 m Kauno Saules gimnazijos mokytojas 1943 1944 m Vilko fabriko cecho vedejas 1944 m mobilizuotas į sovietu armija nusiustas į NKVD filtracijos stovykla Podolske Iki 1946 m tarnavo Raudonojoje armijoje 1944 1950 m Kauno universiteto iki 1946 m VDU destytojas 1950 1992 m deste Kauno politechnikos institute nuo 1990 m KTU 1961 1965 m Teorines mechanikos katedros 1965 1971 m Fizikos katedros vedejas 1976 m profesorius 1974 m fizikos ir matematikos mokslu daktaras 1968 1985 m testinio mokslo darbu leidinio Ultragarsas vyr redaktorius Tyrimu sritys ultragarsiniu interferometru teorija ju optimizavimas garso greicio skysciuose matavimo metodai bendrieji statistiniai ir tiesines regresijos metodai interferometrijoje Isverte fizikos vadoveliu Palaidotas Petrasiunu kapinese BibliografijaUltragarsiniai interferometrai monografija su kitais 1983 m rusu k Įvertinimas1969 m LSSR valstybine premija su Kazimieru Barsausku ir Enriku Jaroniu 1976 m LTSR nusipelnes mokslo veikejasSaltiniaiIlgunas Vytautas Lietuvos aviacijos istorija 1919 1940 m http mmf ktu lt LT menu teorines mechanikos katedra Archyvuota kopija 2012 02 01 is Wayback Machine projekto http ktu lt fmf turinys fizikos katedra Archyvuota kopija 2012 04 16 is Wayback Machine projekto Vytautas Ilgunas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 2 Grudas Marveles Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1986 psl 48 Vytautas Ilgunas Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 771 psl