Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mišelis Fuko pranc Michel FoucaultGimė 1926 m spalio 15 d Puatjė Trečioji Prancūzijos RespublikaMirė 1984 m birželio 25
Michel Foucault
| Mišelis Fuko pranc. Michel Foucault | |
|---|---|
| Gimė | 1926 m. spalio 15 d. Puatjė, Trečioji Prancūzijos Respublika |
| Mirė | 1984 m. birželio 25 d. (57 metai) Paryžius, Prancūzija |
| Veikla | istorikas, filosofas |
| Sritis | , |
| Organizacijos | Paryžiaus aukštoji normalinė mokykla (1951–55) Lilio universitetas (1953–54) Upsalos universitetas Varšuvos universitetas Prancūzų institutas Hamburge Klermono-Ferano universitetas Tuniso universitetas Paryžiaus VIII universitetas Prancūzijos kolegija Kalifornijos universitetas Berklyje Niujorko universitetas |
| Išsilavinimas | (BA, MA), Paryžiaus universitetas (BA, DrE) |
| Vikiteka | Michel Foucault |
Mišelis Fuko (Michel Foucault; 1926 m. spalio 15 d. – 1984 m. birželio 25 d.) – prancūzų istorikas ir filosofas, siejamas su struktūralizmo ir judėjimais. M. Foucault padarė didelę įtaką ne tik filosofijos, bet taip pat ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų srityse.
Biografija
M. Foucault gimė 1926 m. Puatjė, Trečiojoje Prancūzijos Respublikoje. Studijų metais buvo apimtas gilios depresijos, netgi bandė nusižudyti. Galbūt dėl šios priežasties susidomėjo psichologija ir baigdamas filosofijos studijas taip pat gavo psichologo diplomą. 7-ajame XX a. dešimtmetyje dirbo įvairiuose Prancūzijos universitetuose ir tapo gerai žinomu akademiniame rate. 1969 m. buvo išrinktas Prancūzijos kolegijos minties sistemų istorijos fakulteto profesoriumi, kur dirbo iki savo mirties. Nuo 1970-ųjų M. Foucault aktyviai reiškėsi politikos klausimais, įkūrė Groupe d'information sur les prisons ir dažnai pasisakydavo gindamas homoseksualų ir kitų marginalinių grupių teises. Jis dažnai skaitydavo paskaitas už Prancūzijos ribų, ypatingai JAV, ir 1983 m. sutiko tapti Kalifornijos universiteto Berklyje lankančiu dėstytoju. M. Foucault, tapęs ankstyva AIDS auka, mirė Paryžiuje 1984 m.
Bendrieji teiginiai apie galią ir individus
Galia diplomatijoje ir tarptautinių santykių teorijose, ypač realizme, apibrėžiama kaip karinių, ekonominių, technologinių, diplomatinių ir kitokių galimybių suma esanti valstybės dispozicijoje. Tačiau M. Foucault atmetė realistinį aiškinimą ir teigė, jog galią galime apibrėžti kaip santykius tarp individų. Galia yra ne objektas, o daugialypis subjektas, kuris veikia, įtakoja ir formuoja individą nuo pat jo gimimo iki mirties. Individai, anot M. Foucault, yra ne pasyvūs, bejėgiai ar nepajėgūs pasipriešinti subjektai, bet gebantys mesti iššūkį, pasipriešinti ir pakeisti nusistovėjusį galios santykį. M. Foucault naudotas galios terminas yra dažnai naudojamas tarptatiniuose santykiuose ir yra priskiriamas . Jo teoriją neretai naudoja ir išryškindami pasipriešinimo akcentą.
Galios santykis su individu
M. Foucault manė, jog galia yra persmelkusi ne tik visus socialinius, bet ir asmeninio gyvenimo aspektus: ją galime aptikti kalėjimuose, beprotnamiuose, mokyklose, darželiuose, ligoninėse, netgi šeimose. Šių pagalba galia mus kontroliuoja ir . Moderniose teorijose galia dažniausiai būdavo tapatinama su represyvia išraiška, kuri asocijuojasi ir skatina smurto apraiškas. Taip pat dažniausiai modernių teorijų atstovai pabrėždavo, jog galią galima geriausiai „apčiuopti“ ir ištirti ar makrolygmenyse. M. Foucault atmetė abu teiginius. Visų pirma, prancūzų mąstytojas manė, kad galia yra ne represyvi, o produktyvi/efektyvi. Galia veikia ne per fizinę jėgą, represines struktūras ar įstatymu pavidalu, bet normų pavidalu. Nepaisant to, kad pati galia nėra represyvi, visgi ji negali būti atskiriama nuo kovos ir pasipriešinimo. Kaip teigė prancūzų mokslininkas, galia nėra visagalė, todėl visuomet egzistuoja tikimybė, kad galios santykis gali būti pakeistas jai priešinantis. Antra, mokslininkas teigė, jog galią galime „apčiuopti“ ir ištirti – individuose. Bene pagrindinė M. Foucault mintis buvo ta, jog galia yra nesukoncentruota viename ar keliuose taškuose, tačiau yra išsisklaidžiusi . M. Foucault teigė, jog individas yra galios rezultatas. Nepaisant to, individas taip pat yra ir galios įrankis.
Keturios M. Foucault galios rūšys
- Aukščiausioji galia. Ši galios rūšis apima paklusimą valdovui arba pagrindiniam valdžios asmeniui. M. Foucault įtikinėjo, kad aukščiausiąją galią XVII–XVIII a. sandūroje iš savo pozicijų išstūmė disciplinarinė galia.
- Disciplinarinė galia. Anot prancūzų mąstytojo disciplina yra galios mechanizmas, kuris reguliuoja individų elgesį socialiniuose laukuose t. y. reguliuoja mus supančią aplinką, žmonių pomėgius, netgi laiką. M. Foucault pažymi, jog pati galia nėra disciplina. Disciplina yra tik viena iš daugelio formų, kuria galia gali pasireikšti.
- Pamokomoji/pastoralinė galia. M. Foucault savo darbuose atkreipė dėmesį, jog modernios valstybės, kurios sudaro išskirtinių susiliejusių metodų, racionalumo ir praktikų rinkinius yra sukurtos valdyti ir vadovauti žmonių, kaip individualių visuomenės narių, elgesį. Taip valstybės siekia vadovauti visuomenėms nariams kaip politiniam ir pilietiniam kolektyvui (panašiai kaip piemuo gana savo avių bandą nuo gimimo iki mirties).
- Žinojimo galia. Vienas iš svarbiausių M. Foucault aspektų buvo susijęs su „žinojimu“. Kaip teigė prancūzų mąstytojas, galios mechanizmai sukuria skirtingus žinojimo tipus, kurie palygina informaciją apie žmonių veiklas ir egzistavimą. M. Foucault atmetė idėją, jog žinojimas yra galia ir teigė, kad ji domino kompleksiniai tyrimai tarp galios ir žinojimo nepabrėžiant, jog jie yra tapatūs dalykai.
Teorijos kritika
Vokietijos istorikas 1998 m. itin aštriai kritikavo M. Foucault. Wehler apibūdina M. Foucault kaip apskritai blogą filosofą, kurį nepelnytai teigiamai vertina humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai. Remiantis Wehler, M. Foucault darbai yra neišbaigti vertinant jų empirinius istorinius aspektus, taip pat neretai prieštaringi ir stokojantys aiškumo. Pavyzdžiui, M. Foucault galios koncepcija yra „desperatiškai diferencijuojanti“ ir, remiantis Wehler, M. Foucault „disciplinuojančios visuomenės“ teorija yra neįmanoma jau vien todėl, kad M. Foucault netinkamai skiria tokias sąvokas kaip valdžia, jėga, galia, smurtas ir legitimumas. Be to, jo tezė yra paremta vienašališku šaltinių pasirikimu (kalėjimai ir psichiatrijos institucijos) ir tokiu būdu nepaiso kitų institucijų ir organizacijų valdymo formų, pavyzdžiui fabrikų, gamyklų. Wehler taip pat kritikuoja M. Foucault „frankocentizmą“, kadangi jis nesvarsto pagrindinių vokiečių socialinių mokslų teoretikų tokių kaip Max Weber arba . Galiausiai Wehler daro išvadą, jog M. Foucault dėl nesibaigiančių vadinamųjų empirinių studijų jis yra intelektualiai nesąžiningas, empyriškai absoliučiai nepatikimas, bei susiviliotas postmodernizmo.
Bibliografija lietuvių kalba
- Foucault M., „Disciplinuoti ir bausti: kalėjimo gimimas”. Vilnius, Baltos lankos 1998.
- Foucault M., „Diskurso tvarka”. Vilnius, Baltos lankos 1998.
- Foucault M., „Seksualumo istorija“. Vilnius, Vaga 1999.
Taip pat skaitykite
- Panopticizmas
Šaltiniai
- Sociologijos teorijos: [vadovėlis], Kaunas, 2005, p. 364–365.
- Foucault, Michel (2004). „An Interview with Michel Foucault by Charles Ruas“. Death and the labyrinth: the world of Raymond Roussel. London New York: Continuum. p. 186. ISBN 978-0-8264-9362-0.
- Gerald, Turkel, Michel Foucaul: Law, Power, and Knowledge//Journal of Law and Society, vol.17, no.2, 1990, p. 179.
- Gerald, Turkel, Michel Foucaul: Law, Power, and Knowledge//Journal of Law and Society, vol.17, no.2, 1990, p. 181.
- Gordon, Colin, MIchel Foucault Power/Knowledge: Selected Interviews and other writtings 1972–1977, New York, 182, p. 87.
- Wehler, Hans-Ulrich (1998): Die Herausforderung der Kulturgeschichte, p. 45–95. ISBN 3-406-42076-1
- Wehler, Hans-Ulrich (1998): Die Herausforderung der Kulturgeschichte, p. 45–95. ISBN 3-406-42076-1
- Wehler, Hans-Ulrich (1998): Die Herausforderung der Kulturgeschichte, p. 45–95. ISBN 3-406-42076-1
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Michel Foucault, Kas yra Michel Foucault? Ką reiškia Michel Foucault?
Miselis Fuko pranc Michel FoucaultGime 1926 m spalio 15 d Puatje Trecioji Prancuzijos RespublikaMire 1984 m birzelio 25 d 57 metai Paryzius PrancuzijaVeikla istorikas filosofasSritis Organizacijos Paryziaus aukstoji normaline mokykla 1951 55 Lilio universitetas 1953 54 Upsalos universitetas Varsuvos universitetas Prancuzu institutas Hamburge Klermono Ferano universitetas Tuniso universitetas Paryziaus VIII universitetas Prancuzijos kolegija Kalifornijos universitetas Berklyje Niujorko universitetasIssilavinimas BA MA Paryziaus universitetas BA DrE Vikiteka Michel Foucault Miselis Fuko Michel Foucault 1926 m spalio 15 d 1984 m birzelio 25 d prancuzu istorikas ir filosofas siejamas su strukturalizmo ir judejimais M Foucault padare didele įtaka ne tik filosofijos bet taip pat ir kitu humanitariniu bei socialiniu mokslu srityse BiografijaM Foucault gime 1926 m Puatje Treciojoje Prancuzijos Respublikoje Studiju metais buvo apimtas gilios depresijos netgi bande nusizudyti Galbut del sios priezasties susidomejo psichologija ir baigdamas filosofijos studijas taip pat gavo psichologo diploma 7 ajame XX a desimtmetyje dirbo įvairiuose Prancuzijos universitetuose ir tapo gerai zinomu akademiniame rate 1969 m buvo isrinktas Prancuzijos kolegijos minties sistemu istorijos fakulteto profesoriumi kur dirbo iki savo mirties Nuo 1970 uju M Foucault aktyviai reiskesi politikos klausimais įkure Groupe d information sur les prisons ir daznai pasisakydavo gindamas homoseksualu ir kitu marginaliniu grupiu teises Jis daznai skaitydavo paskaitas uz Prancuzijos ribu ypatingai JAV ir 1983 m sutiko tapti Kalifornijos universiteto Berklyje lankanciu destytoju M Foucault tapes ankstyva AIDS auka mire Paryziuje 1984 m Bendrieji teiginiai apie galia ir individusGalia diplomatijoje ir tarptautiniu santykiu teorijose ypac realizme apibreziama kaip kariniu ekonominiu technologiniu diplomatiniu ir kitokiu galimybiu suma esanti valstybes dispozicijoje Taciau M Foucault atmete realistinį aiskinima ir teige jog galia galime apibrezti kaip santykius tarp individu Galia yra ne objektas o daugialypis subjektas kuris veikia įtakoja ir formuoja individa nuo pat jo gimimo iki mirties Individai anot M Foucault yra ne pasyvus bejegiai ar nepajegus pasipriesinti subjektai bet gebantys mesti issukį pasipriesinti ir pakeisti nusistovejusį galios santykį M Foucault naudotas galios terminas yra daznai naudojamas tarptatiniuose santykiuose ir yra priskiriamas Jo teorija neretai naudoja ir isryskindami pasipriesinimo akcenta Galios santykis su individuM Foucault mane jog galia yra persmelkusi ne tik visus socialinius bet ir asmeninio gyvenimo aspektus ja galime aptikti kalejimuose beprotnamiuose mokyklose darzeliuose ligoninese netgi seimose Siu pagalba galia mus kontroliuoja ir Moderniose teorijose galia dazniausiai budavo tapatinama su represyvia israiska kuri asocijuojasi ir skatina smurto apraiskas Taip pat dazniausiai moderniu teoriju atstovai pabrezdavo jog galia galima geriausiai apciuopti ir istirti ar makrolygmenyse M Foucault atmete abu teiginius Visu pirma prancuzu mastytojas mane kad galia yra ne represyvi o produktyvi efektyvi Galia veikia ne per fizine jega represines strukturas ar įstatymu pavidalu bet normu pavidalu Nepaisant to kad pati galia nera represyvi visgi ji negali buti atskiriama nuo kovos ir pasipriesinimo Kaip teige prancuzu mokslininkas galia nera visagale todel visuomet egzistuoja tikimybe kad galios santykis gali buti pakeistas jai priesinantis Antra mokslininkas teige jog galia galime apciuopti ir istirti individuose Bene pagrindine M Foucault mintis buvo ta jog galia yra nesukoncentruota viename ar keliuose taskuose taciau yra issisklaidziusi M Foucault teige jog individas yra galios rezultatas Nepaisant to individas taip pat yra ir galios įrankis Keturios M Foucault galios rusysAuksciausioji galia Si galios rusis apima paklusima valdovui arba pagrindiniam valdzios asmeniui M Foucault įtikinejo kad auksciausiaja galia XVII XVIII a sanduroje is savo poziciju isstume disciplinarine galia Disciplinarine galia Anot prancuzu mastytojo disciplina yra galios mechanizmas kuris reguliuoja individu elgesį socialiniuose laukuose t y reguliuoja mus supancia aplinka zmoniu pomegius netgi laika M Foucault pazymi jog pati galia nera disciplina Disciplina yra tik viena is daugelio formu kuria galia gali pasireiksti Pamokomoji pastoraline galia M Foucault savo darbuose atkreipe demesį jog modernios valstybes kurios sudaro isskirtiniu susiliejusiu metodu racionalumo ir praktiku rinkinius yra sukurtos valdyti ir vadovauti zmoniu kaip individualiu visuomenes nariu elgesį Taip valstybes siekia vadovauti visuomenems nariams kaip politiniam ir pilietiniam kolektyvui panasiai kaip piemuo gana savo aviu banda nuo gimimo iki mirties Zinojimo galia Vienas is svarbiausiu M Foucault aspektu buvo susijes su zinojimu Kaip teige prancuzu mastytojas galios mechanizmai sukuria skirtingus zinojimo tipus kurie palygina informacija apie zmoniu veiklas ir egzistavima M Foucault atmete ideja jog zinojimas yra galia ir teige kad ji domino kompleksiniai tyrimai tarp galios ir zinojimo nepabreziant jog jie yra tapatus dalykai Teorijos kritikaVokietijos istorikas 1998 m itin astriai kritikavo M Foucault Wehler apibudina M Foucault kaip apskritai bloga filosofa kurį nepelnytai teigiamai vertina humanitariniu ir socialiniu mokslu atstovai Remiantis Wehler M Foucault darbai yra neisbaigti vertinant ju empirinius istorinius aspektus taip pat neretai priestaringi ir stokojantys aiskumo Pavyzdziui M Foucault galios koncepcija yra desperatiskai diferencijuojanti ir remiantis Wehler M Foucault disciplinuojancios visuomenes teorija yra neįmanoma jau vien todel kad M Foucault netinkamai skiria tokias savokas kaip valdzia jega galia smurtas ir legitimumas Be to jo teze yra paremta vienasalisku saltiniu pasirikimu kalejimai ir psichiatrijos institucijos ir tokiu budu nepaiso kitu instituciju ir organizaciju valdymo formu pavyzdziui fabriku gamyklu Wehler taip pat kritikuoja M Foucault frankocentizma kadangi jis nesvarsto pagrindiniu vokieciu socialiniu mokslu teoretiku tokiu kaip Max Weber arba Galiausiai Wehler daro isvada jog M Foucault del nesibaigianciu vadinamuju empiriniu studiju jis yra intelektualiai nesaziningas empyriskai absoliuciai nepatikimas bei susiviliotas postmodernizmo Bibliografija lietuviu kalbaFoucault M Disciplinuoti ir bausti kalejimo gimimas Vilnius Baltos lankos 1998 Foucault M Diskurso tvarka Vilnius Baltos lankos 1998 Foucault M Seksualumo istorija Vilnius Vaga 1999 Taip pat skaitykitePanopticizmasSaltiniaiSociologijos teorijos vadovelis Kaunas 2005 p 364 365 Foucault Michel 2004 An Interview with Michel Foucault by Charles Ruas Death and the labyrinth the world of Raymond Roussel London New York Continuum p 186 ISBN 978 0 8264 9362 0 Gerald Turkel Michel Foucaul Law Power and Knowledge Journal of Law and Society vol 17 no 2 1990 p 179 Gerald Turkel Michel Foucaul Law Power and Knowledge Journal of Law and Society vol 17 no 2 1990 p 181 Gordon Colin MIchel Foucault Power Knowledge Selected Interviews and other writtings 1972 1977 New York 182 p 87 Wehler Hans Ulrich 1998 Die Herausforderung der Kulturgeschichte p 45 95 ISBN 3 406 42076 1 Wehler Hans Ulrich 1998 Die Herausforderung der Kulturgeschichte p 45 95 ISBN 3 406 42076 1 Wehler Hans Ulrich 1998 Die Herausforderung der Kulturgeschichte p 45 95 ISBN 3 406 42076 1