Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Panoptizmas arba panopticizmas prancūzų filosofo Michael Foucault knygoje iškelta socialinė teorija Panoptikonas eksperi
Panopticizmas
Panoptizmas (arba panopticizmas) – prancūzų filosofo Michael Foucault knygoje „“ iškelta socialinė teorija. Panoptikonas – eksperimentinė galios laboratorija, kurioje bandoma perauklėti elgesį – Foucault panoptikoną matė kaip disciplininės stebimos visuomenės simbolį.
Istorija
Jeremy Bentham aprašė panoptikoną kaip apskritą pastatą su aptvertu stebėjimo bokštu viduryje. Kalėjimo sienoje būtų įrengtos kameros. Toks dizainas suteikia daugiau saugumo dėl didesnės galimybės stebėti kalinius. Saulės šviesos apšviestose kamerose esantys asmenys galėtų būti lengvai identifikuojami „nematomo“ sargo bokšte. Vienas kito kaliniai matyti negalėtų dėl skiriančių sienų. Kadangi bokštas skleistų šviesą, kaliniai niekada nematytų ar yra stebimi, todėl tokia disciplina yra labiau pasyvi, nei aktyvi. Panoptikono idėja dažniausiai asocijuojama su kalėjimu, nors laisvai gali būti panaudota kitose įstaigose, reikalaujančiose stebėjimo – ligoninėse, fabrikuose ar mokyklose.
„Disciplinuoti ir bausti“
Knygoje „Disciplinuoti ir bausti“ Foucault savo idėją plėtoja naudodamasis Bentham panoptikonu, aiškindamas disciplinos mechanizmų ir disciplinos kaip galios aparato funkcijas tokio tipo kalėjimuose. Anot Foucault, visada matomas kalinys yra „informacijos objektas, o ne komunikacijos subjektas“.
Foucault duoda dar vieną „anoniminės galios“, kurią turi prižiūrėtojas, paaiškinimą: „bet kas gali ateiti į centrinį bokštą ir suprasti kaip toks stebėjimo būdas yra naudojamas“. Naudojant anoniminį pilietį kaip dalį įdiegtos stebėjimo „architektūros“, disciplininis stebėjimo mechanizmas yra decentruotas ir jo veiksmingumas padidintas.
Individualizuojant subjektus ir pastatant juos į pastovaus matomumo būseną, institucijos efektyvumas yra didžiausias. Jis garantuoja galios funkciją, net jei nėra nieko, kas tą galią tuo metu iš tiesų naudoja – panoptikonas veikia automatiškai. Foucault teigia, kad toks dizainas tinka ir laboratorijai – individualizacija ir pastovus stebėjimas leistų atlikti daugybę eksperimentų vienu metu. Panoptikonas taip pat suteikia jėgą turinčiam asmeniui galimybę permatyti žmogaus elgesį kiaurai be jokių sunkumų. Visa tai dėka genialios geometrinės pastato architektūros. Dėl struktūrinių panašumų Foucault lygina tai su kalėjimais, mokyklomis bei fabrikais.
Pavyzdžiai vėlyvajame XX ir ankstyvajame XXI amžiuose
Pagrindinės Foucault idėjos remiasi žmonių populiacijos sisteminiu rikiavimu ir kontroliavimu naudojant subtilias ir dažnai nematomas jėgas. Toks rikiavimas aiškiai matomas daugelyje modernizuoto ir skaitmenizuoto informacijos pasaulio dalių. Naujausi tobulėjimai technologijose ir stebėjimo technikose Foucault teorijas padarė dar svarbesnes, kai kalbame apie santykį tarp valstybės ir populiacijos.
Viena vertus yra stebėjimo kameros, kurios liberalioje demokratijoje veikia kaip panoptikono dalis, tačiau galima ginčytis, kad elektra paremtos technologijos yra nereikalingos Foucault aprašytuose originaliuose geometriniuose ar organiškuose disciplinos mechanizmuose. Foucault teigia, kad Jeremy Bentham sukurtas panoptikonas duoda mums modelį, kuriame gali išsivystyti savidisciplinuota visuomenė. Tokie elgesio kontrolės metodai yra būtini, jei mes norime patys valdyti save be pastovaus stebėjimo ir sekimo kiekviename savo gyvenimo aspekte. Istorikas Robert Gellately teigia, kad puikus panoptikono pavyzdys yra 1933-1945 metai Vokietijoje, kai piliečiai patys pasirinkdavo vienas kitą priduoti Gestapui.
Remiantis Foucault panoptizmu, jei neaiškūs mechanizmai gali būti efektyviai panaudoti kontroliavimui, nėra jokios reikmės aktyviam stebėtojui, rodančiam matomą jėgą (pvz., smurtą). Nuo informacijos amžiaus pradžios vyksta debatai, ar tokie mechanizmai yra tobulinami, ar akseleruojami, ar visgi tampa nebereikalingi dėl naujų technologinių tobulėjimų.
Panoptizmas ir kapitalizmas
Foucault panoptizmą prilygina kapitalizmui:
Panoptizmo disciplinavimo elementų įdomumas yra tas, kad jie bando apibūdinti jėgos taktikas, kurios išpildytų tris kriterijus: pirma – įgauti galią naudojant mažiausius įmanomus kaštus; antra – įnešti šios socialinės jėgos efektus iki maksimalaus intensyvumo ir išplėsti juos kaip įmanoma plačiau be nesėkmių; trečia – sujungti šį „ekonominį“ jėgos išaugimą su gaunamu rezultatu (edukaciniu, kariniu, industriniu arba medicininiu) iš veiklos vietų, kur panoptizmas naudojamas.
Jei ekonominis Vakarų kilimas prasidėjo su technikomis, įgalinusiomis kapitalo kaupimu, galima sakyti, kad žmonių kaupimo administravimo metodai padarė įmanomą politinį kilimą, lyginant tai su tradicinėmis, brangiomis ir smurtinėmis jėgos išraiškomis (pvz., Viduramžiuose vykdomi kankinimai, viešos egzekucijos ir pan.), kurios greitai buvo išmestos ir pakeistos nauja subtilia, apskaičiuota pavergimo technologija. Tiesa sakant, abu procesai – žmonių kaupimas ir kapitalo kaupimas net negali būti atskirti; nebūtų įmanoma išspręsti žmonių kaupimo problemos be gamybos aparato, išlaikančio ir naudojančio juos, augimo. Kapitalistinės ekonomikos augimas leido iškilti tam tikram disciplininės jėgos modalumui, kurio politinė anatomija galėtų būti naudojama įvairiausiuose politiniuose režimuose ar institucijose.
Panoptizmas ir informacinės technologijos
Knygoje „Protingų mašinų amžius“ Shoshana Zuboff pritaiko panoptiškumo teoriją technologiniame kontekste. Tęsdama Foucault ir Bentham idėjas, knygoje ji labai ryškiai apibūdina informacinį panoptikoną kaip stebėjimo ir disciplinos įrenginį, o kartais net ir kaip bausmę darbo sferoje. Informacijos panoptikonas Bentham idėją panaudoja visiškai kitokiu būdu. Jis nepriklauso nuo fizinių aspektų, tokių kaip tam tikros pastatų struktūros ar tiesus stebėjimas, kurį atlieka žmogus. Vietoje to yra kompiuteris, kuris prižiūri kiekvieną darbuotojo judesį skirdamas jam tam tikras užduotis, kurios turės būti atliktos pamainos metu. Darbuotojui skiriamas tam tikras laikas atlikti užduotį priklausomai nuo jos sudėtingumo - visa tai stebi kompiuteris. Pagal gautus duomenis prižiūrėtojas gali matyti kaip gerai darbuotojas dirba ir prireikus imtis veiksmų.
Informacinis panoptikonas gali būti apibūdinamas kaip centralizuotos galios forma, kuri naudoja informacines ir komunikacines technologijas kaip stebėjimo įrankius ir kontroliavimo mechanizmus. Kitaip nei Bentham ir Foucault aprašytas panoptikonas, kurio stebimieji neturi pasirinkimo, Zuboff knygoje teigia, kad informacinis panoptikonas yra lengviau pritaikomas dėl naudos, kurią suteikia stebimiems subjektams.
Zuboff kalba apie dvejopą informacinio panoptikono prigimtį - jo dalyviai gali būti stebimi, tačiau ir patys gali naudoti sistemą kitų subjektų sekimui. Tai itin akivaizdu daugelyje informacinių ir komunikacinių technologijų su panoptiškumo funkcija - mobiliojo ryšio telefonų naudotojai gali būti sekami (ir to nežinoti) naudojant telefono GPS technologijos galimybes, tačiau jie gali naudoti šį prietaisą, kad patys galėtų sekti kitą. Taigi, lyginant su Benthamo panoptikonu, informacinis panoptikonas yra kažkas, kur kiekvienas potencialiai yra ir kalinys, ir prižiūrėtojas.
Post-panoptizmas
Argumentai, neigiantys Foucault panoptizmo modelį, gali būti pateikiami kaip penkios tezės:
- Panoptiško idealo pakeitimas gundymo mechanizmais;
- Panoptiško impulso perteklius dėl akivaizdaus savistebėjimo funkcijų ;išlaikomumo, kurios iš dalies apibūdina normalų, socialų ‘vakarietišką’ subjektą
- Panoptiško stebėjimo poreikio mažėjimas dėl simuliacijos, nuspėjimų ir veiksmų prieš faktą;
- Sinoptikumo atėjimas;
- Panoptiškumo nesugebėjimas sukurti subjektų, kurie būtų patikimai pasiruošę būti valdomi.
Pirmas teiginys ateina iš Zygmunt Bauman argumento, jog socialinės tvarkos principas perėjo nuo panoptizmo prie gundymo.
Antrasis teiginys kalba apie stebėjimo nebereikalingumą Facebook laikais, kai žmonės patys atiduoda informaciją savo noru. Ar panoptizmo metafora tinkama savanoriškam privatumo atidavimui?
Trečiasis post-panoptizmo argumentas kalba apie veiksmą prieš faktą, kaip rašė William Bogard:
Stebėjimas, kaip mums teigiama, yra slaptas, neįkyrus, kamufliažinis, nepatvirtintas – visi netikrumo elementai tiksliai sudėti į architektūrinį erdvių išdėstymą, kuris turėtų atnešti discipliną ir jos efektus. Galiausiai, jei tai bus vykdoma teisingai, tai prives prie paties panoptikono panaikinimo – stebėjimas kaip savo paties simuliacija. Dabar nebesvarbus greitis, kuriuo informacija kaip nugalėti priešą gaunama – kažkas gali tiesiog simuliuoti kontroliuojamą erdvę su iš anksto suprogramuotais atsakais į tikrus veiksmus – simuliacija, stebėjimas ir numatymas, tikra ir virtualu pradeda lietis į vieną.
Terminas sinoptikonas reiškia keleto stebėjimą, kurį vykdo daugelis. Tokio tipo stebėjimo pavyzdys gali būti teatras, Koliziejus ir garsenybių stebėjimas bulvarinėje spaudoje. Toks panoptiškumo apvertimas taip stipriai pasižymėjo, kad panoptiškumo metafora yra pilnai dekonstruojama.
Galiausiai penktoji tezė kalba apie savidestrukcinę panoptiškumo režimų natūrą. Stebėjimo būsenų nesėkmė matoma tokiuose įvykiuose kaip kalėjimų riaušės, beprotnamių subkultūros, ego išgyvenimai koncentracijos stovyklose ir pan.
Dobson ir Fisher savo 2007 straipsnyje duoda alternatyvų panoptizmo modelį, kartu identifikuodami tris panoptiškumo modelius. Panopcicizmas 1 – Jeremy Bentham originali panoptikono idėja, kaip ir aprašymas Foucault knygoje „Disciplinuoti ir bausti“. Panoptizmas 2 – Orveliškas „“. Panoptizmas 3 – aukštosios technologijos, skirtos žmonių sekimui, atsiradusos XXI amžiuje. Geografinės informacijos sistemos, tokios kaip GPS, RFID (radio bangomis veikiančios identifikacijos kortelės) ir pan. Panoptizmas 3 taip pat atpažįstamas savo kaštais:
Panoptizmas 3 yra nebrangus, efektyvus ir prieinamas visiems, kas nori. Pirminė kaina ir mėnesinis aptarnavimo mokestis yra lygus mobiliojo ryšio sąskaitų dydžiui. Per mažiau, nei 5 metus pastovaus vieno žmogaus sekimo kaina nukrito nuo kelių šimtų tūkstančių dolerių per metus iki 500 dolerių per metus. Anksčiau prieinama dažniausiai tik valstybinio saugumo atvejais, dabar apsauga prieinama norintiems susekti sutuoktinį, vaiką, tėvą, darbuotoją, kaimyną ar nepažįstamą.
Kornelio universiteto profesorius ir informacijos teoretikas Branden Hookway pristatė panspektrono konceptą 2000-aisiais: panoptikono evoliucija iki tokio lygio, kad net nebėra stebėjimo objekto, kadangi visi ir viskas yra stebima.
Šaltiniai
- Foucault, Michel (1985). Discipline and Punish: The Birth of the Prison. Harmondsworth: Penguin.
- Gellately, Robert The Gestapo and German Society, Clarendon Press: Oxford, 1990 p. 11-12
- Foucault, Michel. Discipline and Punishment. Vintage Books, New York: 1995.
- Zuboff, Shoshana (1988). In the age of the smart machine: the future of work and power. New York: Basic Books. pp. 315–361. ISBN 0465032117.
- Bauman, Z. (1998) Globalization: The Human Consequences, Cambridge: Polity.—— 1999 ‘On postmodern uses of sex’, in Mike Featherstone (ed.) Love and Eroticism, London: Sage
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Panopticizmas, Kas yra Panopticizmas? Ką reiškia Panopticizmas?
Panoptizmas arba panopticizmas prancuzu filosofo Michael Foucault knygoje iskelta socialine teorija Panoptikonas eksperimentine galios laboratorija kurioje bandoma peraukleti elgesį Foucault panoptikona mate kaip disciplinines stebimos visuomenes simbolį Jeremy Bentham apskrito kalejimo piesinys 1791 m IstorijaJeremy Bentham aprase panoptikona kaip apskrita pastata su aptvertu stebejimo bokstu viduryje Kalejimo sienoje butu įrengtos kameros Toks dizainas suteikia daugiau saugumo del didesnes galimybes stebeti kalinius Saules sviesos apsviestose kamerose esantys asmenys galetu buti lengvai identifikuojami nematomo sargo bokste Vienas kito kaliniai matyti negaletu del skirianciu sienu Kadangi bokstas skleistu sviesa kaliniai niekada nematytu ar yra stebimi todel tokia disciplina yra labiau pasyvi nei aktyvi Panoptikono ideja dazniausiai asocijuojama su kalejimu nors laisvai gali buti panaudota kitose įstaigose reikalaujanciose stebejimo ligoninese fabrikuose ar mokyklose Disciplinuoti ir bausti Knygoje Disciplinuoti ir bausti Foucault savo ideja pletoja naudodamasis Bentham panoptikonu aiskindamas disciplinos mechanizmu ir disciplinos kaip galios aparato funkcijas tokio tipo kalejimuose Anot Foucault visada matomas kalinys yra informacijos objektas o ne komunikacijos subjektas Foucault duoda dar viena anonimines galios kuria turi priziuretojas paaiskinima bet kas gali ateiti į centrinį boksta ir suprasti kaip toks stebejimo budas yra naudojamas Naudojant anoniminį pilietį kaip dalį įdiegtos stebejimo architekturos disciplininis stebejimo mechanizmas yra decentruotas ir jo veiksmingumas padidintas Individualizuojant subjektus ir pastatant juos į pastovaus matomumo busena institucijos efektyvumas yra didziausias Jis garantuoja galios funkcija net jei nera nieko kas ta galia tuo metu is tiesu naudoja panoptikonas veikia automatiskai Foucault teigia kad toks dizainas tinka ir laboratorijai individualizacija ir pastovus stebejimas leistu atlikti daugybe eksperimentu vienu metu Panoptikonas taip pat suteikia jega turinciam asmeniui galimybe permatyti zmogaus elgesį kiaurai be jokiu sunkumu Visa tai deka genialios geometrines pastato architekturos Del strukturiniu panasumu Foucault lygina tai su kalejimais mokyklomis bei fabrikais Pavyzdziai velyvajame XX ir ankstyvajame XXI amziuosePagrindines Foucault idejos remiasi zmoniu populiacijos sisteminiu rikiavimu ir kontroliavimu naudojant subtilias ir daznai nematomas jegas Toks rikiavimas aiskiai matomas daugelyje modernizuoto ir skaitmenizuoto informacijos pasaulio daliu Naujausi tobulejimai technologijose ir stebejimo technikose Foucault teorijas padare dar svarbesnes kai kalbame apie santykį tarp valstybes ir populiacijos Viena vertus yra stebejimo kameros kurios liberalioje demokratijoje veikia kaip panoptikono dalis taciau galima gincytis kad elektra paremtos technologijos yra nereikalingos Foucault aprasytuose originaliuose geometriniuose ar organiskuose disciplinos mechanizmuose Foucault teigia kad Jeremy Bentham sukurtas panoptikonas duoda mums modelį kuriame gali issivystyti savidisciplinuota visuomene Tokie elgesio kontroles metodai yra butini jei mes norime patys valdyti save be pastovaus stebejimo ir sekimo kiekviename savo gyvenimo aspekte Istorikas Robert Gellately teigia kad puikus panoptikono pavyzdys yra 1933 1945 metai Vokietijoje kai pilieciai patys pasirinkdavo vienas kita priduoti Gestapui Remiantis Foucault panoptizmu jei neaiskus mechanizmai gali buti efektyviai panaudoti kontroliavimui nera jokios reikmes aktyviam stebetojui rodanciam matoma jega pvz smurta Nuo informacijos amziaus pradzios vyksta debatai ar tokie mechanizmai yra tobulinami ar akseleruojami ar visgi tampa nebereikalingi del nauju technologiniu tobulejimu Panoptizmas ir kapitalizmasFoucault panoptizma prilygina kapitalizmui Panoptizmo disciplinavimo elementu įdomumas yra tas kad jie bando apibudinti jegos taktikas kurios ispildytu tris kriterijus pirma įgauti galia naudojant maziausius įmanomus kastus antra įnesti sios socialines jegos efektus iki maksimalaus intensyvumo ir isplesti juos kaip įmanoma placiau be nesekmiu trecia sujungti sį ekonominį jegos isaugima su gaunamu rezultatu edukaciniu kariniu industriniu arba medicininiu is veiklos vietu kur panoptizmas naudojamas Jei ekonominis Vakaru kilimas prasidejo su technikomis įgalinusiomis kapitalo kaupimu galima sakyti kad zmoniu kaupimo administravimo metodai padare įmanoma politinį kilima lyginant tai su tradicinemis brangiomis ir smurtinemis jegos israiskomis pvz Viduramziuose vykdomi kankinimai viesos egzekucijos ir pan kurios greitai buvo ismestos ir pakeistos nauja subtilia apskaiciuota pavergimo technologija Tiesa sakant abu procesai zmoniu kaupimas ir kapitalo kaupimas net negali buti atskirti nebutu įmanoma isspresti zmoniu kaupimo problemos be gamybos aparato islaikancio ir naudojancio juos augimo Kapitalistines ekonomikos augimas leido iskilti tam tikram disciplinines jegos modalumui kurio politine anatomija galetu buti naudojama įvairiausiuose politiniuose rezimuose ar institucijose Panoptizmas ir informacines technologijosKnygoje Protingu masinu amzius Shoshana Zuboff pritaiko panoptiskumo teorija technologiniame kontekste Tesdama Foucault ir Bentham idejas knygoje ji labai ryskiai apibudina informacinį panoptikona kaip stebejimo ir disciplinos įrenginį o kartais net ir kaip bausme darbo sferoje Informacijos panoptikonas Bentham ideja panaudoja visiskai kitokiu budu Jis nepriklauso nuo fiziniu aspektu tokiu kaip tam tikros pastatu strukturos ar tiesus stebejimas kurį atlieka zmogus Vietoje to yra kompiuteris kuris priziuri kiekviena darbuotojo judesį skirdamas jam tam tikras uzduotis kurios tures buti atliktos pamainos metu Darbuotojui skiriamas tam tikras laikas atlikti uzduotį priklausomai nuo jos sudetingumo visa tai stebi kompiuteris Pagal gautus duomenis priziuretojas gali matyti kaip gerai darbuotojas dirba ir prireikus imtis veiksmu Informacinis panoptikonas gali buti apibudinamas kaip centralizuotos galios forma kuri naudoja informacines ir komunikacines technologijas kaip stebejimo įrankius ir kontroliavimo mechanizmus Kitaip nei Bentham ir Foucault aprasytas panoptikonas kurio stebimieji neturi pasirinkimo Zuboff knygoje teigia kad informacinis panoptikonas yra lengviau pritaikomas del naudos kuria suteikia stebimiems subjektams Zuboff kalba apie dvejopa informacinio panoptikono prigimtį jo dalyviai gali buti stebimi taciau ir patys gali naudoti sistema kitu subjektu sekimui Tai itin akivaizdu daugelyje informaciniu ir komunikaciniu technologiju su panoptiskumo funkcija mobiliojo rysio telefonu naudotojai gali buti sekami ir to nezinoti naudojant telefono GPS technologijos galimybes taciau jie gali naudoti sį prietaisa kad patys galetu sekti kita Taigi lyginant su Benthamo panoptikonu informacinis panoptikonas yra kazkas kur kiekvienas potencialiai yra ir kalinys ir priziuretojas Post panoptizmasArgumentai neigiantys Foucault panoptizmo modelį gali buti pateikiami kaip penkios tezes Panoptisko idealo pakeitimas gundymo mechanizmais Panoptisko impulso perteklius del akivaizdaus savistebejimo funkciju islaikomumo kurios is dalies apibudina normalu socialu vakarietiska subjekta Panoptisko stebejimo poreikio mazejimas del simuliacijos nuspejimu ir veiksmu pries fakta Sinoptikumo atejimas Panoptiskumo nesugebejimas sukurti subjektu kurie butu patikimai pasiruose buti valdomi Pirmas teiginys ateina is Zygmunt Bauman argumento jog socialines tvarkos principas perejo nuo panoptizmo prie gundymo Antrasis teiginys kalba apie stebejimo nebereikalinguma Facebook laikais kai zmones patys atiduoda informacija savo noru Ar panoptizmo metafora tinkama savanoriskam privatumo atidavimui Treciasis post panoptizmo argumentas kalba apie veiksma pries fakta kaip rase William Bogard Stebejimas kaip mums teigiama yra slaptas neįkyrus kamufliazinis nepatvirtintas visi netikrumo elementai tiksliai sudeti į architekturinį erdviu isdestyma kuris turetu atnesti disciplina ir jos efektus Galiausiai jei tai bus vykdoma teisingai tai prives prie paties panoptikono panaikinimo stebejimas kaip savo paties simuliacija Dabar nebesvarbus greitis kuriuo informacija kaip nugaleti priesa gaunama kazkas gali tiesiog simuliuoti kontroliuojama erdve su is anksto suprogramuotais atsakais į tikrus veiksmus simuliacija stebejimas ir numatymas tikra ir virtualu pradeda lietis į viena Terminas sinoptikonas reiskia keleto stebejima kurį vykdo daugelis Tokio tipo stebejimo pavyzdys gali buti teatras Koliziejus ir garsenybiu stebejimas bulvarineje spaudoje Toks panoptiskumo apvertimas taip stipriai pasizymejo kad panoptiskumo metafora yra pilnai dekonstruojama Galiausiai penktoji teze kalba apie savidestrukcine panoptiskumo rezimu natura Stebejimo busenu nesekme matoma tokiuose įvykiuose kaip kalejimu riauses beprotnamiu subkulturos ego isgyvenimai koncentracijos stovyklose ir pan Dobson ir Fisher savo 2007 straipsnyje duoda alternatyvu panoptizmo modelį kartu identifikuodami tris panoptiskumo modelius Panopcicizmas 1 Jeremy Bentham originali panoptikono ideja kaip ir aprasymas Foucault knygoje Disciplinuoti ir bausti Panoptizmas 2 Orveliskas Panoptizmas 3 aukstosios technologijos skirtos zmoniu sekimui atsiradusos XXI amziuje Geografines informacijos sistemos tokios kaip GPS RFID radio bangomis veikiancios identifikacijos korteles ir pan Panoptizmas 3 taip pat atpazįstamas savo kastais Panoptizmas 3 yra nebrangus efektyvus ir prieinamas visiems kas nori Pirmine kaina ir menesinis aptarnavimo mokestis yra lygus mobiliojo rysio saskaitu dydziui Per maziau nei 5 metus pastovaus vieno zmogaus sekimo kaina nukrito nuo keliu simtu tukstanciu doleriu per metus iki 500 doleriu per metus Anksciau prieinama dazniausiai tik valstybinio saugumo atvejais dabar apsauga prieinama norintiems susekti sutuoktinį vaika teva darbuotoja kaimyna ar nepazįstama Kornelio universiteto profesorius ir informacijos teoretikas Branden Hookway pristate panspektrono koncepta 2000 aisiais panoptikono evoliucija iki tokio lygio kad net nebera stebejimo objekto kadangi visi ir viskas yra stebima SaltiniaiFoucault Michel 1985 Discipline and Punish The Birth of the Prison Harmondsworth Penguin Gellately Robert The Gestapo and German Society Clarendon Press Oxford 1990 p 11 12 Foucault Michel Discipline and Punishment Vintage Books New York 1995 Zuboff Shoshana 1988 In the age of the smart machine the future of work and power New York Basic Books pp 315 361 ISBN 0465032117 Bauman Z 1998 Globalization The Human Consequences Cambridge Polity 1999 On postmodern uses of sex in Mike Featherstone ed Love and Eroticism London Sage