Kelimanio kalnaiKelimanio kalnų panoramaŽemynas EuropaŠalys RumunijaAukščiausias taškas Pietrosu kalnas 2102 m Koordinat
Kelimanio kalnai

Kelimanio kalnai | |
---|---|
Žemynas | Europa |
Šalys | Rumunija |
Aukščiausias taškas | Pietrosu kalnas (2102 m) |
Koordinatės | 47°07′ š. pl. 25°11′ r. ilg. / 47.117°š. pl. 25.183°r. ilg. |
Vikiteka | Kelimanio kalnaiVikiteka |
Kelimanio kalnai (rumun. Munții Călimani) – Rytų Karpatų kalnų masyvas šiaurinėje Rumunijoje, Transilvanijos krašte. Aukščiausia vieta – Pietrosu kalnas (2102 m). Masyvas yra vulkaninės kilmės. Trykšta mineralinės versmės (chloridinio, sulfatinio vandens).
Kelimanio kalnuose yra Kačiulatos ir Kelimaneščio kurortai. Vystomas turizmas. Įsteigtas Kelimanio nacionalinis parkas.
Šaltiniai
- Kelimanio kalnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kelimanio kalnai, Kas yra Kelimanio kalnai? Ką reiškia Kelimanio kalnai?
Kelimanio kalnaiKelimanio kalnu panoramaZemynas EuropaSalys RumunijaAuksciausias taskas Pietrosu kalnas 2102 m Koordinates 47 07 s pl 25 11 r ilg 47 117 s pl 25 183 r ilg 47 117 25 183Vikiteka Kelimanio kalnaiVikiteka Kelimanio kalnai rumun Munții Călimani Rytu Karpatu kalnu masyvas siaurineje Rumunijoje Transilvanijos kraste Auksciausia vieta Pietrosu kalnas 2102 m Masyvas yra vulkanines kilmes Tryksta mineralines versmes chloridinio sulfatinio vandens Kelimanio kalnuose yra Kaciulatos ir Kelimanescio kurortai Vystomas turizmas Įsteigtas Kelimanio nacionalinis parkas SaltiniaiKelimanio kalnai Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003