Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mierkuria Čukas rumun Miercurea Ciuc miestas vidurio šiaurės Rumunijoje Transilvanijos regione Hargitos apskrities centr
Mierkuria Čukas
Mierkuria-Čukas (rumun. Miercurea Ciuc) – miestas vidurio–šiaurės Rumunijoje, Transilvanijos regione; Hargitos apskrities centras ir didžiausias miestas. Išsidėstęs Olto upės slėnyje.
| Mierkuria-Čukas rumun. Miercurea Ciuc | |
|---|---|
| Miko pilis | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Rumunija |
| Apskritis | Hargitos apskritis |
| Gyventojų | 42 029 |
| Tinklalapis | miercureaciuc.ro |
| Vikiteka | Mierkuria-Čukas |
Istorija
Nuo 1876 iki 1918 m. miestas priklausė Vengrijos karalystei ir buvo vienos iš jos apskričių administracinis centras. Po Trianono sutarties įsigalėjimo 1920 m. miestas atiduotas Rumunijos karalystei ir 1927–1938 m. buvo apskrities centras.
Mierkuria-Čukas buvo grąžintas Vengrijai Antrojo pasaulinio karo metu 1940–1944 m., kai du Vienos apdovanojimai suteikė Vengrijai dalį Čekoslovakijos ir Transilvanijos. Miestą 1944 m. buvo užgrobę Raudonosios armijos kariai, o 1945 m. Mierkuria-Čukas vėl tapo Rumunijos dalimi. Tai oficialiai patvirtino , pasirašyta 1947 m.
1968 m. tapo Hargitos apskrities centru.
Po Antrojo pasaulinio karo miestas buvo industrializuotas, įkurta daug įvairių įmonių, tarp jų traktorių, tekstilės fabrikai, alaus darykla. Mieste gaminamas alus tapo populiarus visoje šalyje.
Demografija
Pagal 2002 m. surašymo duomenis, Mierkuria-Čuko mieste gyveno 42 029 gyventojų. Jų daugumą sudarė vengrai – 81,75 %, 17,3 % – rumunai, 0,62 % – čigonai, o likusią dalį, 0,33 %, sudarė kitų tautų atstovai. Gyventojų skaičiaus kitimas pagal surašymų duomenis:
Lankytinos vietos
Petofi pėsčiųjų gatvė yra pagrindinė ir seniausia miesto gatvė su daugybe restoranų, kavinių, meno galerijų, muziejų.
Už kelių kilometrų į rytus nuo miesto centro yra pranciškonų vienuolynas. Veikia piligrimystės centras. Kiekvienais metais prieš Sekmines rengiami susitikimai, sutraukiantys tūkstančius žmonių, daugiausiai vengrų. Be savo religinės reikšmės, piligrimystė taip pat yra tapusi vengrų sąmoningumo ir solidarumo ženklu Transilvanijoje ir už jos ribų gyvenantiems tautiečiams.
Miesto centre stovi garsi ir gausiai turistų lankoma , pastatyta vėlyvojo renesanso stiliumi XVII a. pradžioje.
Sportas
- FK Miercurea Ciuc futbolo klubas;
- Miesto stadionas, kuriuo talpa 1,2 tūkst. žiūrovų.
Galerija
- Teisingumo rūmai
-
Pranciškonų vienuolynas
Nuorodos
- Oficialus miesto puslapis (rumuniškai ir vengriškai)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mierkuria Čukas, Kas yra Mierkuria Čukas? Ką reiškia Mierkuria Čukas?
Mierkuria Cukas rumun Miercurea Ciuc miestas vidurio siaures Rumunijoje Transilvanijos regione Hargitos apskrities centras ir didziausias miestas Issidestes Olto upes slenyje Mierkuria Cukas rumun Miercurea Ciuc Miko pilisMierkuria Cukas46 21 34 s pl 25 46 6 r ilg 46 35944 s pl 25 76833 r ilg 46 35944 25 76833 Mierkuria Cukas Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe RumunijaApskritis Hargitos apskritisGyventoju 2002 42 029Tinklalapis miercureaciuc roVikiteka Mierkuria CukasIstorijaNuo 1876 iki 1918 m miestas priklause Vengrijos karalystei ir buvo vienos is jos apskriciu administracinis centras Po Trianono sutarties įsigalejimo 1920 m miestas atiduotas Rumunijos karalystei ir 1927 1938 m buvo apskrities centras Mierkuria Cukas buvo grazintas Vengrijai Antrojo pasaulinio karo metu 1940 1944 m kai du Vienos apdovanojimai suteike Vengrijai dalį Cekoslovakijos ir Transilvanijos Miesta 1944 m buvo uzgrobe Raudonosios armijos kariai o 1945 m Mierkuria Cukas vel tapo Rumunijos dalimi Tai oficialiai patvirtino pasirasyta 1947 m 1968 m tapo Hargitos apskrities centru Po Antrojo pasaulinio karo miestas buvo industrializuotas įkurta daug įvairiu įmoniu tarp ju traktoriu tekstiles fabrikai alaus darykla Mieste gaminamas alus tapo populiarus visoje salyje DemografijaPagal 2002 m surasymo duomenis Mierkuria Cuko mieste gyveno 42 029 gyventoju Ju dauguma sudare vengrai 81 75 17 3 rumunai 0 62 cigonai o likusia dalį 0 33 sudare kitu tautu atstovai Gyventoju skaiciaus kitimas pagal surasymu duomenis Lankytinos vietosPetofi pesciuju gatve yra pagrindine ir seniausia miesto gatve su daugybe restoranu kaviniu meno galeriju muzieju Uz keliu kilometru į rytus nuo miesto centro yra pranciskonu vienuolynas Veikia piligrimystes centras Kiekvienais metais pries Sekmines rengiami susitikimai sutraukiantys tukstancius zmoniu daugiausiai vengru Be savo religines reiksmes piligrimyste taip pat yra tapusi vengru samoningumo ir solidarumo zenklu Transilvanijoje ir uz jos ribu gyvenantiems tautieciams Miesto centre stovi garsi ir gausiai turistu lankoma pastatyta velyvojo renesanso stiliumi XVII a pradzioje SportasFK Miercurea Ciuc futbolo klubas Miesto stadionas kuriuo talpa 1 2 tukst ziurovu GalerijaTeisingumo rumai Pranciskonu vienuolynasNuorodosOficialus miesto puslapis rumuniskai ir vengriskai