Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
80 14 š pl 53 02 r ilg 80 233 š pl 53 033 r ilg 80 233 53 033 Hukerio salos padėtis Karos jūrojeRamybės įlankos pašto sk
Hukerio sala
80°14′ š. pl. 53°02′ r. ilg. / 80.233°š. pl. 53.033°r. ilg.
Hukerio sala (rus. Остров Гукера) – sala Rusijai priklausančioje Prano Juozapo Žemėje. Plotas – 508 km² (viena iš 10-ies didžiausių salyno salų). Apsupta keleto smulkių salų. Šiaurės vakaruose Britanijos sąsiauris skiria nuo Jurgio Žemės. Aukštis iki 576 m. Sala bazaltinė, dengiama kelių ledo kupolų. Salos šiaurės vakaruose yra dvi neužšąlančios įlankos – Jurijaus ir Ramybės. Prie pastarosios stūkso Čiurlionio kalnai.
1879 m. salą atrado olandų keliautojas De Briuinė. Jis salą pavadino britų botaniko vardu. 1913 m. Ramybės įlankoje lankėsi Georgijaus Sedovo ekspedicija. 1929 m. saloje įrengta poliarinė stotis „Ramybės įlanka“, nutiestas nedidelis geležinkelis hidroplanams iškelti į angarus. 1937 m. stoties vietoje pastatyta observatorija. 1957 m. ant Čiurlionio kalnų pastatyta meteorologinė stotis. Nuo 2014 m. prie Ramybės įlankos veikia toliausiai šiaurėje esantis pašto skyrius.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 125
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hukerio sala, Kas yra Hukerio sala? Ką reiškia Hukerio sala?
80 14 s pl 53 02 r ilg 80 233 s pl 53 033 r ilg 80 233 53 033 Hukerio salos padetis Karos jurojeRamybes įlankos pasto skyrius Hukerio sala rus Ostrov Gukera sala Rusijai priklausancioje Prano Juozapo Zemeje Plotas 508 km viena is 10 ies didziausiu salyno salu Apsupta keleto smulkiu salu Siaures vakaruose Britanijos sasiauris skiria nuo Jurgio Zemes Aukstis iki 576 m Sala bazaltine dengiama keliu ledo kupolu Salos siaures vakaruose yra dvi neuzsalancios įlankos Jurijaus ir Ramybes Prie pastarosios stukso Ciurlionio kalnai 1879 m sala atrado olandu keliautojas De Briuine Jis sala pavadino britu botaniko vardu 1913 m Ramybes įlankoje lankesi Georgijaus Sedovo ekspedicija 1929 m saloje įrengta poliarine stotis Ramybes įlanka nutiestas nedidelis gelezinkelis hidroplanams iskelti į angarus 1937 m stoties vietoje pastatyta observatorija 1957 m ant Ciurlionio kalnu pastatyta meteorologine stotis Nuo 2014 m prie Ramybes įlankos veikia toliausiai siaureje esantis pasto skyrius SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 125